Sekmadienis, 7 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

L. Milčius. 26-eri laisvės metai. Pasiekimai ir kas galėjo būti geriau?

Leonas Milčius, www.alkas.lt
2016 03 11 08:00
9
Leonas Milčius | asmeninė nuotr.

Leonas Milčius | asmeninė nuotr.

26-eri laisvės metai. Minčių per šį laikotarpį buvo daug ir įvairių.  Vienos mintys buvo iki 1990-ųjų metų kovo 11-osios dienos, kai norėjosi kuo greičiau įgyvendinti pagrindinį Sąjūdžio  siekį ir savo svajonę – atkurti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, kitos vėliau – kaip galint ilgiau išsilaikyti, atlaikyti tuometinės Sovietų Sąjungos paskelbtą ekonominę blokadą, karinį ir kitokį gąsdinimą,  „Jedinstvos“ ir lenkų autonomininkų rengiamus maištus, demonstracijas, streikus bei  kuo greičiau  gauti kitų šalių oficialų pripažinimą ir jau dabar, kai gali matyti, kurios svajonės išsipildė, kurios ne, o kaip kas vėliau, realiame gyvenime, pasuko visai kitomis kryptimis.  Kai kurios iš jų geresnės, negu tada galvojome, planavome, kitos, deja, ne.

Svarbiausias tikslas pasiektas

Pradžioje, atrodė, buvo taip svarbu išsaugoti Lietuvos nepriklausomybę  nors pusę metų, nors metus. Tai būtų  leidę istorijoje visiems laikams įtvirtinti teisėto parlamento, teisėtą sprendimą – Lietuvos valstybės nepriklausomybės, tautos laisvės atkūrimą. Nuotaikos Aukščiausioje Taryboje  keisdavosi dažniau negu oras per dieną – nuo susirūpinimo, pergyvenimo iki džiaugsmo. Tik tikrai nebuvo baimės, baimės dėl savęs. Taip, ji buvo dėl šeimos, dėl kitų žmonių, bet ne dėl savęs. Manau, kad daugelis tuo metu buvo apsisprendę – kas bebūtų laikytis ir jokiu būdu nežengti atgal.

Ar pasiteisino mūsų lūkesčiai? Kaip kas tikrai pasiteisino daug daugiau negu tuo metu galėjome svajoti. Aš jau nekalbu apie dabartinę gyvenimo kokybę, prekių gausą ir bendrą  kultūros lygį bei galimybes. Jeigu kas galėtų prabusti iš 1980-ųjų ar 1989-ųjų metų ir atsidurtų kokiame stambesniame prekybos centre, tikrai pagalvotų, kad yra kur nors Vakarų Vokietijoje. Kažin, ir iš vyresnio amžiaus žmonių, ar dar kas nors norėtų sugrįžti į visuotinio skurdo ir talonų laikus?  Manau, kad  ne.

Bet svarbiausia — turime tvirtas savo valstybės saugumo garantijas, esame ES, NATO nariai. Tikrai vieni  taip ilgai savo Nepriklausomybės nebūtume galėję išsaugoti, kai didysis Rytų kaimynas yra toks agresyvus. Be to, dabartinis pasaulis pilnas tokių skaudžių ir sunkių iššūkių, kad ir Europos Sąjungai nelabai  sekasi juos spręsti, laiku ir tinkamai atsakyti. Tai baugina, nes kelia abejones, ar jos vadovai, į ES įeinančių valstybių vadovai, visas politinis elitas sugeba prisiimti atsakomybę ir teisingai suprasti visas priežastis, dėl ko vienos ar kitos grėsmės kyla, kas jas inicijuoja. Blogai, kad iki šio laiko nenusistovi ir pagrindinė ES ateities vizija, kada vieni nori vos ne visiško valstybių suliejimo, gi kiti – savarankiškų valstybių sąjungos, išsaugant tautinį savitumą, savo tradicijas ir kultūrą. Mano giliu įsitikinimu taip ir turėtų būti, nes ES yra tautinių valstybių sąjunga, kuri išgyvens, kai bus pasiektas aukščiausias politinis menas — surastas ir įtvirtintas pasitikėjimas, lygiateisiškumas ir nesavanaudiška parama vieni kitiems, kai to reikia. Deja, šiandien vis dar prasimuša svarbesnių, išskirtinių „brolių“, uždarų kiemų politika, nematant bendros grėsmės visiems. Manau, kad yra bloga ir kita tendencija — iki smulkmenų viską tautinėse valstybėse reguliuoti, neatsižvelgiant į jų  savitumus bei žmonių norą jausti savarankiškumą, galimybę daug ką spręsti patiems.

26-eri metai. Daug žmogui, bet nemažai ir valstybei 

26- eri metai žmogui daug, tikrai daug, tai visas jaunystės arba brandos, senatvės etapas. Gi valstybei, taikos metais, tai tik ekonominio pakilimo, nuosmukio, vėl pakilimo subangavimas, net nepilnas vienos kartos darbinis laikotarpis. Žinoma, tai per trumpas laikas, kad pasikeistų kartos ir valstybės gyvenimą lemtų nauja karta, kuri nežino senų laikų, senų sunkmečių, svetimų ideologijų ir įpročių. Tik kartais ir per trumpesnį laikotarpį valstybėse padaroma labai daug. Argi mes neturime savo pavyzdžio – 1918-1940 metus, kai buvo atkurta ne tik Lietuvos valstybė, išlaisvinta lietuvių tauta, bet ir pačioje valstybėje sukurta pakankamai gera ekonomika, finansai, pažangus ir konkurencingas  ūkininkų ūkis. Visiškai  naujai kilo ir klestėjo bendra kultūra, susikūrė sava, lietuviška  valdininkija ir kita šviesuomene mieste bei kaime, teisminė sistema, netgi gynyba.

Galgi nebuvo suspėta visu valstybiniu gėriu kritiniu momentu tinkamai panaudoti, bet labai svarbūs valstybiniai ir tautiniai pamatai ateičiai buvo padėti, kurių ir pusšimtis sovietinės okupacijos metų neišardė, iš žmonių sąmonės neištrynė. Mes turėjome pavyzdį, kuriuo, deja, tinkamai taip pat nepasinaudojome  ir gal todėl per 26-eris metus ne visur sugebėjome  išvengti klaidų arba  padaryti geriau. Iš kitos pusės, visi suprantame, kad nauji laikai reikalauja ir naujų žingsnių, kitokių sprendimų. Kiekvienai žmonių kartai tenka savi iššūkiai ir kiekviena žmonių karta juos sprendžia skirtingai.

Pasiekimai, kurie džiugina

Būčiau neteisus, jeigu nematyčiau gražių pokyčių, ryškių pasiekimų. Nieko nuostabaus, kad Vilnius išgražėjo, pastatyta labai daug naujų namų. Mano širdžiai mieliausi atstatyti Valdovų rūmai. O kiek buvo skeptikų! Gaila, kad taip ilgai buvo trypčiojama dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo, sovietinių skulptūrų nuo Žaliojo tilto nukėlimo. Daug, dar daug nepadaryta, kad Vilnius taptų tikra Lietuvos valstybės sostine, kuri pirmiausia atsispindėtų lietuvių tautą, jos kultūrą, kalbą ir tradicijas.  Žinoma, gali atrodyti, kad  kaip kurių naujų pastatų  architektūra truputį  nuobodi. Įstaigų, įvairių biurų ir kontorų keturkampiai stiklainiai centrinėje dalyje nelabai puošia miestą. Bet visa tai sostinėje, tad nieko nuostabaus, kad ji išsiplėtė ir pagražėjo. O kiek dar yra naujų, gražių planų! Argi galima nesidžiaugti, netgi didžiuotis Klaipėdoje stovinčiu suskystintų dujų terminalu „Independence“, elektros jungtimis su Švedija ir Lenkija, sukurta modernia sava kariuomene. Taip pat galime džiaugtis išaugusiais jaunais kūrybingais menininkais, literatais, rengiamomis masinėmis šventėmis ir dar daug kuo kitu.

Daug daugiau  širdžiai mielesni tapo pagražėję rajonų centrai, miesteliai, gyvenvietės. Dabar juos lyg naujai matai, naujai atrandi. Sutvarkyti piliakalniai, istoriniai, kultūros paminklai, gražiausių gamtovaizdžių vietose pastatyti apžvalgos bokštai. Nuo viršaus lyg ant delno atrandi jaudinančiai mielą Lietuvos gamtos grožį. Supranti, kad struktūriniai ES fondai dirba, ir gražiai dirba mūsų labui. Kartais mes esame  linkę daugiau niurzgėti negu pasidžiaugti tuo, kuo tikrai esame turtingi, ką esame gražaus, vertingo padarę. Mylėti Lietuvą, reiškia, ne tik vis matyti ko dar trūksta, kas ne taip, bet ir nepabijoti pasidžiaugti, pasididžiuoti jos gražiais žmonėmis, gražiais darbais. Gal mažiau turėtume sau priekaištauti ir draskyti senas žaizdas, kelti tai, kas kada nors ne taip pasakė, parašė  ar padarė karo, okupacijos sąlygomis, bet žiūrėti, ką padarė  nepriklausomybę  iškovojusioje  Lietuvoje, kiek prie tos kovos prisidėjo ir ką daro dabar, kad ji klestėtų.

Vasaros metu mėgstu pavažiuoti ir toliau nuo Kauno, pažiūrėti kokie dabar laukai, kaip gyvena ūkininkai, kaimo žmonės. Prieš 15–20 metų kaip kas dar paverkšlendavo dėl apleistos, nedirbamos žemės. Dabar tokių retai kur besutiksi. Ūkininkai atsitiesė,  jų žemių plotai išsiplėtė ir tokių gražių kviečių laukų kolūkiniais laikais tikrai neteko matyti. Problema tapo ne kaip daug užauginti javų, bet kur juos padėti, kaip brangiau parduoti. Žinoma, labai gaila, kad taip ir nesutvirtėjo vidutiniai šeimų ūkiai, plačiau kaimuose neprigijo žemės ūkio kooperatyvai, agroservisai. Dėl to kaime labai sumažėjo darbo vietų, o ištisi kaimai sunyko arba ir visai išnyko. Gaila, kad tik kalbėjome apie kaimo plėtrą, bet praktiškai priimti įstatymai, ypač mokesčių, ją tik žlugdė. Juk galėjome pasimokyti ir iš kitų ES šalių, kuriose verslininkai, kuriantys savo verslui įmones kaimo vietovėse, yra atleidžiami nuo daugelių mokesčių. Tokia politika valstybei atsiperka iš kitos pusės, gyventojai nesubėga į miestus, o lieka kaimuose, švaresnėje,  gyvenimui sveikesnėje aplinkoje.

Blogai, kai valstybėje įsigali vienadienės naudos liberalinė politika ir dėl to lengva ranka uždaromos mokyklos, nutrinami ištisi kaimai. Turime Žemės ūkio ministeriją, bet neturime žemės ūkio ir kaimo žmogaus interesus ginančios valstybinės politikos. O juk tai būtų tautos gyvasties, jos ateities garantas. Netiesa, kai kalbama, kad Lietuvos kaimas ištisai  prasigėręs ir žmonės skęsta skurde. O jeigu taip, tai ar politikams, valstybės vadovams, Seimui neturėtų būti svarbiausias rūpestis? Gi dabartiniai kai kurie jų „rūpesčiai“ dėl kur, kas ir ką pasakė, ar gal ne vietoje kokią pašiūrę pastatė, verti tik gėdos rūpesčio vardo.  Skurdo ir nusikaltimų yra kiekvienoje valstybėje. Žinoma, norėtųsi, kad Lietuvoje to blogio būtų kuo mažiau.

Skauduliai, kurių neturėtų būti 

Lėtai, skaudžiai per lėtai kilo ir kyla ekonomika, žmonių galimybė dirbti ir oriai gyventi savo šalyje. Skaudu, kad jau pačioje pradžioje buvo išvaistyta didelė dalis buvusio valstybinio turto, skubotas ir prastai parengtas jo  privatizavimas neatitiko nei žmonių lūkesčių, nei valstybės interesų. Man atrodo, kad visų buvusių Vyriausybių. Lietuvos banko nesugebėjimas tinkamai kontroliuoti ir reguliuoti finansinių galių, piniginių srautų, mus nubloškė ant žemiausio laiptelio – tik išgyventi, bet ne padoriai gyventi. Atrodo, kad mūsų ekonomikoje, žmonių gyvenime cirkuliuoja ne pilnavertis piniginis kraujas, bet per pusę praskiestas su skurdo vandeniu, bedarbyste. Svajojau, kad štai sugrįš į Lietuvą nuo Sovietinio teroro į užsienį išbėgę lietuviai, kad dabar jie sugrįš su vakarietiška patirtimi, už mus daug turtingesni ir visi kartu pulsime kurti naują, gražią, turtingą Lietuvą. O gavosi priešingai. Tiek pat, o gal ir daugiau jaunų žmonių, šeimų, vėl paliko Lietuvą. Skaudu ir liūdna, taip lengvai buvo pasiduota laisvosios rinkos šaukliams, savanaudiško ir godaus žmogaus – savininko, verslininko, valdininko prigimčiai.  Taigi, turime kuo džiaugtis, bet turime ir dėl ko būti nepatenkintais, nes galėjo būti ir daug geriau, teisingau.

Vanduo, kuris nesikeičia, neteka – užpelkėja. Taip atsitinka ir su žmonėmis, miestais, valstybėmis. Tiesa, keitimasis neturi būti tik dėl keitimosi, reforma dėl reformos, politinės reklamos. Visi pokyčiai turi gerinti žmonių gyvenimą, stiprinti tautą, valstybę. Būtina peržiūrėti, tobulinti teismų sistemą, nes dažnai jų priimti sprendimai sukelia abejones, žmonių nepasitikėjimą. Prieš kiekvienus rinkimus į Seimą truputį pakalbama apie būtinybę teismuose turėti visuomenės atstovus, tarėjus, bet po rinkimų vėl viskas lieka po senovei. Suprantu, kaip uždaram teisėjų ratui baugu ką nors nežinomo įsileisti. Negali būti, kad demokratijai kažkuri valstybinė struktūra gali užtrenkti duris. Pradėjome tiesiogiai rinkti miestų, savivaldybių merus. Atrodo, kad toks žingsnis valstybėje pasiteisino. Tad gal dalis ir savivaldybių tarybos narių, teismų tarėjų galėtų būt renkami tiesiogiai?

Daug negerovių susitelkė ir politinėse partijose, kaip kurių jų veikla, darbai taip susmulkėjo, kad žmonių akims tapo nepastebimi. Vos ne kiekviena stengiasi surasti ir parodyti šapelį kitų vėliavose, bet nemato dėmių savoje. Blogai, kai nesurandama esminių dalykų, esminių klaidų, bet iškeliamos smulkmenos, dėl kurių reikalaujama neeilinių Seimo sesijų, atsistatydinimų. Abejoju, ar partijos sugebės greitai pačios savo skaudulius išsigydyti, pasiūlyti efektyvias programas, tad žmonių gyvenimui daugiau teisių  ir įtakos turėtų turėti seniūnijos, bendruomenės. 

Pietų Amerikos šalyse siaučia Zika virusas. Atrodo, kad Lietuvoje įsisuko kitas –  begėdiškas savo žmonių menkinimo, įvairiausių priekaištų kitiems iškėlimo virusas. Pradedant nuo visos tautos apkaltinimo už Antrojo pasaulinio karo pasekmes atskiroms tautoms, žmonėms, iki seniausiai  buvusių istorinių asmenybių, jų gyvenimų nesibaigiančio juodinimo  bei ką tik į amžinybę išėjusių Lietuvos šviesuolių, talentingiausių poetų, kurie jau dabar negali patys apsiginti, moralinio žeminimo. Galbūt taip žeminant ir smerkiant kitus, norima save iškelti, parodyti, koks aš pats (pati) esu šaunus (šauni), patriotiškas (patriotiška) ir taip savo knygelėms padaryti reklaminį šurmulį? Galgi siekiama ir visai kitų tikslų – bet kokiu būdu, paminant bet kokią moralę, gauti pinigų, daug svetimų pinigų, jeigu už tai ir tenka kiršinti, skaldyti ir silpninti visuomenę, tautą, valstybę? Tokiam „virusui“  plisti turėtų būti kuo greičiau užkirstas kelias, o juo užsikėtę begėdžiai sugėdinti.

Lietuva man, kaip poezijos knyga 

Visaip galima įsivaizduoti Lietuvą. Vieni, kaip didelį ir gražų paveikslą, su upėmis, ežerais, miestais ir mieteliais, žaliomis giriomis, dermingais laukais, auksine Baltijos pakrante. Gi kiti, kaip skambančią muziką. Skambančia gražiausia kalba, miestų gaudesiu, miškų ošimu, upelių čiurlenimu, bangų mūša. Man Lietuva primena poezijos knygą, kurioje yra tiek daug meilės, grožio, savo kalbos, kilnių minčių, o kartais ir liūdesio, skausmo, bet dar daugiau šviesios vilties, tikėjimo.

Gal todėl poeziją mėgau ir po truputį eilėraščius rašiau visą laiką. Net ir sovietiniais laikais, atėjus Vasario 16-ajai, ta proga į savo slaptą juodą sąsiuvinį, pasislėpęs kur nors garaže, parašydavau eilėraštuką.  Sąjūdžio laikais, Aukščiausioje Taryboje tiesiog nebuvo laiko kada rašyti, mes buvo tiek darbų ir reikalų, išvykų po visą Lietuvą, susitikimų su žmonėmis.  Ne vieną eilėraštį esu parašęs ir Kovo 11-ajai, netgi 1990m. kovo mėn. 1991 m. parašiau eilėraščių ciklą „Sausio naktis“.  Patirti išgyvenimai netilpo atmintyje, širdyje. Turėjo išsilieti eilėmis. Nors išleidau jau tris eilėraščių rinkinius, bet ir toliau lieka noras save išreikšti poezijos kalba. Kiekvienoje knygoje  yra atskiri skyriai skirti Lietuvai, svarbiausiems istoriniams ir mano laikų įvykiams,  lietuvių kalbai, žymiems žmonėms, atskiroms vietovėms. Eilėraščiais išreiškiu meilę savo kraštui, jos istorijai, pagarbą iškilioms, gražioms  asmenybėms, artimiems žmonėms. Juk tiek daug gražių, brangių žmonių mus supa aplinkui. Negali likti jiems skolingas, tad atsilygini nors jautresniu, šiltesniu žodžiu. Tuo pačiu poezijos kalba  išreiškiu ir savo požiūrį vienu ar kitu visuomeniniu, politiniu klausimu. Tačiau daugiausia  eilėraščių esu paskyręs nuostabiai mūsų gamtai. Juk tiek turime grožio aplinkui. Ir ne tik vasarą ar pavasarį. Visais metų laikais Lietuvos žemė, rodos, vienaip ar kitaip žydi, dainuoja.

Sveikindamas visus su pačia gražiausia prasidėjusio pavasario švente, Kovo 11-ąja, negaliu nesugrįžti į tuos jausmus, kurie lydėjo mane  prieš 26-erius  metus. Manau, kad tada parašytame  mano eilėraštyje, dalelė jų tikrai yra. O į eilėraščio pabaigoje parašytą klaustuką, kiekvienas atsakykime sau atskirai, atsakykime širdimi.

Kovo 11-oji

Kiekvienas pavasaris atneša džiaugsmą, kiekvienas.
Kiekvieno pavasario laukiam lyg ryto, lyg šventės.
Tos saulės šviesos, tarsi upės vandens pripildytos dienos,
Vėl žadina augti, atgimti, gyventi.

Kiekvienas pavasaris ledą storiausią suskaldo,
Laisvę tekėti versmėms, vilnyt ežerams sugrąžina,
Įšalą gilų žemėj juodžiausioj ištirpdo, išardo
Ir medį, ir žolę, ir gėlę žaliuoti, žydėt pavadina.

Bet būna pavasariai, patikėk, kartais būna,
Kai ne įšalą tirpdo, ne lytis upėse plukdo ir varto.
Būna pavasariai, kai tvirtovės, kalėjimai griūna,
Kai trūksta grandinės nuo amžiams prikaustyto vergo.

Kovo 11-ta, dar tik pavasaris,
Bet koks jis stiprus ir kiek tamsumos išardyta!
Plaukia upė, plaukia trispalvės gatvėje,
Ir tu po jomis  – esi laisvas, neuždarytas.

Kovo 11-ta, gyvenimo naujo mano pavasarį,
Taip lauktas, sapnuotas ir taip netikėtas,
Kokią dalią tu žmogui šį kartą parneši,
Ar sušils  jis ant rankų
prie Laisvės savos pakylėtas?

Vilnius, 1990 m. kovas

Autorius yra Lietuvos Nepriklausomos Akto signataras

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. L. Milčius. Džiaukimės ir didžiuokimės 25-uoju savo Laisvės pavasariu!
  2. L. Milčius. O jūs žygiuokit!
  3. L.Milčius. Vasario 16-osios Aktas – Lietuvos valstybės kertinis akmuo
  4. L. Milčius. Sąjūdis – tai laikas, kai svajojome, tikėjome, dirbome ir buvome vieningi
  5. L. Milčius. Jei vis bijosim
  6. L. Milčius. Mylėkim Lietuvą
  7. L. Milčius. Tu vis ryškiau švieti
  8. L. Milčius. Pakilk birželio dvidešimt devintą
  9. L. Milčius. Kai reikia patrankų (Šauksmas Lietuvos intelektualams)
  10. L. Milčius. Tu man gražiausia
  11. L. Milčius. Lietuvos vardo nešėjas
  12. L. Milčius. Nepasemt man vandens (pilietinė satyra)
  13. Lietuvos sąjūdžiui Kaune – 25 metai: faktai, įvykiai ir žmonės
  14. Č. Iškauskas. Pavasariniai sugrįžimai (pirmadienio mintys)
  15. Iki paskutinio kantrybės lašo įsitvirtinti Lietuvoje
  16. P. Stonis. Jaunimo dilema: partijai ar Lietuvai?
  17. G.Songaila: Kol vadovauja A.Kubilius ir jo aplinka, tautinės vertybės bus tik manipuliacija TS-LKD rinkėjais
  18. Poetai į pensiją neišeina
  19. TS-LKD kviečia į partijos jaunimo organizuojamas „tikrų europietiškų patriotų eitynes“
  20. V. Valiušaitis. R. Ozolas: mūsų pareiga – pasipriešinimas

ALKO TURINYS

Pastabos 9

  1. labai grazu says:
    5 m. ago

    bet yra ir kita puse- zudomi vaikai,demoralizuojama tauta.tai irgi musu nepriklausomybes vaisius

    Atsakyti
  2. tikras lietuvis says:
    5 m. ago

    Svarbiausio pasiekimo nėra – lietuvių turėjo daugėti, o ne mažėti.

    Atsakyti
  3. gaiva says:
    5 m. ago

    Jokio pasiekimo tik grazus zodziai o tikrove kraupi……gaila

    Atsakyti
    • Joo says:
      5 m. ago

      Jo,
      Šildo saulė jį perniek,
      Šalta skeptikui ir tiek.
      Be tarybinės dešros
      Neišspaus jis šypsenos.

      Atsakyti
      • Mintis says:
        5 m. ago

        Nyku.Žmogus savo mintis išsakė,skaudulį , kuris daugelio širdyje,o tamsta tarybinę dešrą kaišiojat.Ne jis ją minėjo,bet tamsta minavojat,tai matomai tamstai ji aktuali,nes tamstos mintyse sėdi.Gėda neleisti tautiečiui prasižiot jei nepartaikė į taktą,tada jis-tautietis surusinamas.

        Atsakyti
        • Joo says:
          5 m. ago

          Ai, kokia gili mintis, tik ir pro ją laisvos Lietuvos nekenčiantis dumblas matosi.

          Atsakyti
          • Mintis says:
            5 m. ago

            TAi tamstos mintys apie neapykantas ir dešras.Neprimeskit jų kitiems nes nelimpa.Kas Jūsų tai Jūsų.Ne Jums spręsti kiek meilės L

          • Mintis says:
            5 m. ago

            Ne Jums spręsti kiek meilės Lietuvai kitų širdyse.Tai kiekvieno asmeniškas santykis su savo Tėvyne,kurio Jūs nepajėgus įtakoti:)

  4. Perkūno Paukštis says:
    5 m. ago

    Straipsnis labai jau šventinis.
    Tokių straipsnių neskaito tie, kurie Kovo 11-ąją apsipirkinėja Lenkijoje.
    Bile dounos ir saliorkos būt pigiau.
    CHA

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Pasauliniame universitetų dalykiniame reitinge VDU pateko tarp 350 geriausiųjų žemės ūkio srityje

Pasauliniame universitetų dalykiniame reitinge VDU pateko tarp 350 geriausiųjų žemės ūkio srityje

2021 03 06
Teisingumo ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Nepateikusios savo narių politinės partijos gali būti uždarytos

2021 03 02
Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta

Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta

2021 02 24
D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

D. Norkūnas. Nuo manęs Lietuvai (video)

2021 02 24
V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

2021 02 23
Žemės ūkis | zum.lt nuotr.

VDU: šiandien nėra specialistų – rytoj nebus žemės ūkio

2021 02 23
K. Škirpa. Pareiškimas dėl šmeižto JAV spaudoje

K. Škirpa. Pareiškimas dėl šmeižto JAV spaudoje

2021 02 19
Phuenermund.com nuotr.

Seimo nariai kviečia moksleivius į nuotraukų varžytuves „Kaip aš švenčiu mūsų laisvę?“

2021 02 16
L. Mažylis. Ką prieš šimtą metų apie ispaniškąjį gripą rašė Lietuvos spauda ir kuo gali praversti tos pandemijos patirtis?

Vasario 16-oji – tvirtas valstybės pamatas

2021 02 15
Archyvarai ir jų bendrakeleiviai kviečia į žygį „Praeitis ateičiai“

Archyvarai ir jų bendrakeleiviai kviečia į žygį „Praeitis ateičiai“

2021 02 12
Rodyti daugiau

Naujienos

Kiek kainuoja maisto gaminiai prekybos tinklų parduotuvėse?
Lietuvoje

Seimo Ateities komitete pristatytas Lietuvos struktūrinių pertvarkų finansavimo modelis

2021 03 07
Lietuvos studentų sąjunga išrinko naują prezidentą
Lietuvoje

Lietuvos studentų sąjunga išrinko naują prezidentą

2021 03 06
Kelias.sumin.lt
Lietuvoje

Ministerijos svetainėje – duomenys apie keliams skirtų lėšų paskirstymą

2021 03 06
Sostinė 700-ąją sukaktį pasitiks su įspūdingais kultūros ir meno renginiai
Kultūra

Sostinė 700-ąją sukaktį pasitiks su įspūdingais kultūros ir meno renginiai

2021 03 06
Kauno modernizmo architektūros paraiška pateikta UNESCO Pasaulio paveldo centrui
Kultūra

Kultūros ministras: „Ieškosime sprendimų dėl muziejų veiklos atnaujinimo“

2021 03 06
Atėjo laikas skiepytis nuo erkinio encefalito
Gamta ir žmogus

Po storu sniego sluoksniu peržiemoję erkės ruošiasi pavasariui

2021 03 06
Kada paskutinį kartą valėte šiuos 5 buities prietaisus?
Gamta ir žmogus

Kai kuriuos buitinių prietaisų nesklandumus galima išspręsti ir patiems

2021 03 06
Briedis | wikipedija.org nuotr.
Gamta ir žmogus

Ant kelių likusi druska naktimis vilioja stirnas ir briedžius

2021 03 06


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie Politinės užuovėjos nebus: Genocido centras ir toliau bus puolamas
  • Neapykanta smaugia? apie Sostinė 700-ąją sukaktį pasitiks su įspūdingais kultūros ir meno renginiai
  • Žemyna apie M. Bakas. Gelbėkime Šeškinės ozą
  • Pajūrietis apie Politinės užuovėjos nebus: Genocido centras ir toliau bus puolamas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Seimo Ateities komitete pristatytas Lietuvos struktūrinių pertvarkų finansavimo modelis
  • Lietuvos studentų sąjunga išrinko naują prezidentą
  • Ministerijos svetainėje – duomenys apie keliams skirtų lėšų paskirstymą
  • Sostinė 700-ąją sukaktį pasitiks su įspūdingais kultūros ir meno renginiai

Skaitomiausi straipsniai

  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1229; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 943; komentarų: 49
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 579; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • Agnė Širinskienė Seimo etikos komisijai apskundė ekscentriškojo T.V. Raskevičiaus elgesį peržiūrėta: 472; komentarų: 5

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Pasauliniame universitetų dalykiniame reitinge VDU pateko tarp 350 geriausiųjų žemės ūkio srityje

by Kristina Aleknaitė
2021 03 06
0
Pasauliniame universitetų dalykiniame reitinge VDU pateko tarp 350 geriausiųjų žemės ūkio srityje

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pirmą kartą pateko į dalykinį reitingą „QS World University Rankings by Subject“, kuriame geriausi pasaulio universitetai...

Skaityti toliau

Nepateikusios savo narių politinės partijos gali būti uždarytos

by Ditė Česėkaitė
2021 03 02
0
Teisingumo ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Teisingumo ministerijai savo narių sąrašus partijos turi pateikti iki kovo 1 d., iki nurodyto termino to nepadarė trys partijos. Suvedus...

Skaityti toliau

Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 24
0
Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta

Vasario 24 d. poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui (1941–1974) būtų sukakę 80 metų. „Šuolis per bedugnę – būtin ir nebūtin....

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Žemyna apie Politinės užuovėjos nebus: Genocido centras ir toliau bus puolamas
  • Neapykanta smaugia? apie Sostinė 700-ąją sukaktį pasitiks su įspūdingais kultūros ir meno renginiai
  • Žemyna apie M. Bakas. Gelbėkime Šeškinės ozą
  • Pajūrietis apie Politinės užuovėjos nebus: Genocido centras ir toliau bus puolamas
  • Pajūrietis apie Ant kelių likusi druska naktimis vilioja stirnas ir briedžius
Kitas straipsnis
Prieš ketvirtį amžiaus nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvai – sveikinimai iš viso pasaulio (nuotraukos)

Prieš ketvirtį amžiaus nepriklausomybę atkūrusiai Lietuvai – sveikinimai iš viso pasaulio (nuotraukos)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai