Antradienis, 10 vasario, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

E. Jovaišos knyga „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“ jau prekyboje

www.alkas.lt
2016-09-05 17:07:44
292
PERŽIŪROS
10
E. Jovaišos knyga „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“ jau prekyboje

Jau prekiaujama naujausia Lietuvos archeologo, akademiko, humanitarinių mokslų daktaro, Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) profesoriaus, Istorijos fakulteto dekano Eugenijaus Jovaišos knyga „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“. Tai trečioji profesoriaus monografija apie aisčius.

Trilogijos „Aisčiai“ pirmoji knyga „Kilmė“ pasirodė 2012 m. pabaigoje, o „Aisčiai. Raida“ skaitytojus pasiekė 2014 m. Visas tris knygas išleido LEU leidykla. Pastaraisiais metais E. Jovaiša labiau susidomėjo aisčių etnine istorija, į ją gilinosi ir į aisčių, kitaip vadinamų vakarų baltų, vaidmenį Rytų ir Vakarų Europos istorijoje ėmė žiūrėti kitaip. Naujasis aisčių etnogenezės modelis aprašytas profesoriaus monografijose „Aisčiai. Kilmė“ ir „Aisčiai. Raida“.

Autorius teigia, kad knyga „Aisčiai. Lietuvių ir Lietuvos pradžia“ kitoniška, skirta plačiajai visuomenei. „Į ją įtraukti ankstesni tyrinėjimai, kuriuos gilina ir mano naujausių tyrinėjimų apžvalgos. Skaitytojo žvilgsnis aprėps plačią aisčių gyvenimo panoramą. Čia daugybė naujų dalykų: kas tie aisčiai ir kur jie gyveno, ką ir kaip apie aisčius rašė antikos istorikai, kas ir nuo kada buvo aisčių kaimynai, kas ta didžioji aisčių migracija ir kaip ji keitė aisčių ir rytų baltų pasaulio veidą, kokie yra didžiosios aisčių migracijos daiktiniai ir rašytiniai liudininkai, kas tas Gintaro kelias ir koks jo socialinis turinys, ką apie aisčių gentis žinojo Gintaro kelio laikų Romos geografai, bet svarbiausia žinia – aisčiai gyveno įvairų, daugybės Europos tautų kultūrinių ryšių turtinamą ir savąjį joms dalijamą gyvenimą“, – tvirtina E. Jovaiša.

Profesorius, humanitarinių mokslų daktaras E. Jovaiša yra I–VI amžių baltų istorikas. Ištyrinėjęs I–VI amžių baltų kapus, medžiaginį ir dvasinį paveldą, profesorius nustatė ir pagrindė laidojimo apeigų pagal Saulę, Mėnulį ir Šiaurinę žvaigždę paprotį, atrado laidojimo datavimą mėnesio tikslumu, išrado naują palaikų lyčių nustatymo metodą. E. Jovaiša yra astroarcheologijos Lietuvoje pradininkas, įvertintas Lietuvos mokslo premija, apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi.

Greta daugelio mokslinių straipsnių ir knygų nuo pat interneto pradžios vaizdžiai pristato Lietuvos istoriją virtualioje erdvėje. Prof. dr. E. Jovaiša Dauglaukyje (Tauragės r.) atliko archeologinių kasinėjimų ir padarė itin įspūdingų atradimų, reikšmingų Lietuvai ir visai Europai. Jo moksliniai tyrinėjimai, kurie vyko daugiau kaip dešimt metų Dauglaukio gyvenvietėje, išgarsino Tauragės krašto vardą visoje Lietuvoje. Tyrimai, atlikti Mažonų seniūnijoje, Dauglaukio kapinyne, yra unikalūs ir išskirtiniai Lietuvos archeologijos mokslo praktikoje.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Mokslų akademijoje bus pristatyta archeologo E. Jovaišos knyga „Aisčiai. Raida“
  2. Vilniaus knygų mugėje bus pristatyta E. Jovaišos knygą „Aisčiai. Raida“
  3. Išleista nauja dviejų tomų knyga „Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai“
  4. Išleista istoriko J. Skiriaus knyga apie Lietuvos valdžios ryšius su JAV lietuviais 1926–1940 m.
  5. Išleista nauja knyga apie jotvingių pilkapyną Šveicarijoje
  6. Kalėdinė knygų mugė: Ar knyga taps Kalėdų karaliene?
  7. Pristatoma nauja knyga „Pietų Medininkai. Keliautojo po Laukuvos apylinkes žinynas“
  8. Britų leidėjams Vilniuje pristatyta lietuvių literatūra
  9. Konkurencija dėl lietuvių autorių – milžiniška, pripažįsta knygų leidėjai
  10. Lietuvių literatūra pristatyta Krokuvoje ir Zagrebe
  11. Grupė lietuvių kalbos mokytojų lankėsi Punske ir Seinuose
  12. Kas kur kada apie Vakarų Lietuvos istorinį kostiumą (nuotraukos)
  13. Kviečia M.Gimbutienės skaitymų vakarai Lietuvos nacionaliniame muziejuje
  14. Šiemet grožinės literatūros vertimų ES paramą gavo trys leidyklos iš Lietuvos
  15. Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia susipažinti su Velykų tradicijomis

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 10

  1. Vilna says:
    9 metai ago

    Belieka pasaulio kalbininkams tarti galutinį žodį dėl aisčių pavadinimo (Tacito I a. paminėto lot. Aestii) kilmės, t.y. kokios kalbos žodžiu Tacitas savo veikale Germanija juos taip vadina ir ką jis reikštų kaip bendrinis tos kalbos žodis. Dar Tacitas sako, kad aisčiai gintarą vadina gleasum, tai taip pat svarbu, ar čia yra pačių aisčių žodis ar jo lotyniškasis vertinys.

    Atsakyti
    • neziniukas says:
      9 metai ago

      Del Aisčių pavadinmo ir kilmes: VIENI NUO SENO ZINOJO,O KITI ZINOTI NENOREJO,ARBA NEGALEJO… Kataliku baznycia,buvo paskelbusi draudziamu knygu sarasus,kas ir pasitarnavo daugumos zmoniu visiskam atbukinimui. Nereikia nieko naujo isradineti,viskas yra parasyta senose knygose.
      –

      https://books.google.de/books?id=DtwGAAAAcAAJ&pg=PA464&dq=Astingi&hl=de&sa=X&redir_esc=y#v=onepage&q=Astingi&f=false

      “Wandalica gente extenderc cupicns contra Visumar eorum regem Asdingorum è stirpe”
      –
      https://books.google.de/books?id=OFbKCagMBtMC&pg=PA641&lpg=PA641&dq=contra+Visimar+eorum+rege+qui+Asdingorum+stirpe&source=bl&ots=VSE3DCkJfj&sig=F6-ph0mcNqZxHdDq_dX9VBcUM54&hl=de&sa=X&ved=0ahUKEwjpmve8xujOAhUqLMAKHZA9Ba0Q6AEIODAE#v=onepage&q=contra%20Visimar%20eorum%20rege%20qui%20Asdingorum%20stirpe&f=false

      Atsakyti
  2. neziniukas says:
    9 metai ago

    Del Aestii:
    –
    https://books.google.de/books?id=4ci-m8oJocsC&pg=PA118&dq=Aestii&hl=de&sa=X&redir_esc=y#v=onepage&q=Aestii&f=false

    Del gleasum:
    –

    https://books.google.de/books?id=7bjOX72KpJsC&pg=PA194&dq=gleasum&hl=de&sa=X&redir_esc=y#v=onepage&q=gleasum&f=false
    –
    Bendrai:
    –
    http://www.um.es/cepoat/antig%C3%BCedadycristianismo/wp-content/uploads/2014/10/antiguedadycristianismo_25.pdf

    Atsakyti
  3. LosAngeles says:
    9 metai ago

    Aisciai turbut tinkamesnis pavadinimas nei baltai. Be to, panasu, kad vadinami buvome ne tik siuo vardu…

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      9 metai ago

      Manau, ‘aisčiai’ nuo žodžio ‘eisčiai’ (eiti), kuris reiškia tą patį kaip ‘vikingai’ ar ‘variagai’ – keliautojai, pirkliai, plėšikai, bet ne tautybė.

      Atsakyti
      • neziniukas says:
        9 metai ago

        Del Aisciu pavadinimo kilmes: Lotyniskai – Aestus ,Aestorius – rasoma apie aestus mare – silta jura. Aestuarium mare – taiki jura. Aestu-arium (kiti aiskiai supras kaip Aisciu arijai 🙂 .Pagal Ptolomeus – tai viso labo tebuvo tik Suduviu – Jotvingiu valdomu zemiu krantus skalaujantys vandenys. Be abejo kazkam labiau patiko mus vadinti Aisciais,nes vel gi JIE didzioji Romos Imperija mus taip lotyniskai pavadino… 🙂
        Galima rasti ivairiu sio pavadinmo formu ;Astingorum,Aestii,Astingi….
        O as pritariu Ptolomeus , ir manau ,kad mes – Suduviai – Jotvingiai,kaip ir Kursiai,Ziemgaliai,Latgaliai,Litus – Lietuviai,Galindai ir Prutha – Pruteniai – visos Prusu gentys,veliau vadinti ir Aisciais,Getais (vokiskai Goten),tuo paciu ir Vandalais ,nuo Vistules iki Dono..
        –
        https://books.google.de/books?id=JwdkAAAAcAAJ&pg=PA275&dq=Sudauuer+an+dem+Strand+Mare+Sudinum&hl=de&sa=X&redir_esc=y#v=onepage&q=Sudauuer%20an%20dem%20Strand%20Mare%20Sudinum&f=false

        Atsakyti
  4. neziniukas says:
    9 metai ago

    Taip – Aisciai buvo vadinami ir Gelee, Gethae, Gothi, Gudden (Keltu Gotai):

    Man vergleiche weiter die rhätischen Estionen mit-den Aisten (Aestui, ’Qo‘nutoc,
    ’.Qözlwveg), die ungarischen Bisseni oder Biessi, die Patzinaken, mit
    den thrakischen Bessi oder Blauem, endlich, was uns hier am
    Nächsten liegt, man erinnere sich, dass die Aisten überhaupt
    auch Gelee, Gethae, Gothi, Gudden,Koo’o’woi (vgl.Kozwoi bei Die
    für die celtischen Gothini des Tacitus) genannt werden.
    – 521 puslapis.
    https://books.google.de/books?id=qL87AQAAMAAJ&pg=PA521&dq=Astinger+sprache&hl=de&sa=X&redir_esc=y#v=onepage&q=Astinger%20sprache&f=false

    Taip pat rasoma ,kad Gotus sudare daug atskiru genciu,tame tarpe Aisciai ir Seliai (Astingi ,Silningi).Is Aisciu genties ,ju (Gotu) karaliai isdygo.Raide f skaityti kaip s (aus dem aftingifchen Stamme waren ihre Könige entfproffen ). Visi bendrai vadinami Vandalais .Gyvenome prie Nemuno ,kuri vokieciai pervadino Memell,Romos Imperija pervadino Chronus,o Plin ivardina kaip Guttalus. Skaityti 464 puslapi. Kaip jau karta minejau ,zodi germanai reikia ignoruoti.

    https://books.google.de/books?id=DtwGAAAAcAAJ&pg=PA464&dq=Astingi&hl=de&sa=X&redir_esc=y#v=onepage&q=Astingi&f=false

    Atsakyti
  5. neziniukas says:
    9 metai ago

    Manau ir tai jums turetu buti idomu:
    apie ta ,kuris per visa zeme savo imperija isplete,kuri ir senoves graigai garbino..(derjenige, der über die Erde sein Imperium erstrecket hat).

    Beymobgedachten Herodoto, wie auch beim Strabone und Jornande wird eines Zamolxis gedacht, den Herodotus einen Philosophum, Jornandes einen König, Strabo aber einen Gott nennen. Selbiges Wort ist von den Griechen nach ihrer Mund-Art gezwungen, da es dochheis fet Ziamoluks, nemlich derjenige, der über die Erde sein Imperium erstrecket hat, und von dem die alten Gothengemeint, daß der jenige, der viel Jahr sich von ihnen entzo- gen, oder auch gar gestorben wäre, zu dem * Ziamoluks (den die Griechen Zamoxisgeheiffen)gangen. Und eben daffelbige sagen ( auch unsere Nadrawer, Zalavonier, auch zum Theil die Sudaven, daß diejenige so gez storben, oder die man vor Todte hält, seyn ” zum Ziamoluks gangen, nemlich zum Gott der Erden, daß ist, daß er in die Erde verscharret worden; diesen Gott nennen sie auch jetzo Zemele, Zempattys, Zeminele &C Davon mit mehrerm anderswo.
    –
    https://books.google.de/books?id=UQ0CAAAAcAAJ&pg=PA895&lpg=PA895&dq=dochheis+fet+Ziamoluks,+nemlich+derjenige&source=bl&ots=VFM2MajyIT&sig=xgZIwEbr5IoWB3VpzbD11zFcKiI&hl=de&sa=X&ved=0ahUKEwjI8trTlvnOAhUKWxQKHQ6iCz8Q6AEIHjAA#v=onepage&q=dochheis%20fet%20Ziamoluks%2C%20nemlich%20derjenige&f=false
    –
    https://books.google.de/books?pg=PA895&lpg=PA895&dq=dochheis+fet+Ziamoluks,+nemlich+derjenige&sig=xgZIwEbr5IoWB3VpzbD11zFcKiI&id=UQ0CAAAAcAAJ&hl=de&output=text

    Atsakyti
  6. Laima says:
    9 metai ago

    gal zinote kur galima isigyti? labai labai reikia

    Atsakyti
    • ExO says:
      9 metai ago

      LEU leidyklos knygynuose
      Pardavimo vadybininkė D. Usavičienė
      Tel.: 233 3593, 8 681 64 218

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Skaitmeninės technologijos
Lietuvoje

Reikalingi ne tik programuotojai: kokių žinovų šiandien desperatiškai ieško verslas?

2026 02 10
Pratybos
Lietuvoje

Kaune surengtos Kaliningrado tranzito kontrolės pratybos

2026 02 09
Šeimų sąjūdžio atstovai susitiko su Seimo pirmininke
Žiniasklaida

TV3 atsisakė paneigti melagingas žinias – A. Orlauskas kreipėsi į priežiūros tarnybas

2026 02 09
Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės diena
Lietuvoje

Paminėta Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės diena

2026 02 09
Saulius Skvernelis
Lietuvoje

Atliktos kratos S. Skvernelio ir K. Starkevičiaus gyvenamosiose ir darbo vietose

2026 02 09
„Rail Baltica“
Lietuvoje

Lietuvos gyventojai palaiko „Rail Baltica“ projektą

2026 02 09
Pinigai
Lietuvoje

ILTE ir savivaldybės pradeda naują investicijų etapą

2026 02 09
Krunos tiltas
Lietuvoje

„Via Lietuva“ imasi masinio kritinės būklės tiltų tvarkymo

2026 02 09

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • GINTARAS apie R. Armaitis. Suomijos pamokos Lietuvai: kodėl mes vis dar miegame, kol priešas prie durų?
  • Lubna Farhan apie D. Vanhara. Apie LRT „faktų tikrinimą“ ir nutylėtą tikrovę: ką rodo suėmimų statistika
  • Mikabalis apie D. Kuolys. Laikas Vilniui iškelti Tadą Kosciušką: tautos laisvės simbolį
  • Rimgaudas apie D. Kuolys. Laikas Vilniui iškelti Tadą Kosciušką: tautos laisvės simbolį

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Reikalingi ne tik programuotojai: kokių žinovų šiandien desperatiškai ieško verslas?
  • Kaune surengtos Kaliningrado tranzito kontrolės pratybos
  • TV3 atsisakė paneigti melagingas žinias – A. Orlauskas kreipėsi į priežiūros tarnybas
  • Paminėta Baltijos šalių energetinės nepriklausomybės diena

Kiti Straipsniai

Vilniaus knygų mugėje: 11 kinematografiškų lietuvių autorių kūrinių

„Knyga + kinas“ Vilniaus knygų mugėje: 11 kinematografiškų lietuvių autorių kūrinių, ieškančių kelio į ekraną

2026 02 09
Ole Andreas Lindeman, Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje direktorius

O. Lindemanas. Kodėl Šiaurės ir Baltijos šalių vienybė šiandien svarbi kaip niekada anksčiau

2026 02 06
Pagerbimas Kaniūkų kaimo gyventojų

Vasario 1 d. vyks Kaniūkų kaimo gyventojų, tapusių raudonųjų partizanų aukomis, pagerbimas

2026 01 31
Riksdagas | Švedijos parlamentas

A. Guogis. Bendrystė ir solidarumas Švedijos istorijoje – kaip akivaizdus kaltinimas dabartinėms poliarizuotoms demokratijoms (taip pat – ir Švedijoje)

2026 01 17
Kazio Borutos skrybėlė – Lietuvos literatūros ir meno archyvo įtrauki istorija virtualioje parodoje

Kazio Borutos skrybėlė – Lietuvos literatūros ir meno archyvo įtrauki istorija virtualioje parodoje

2026 01 15
Žmuo/Homo

J. S. Laučiūtė. Ar gilios lietuvių ir Lietuvos šaknys? (II)

2026 01 08
Catus Sapiens Vilnensis

Archyvų globėjas ateities akimis

2026 01 06
Džocharas Dudajevas (1944-1996)

S. Buškevičius. Vienintelė valstybė šiais laikais kariniu būdu nugalėjusi Rusiją

2026 01 02
Seimas apsisprendė dėl 2028-ųjų proginių metų paskelbimo

Seimas apsisprendė dėl 2028-ųjų proginių metų paskelbimo

2025 12 27
Lietuviai visuomenininkai Helsinkyje prie A.J. Marganavičiaus kapo

R. Kaminskas. Visuomenininkai iš Lietuvos aplankė kapus ir pagerbė iškilias asmenybes Helsinkyje

2025 12 17

Skaitytojų nuomonės:

  • GINTARAS apie R. Armaitis. Suomijos pamokos Lietuvai: kodėl mes vis dar miegame, kol priešas prie durų?
  • Lubna Farhan apie D. Vanhara. Apie LRT „faktų tikrinimą“ ir nutylėtą tikrovę: ką rodo suėmimų statistika
  • Mikabalis apie D. Kuolys. Laikas Vilniui iškelti Tadą Kosciušką: tautos laisvės simbolį
  • Rimgaudas apie D. Kuolys. Laikas Vilniui iškelti Tadą Kosciušką: tautos laisvės simbolį
  • Kažin apie Atliktos kratos S. Skvernelio ir K. Starkevičiaus gyvenamosiose ir darbo vietose
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Bendradarbiavimo sutarties pasirašymas | International Eurasia Press Fund nuotr.

Azerbaidžane pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Alkas.lt ir Eurasia Media Network (nuotraukos, video)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai