Rugpjūčio 15-osios rytas Naisiuose žadėjo gražią, šiltą ir saulėtą Žolinės šventę. Tačiau po pietų visus susirinkusius į Ugnies aikštę bei ant Alkos kalno išprausė lietus… O po jo – ir vėl saulėta. Senolių išmintis byloja, kad ruduo bus toks, kokia buvo ši diena.
Antrą kartą Naisiuose rengiamoje Žolinės šventėje buvo prisiminta tiek protėvių išmintis, tiek jų kurtos ir iš kartos į kartą perduodamos didžiųjų vasaros darbų pabaigą įprasminančios apeigos. Alkos kalno aukure liepsnojantį laužą apsupo susirinkusieji į derliaus brandumo šventę. Tradiciškai buvo pagerbta ugnis, dėkojama Žemynai už naująjį derlių, linkima brandos, darnos, sveikatos, skalsos…
Šventežerio pakrantėje esančioje Ugnies aikštėje liepsnojo antrasis šventės laužas. Čia žolininkė Rūta Petkauskienė virė šią vasarą surinktų žolelių arbatą bei dalijosi patirtimi apie jų naudą žmogui. To paties laužo kaitroje visi norintieji kepė mažyčius duonos kepalėlius, kuriems tešlą ruošė bei kepti padėjo Elvyra Vasiliauskienė. Scenoje koncertavo svečiai iš sostinės: ansamblis „Kankleliai“ ir Vilniaus Dainos mylėtojų klubo mišrus choras. Jie klausytojams dovanojo visą pynę lietuviškų dainų.
Naisių bendruomenei draugiškai talkino Šiaulių rajono Šiupylių bei Radviliškio rajono Pociūnėlių bendruomenių nariai, atsivežę savo krašte užaugintų sodo bei daržo gėrybių, kvapnių vaistažolių, gardžių sūrių. Šiupylių bendruomenė pasidalijo patirtimi apie vantų naudą ir demonstravo, kaip jomis reikėtų naudotis pirtyje.
Šventės teritorija buvo papuošta Genovaitės Vaidžiulytės surištais ir gėlėmis padabintais rugių pėdais, o ūkininkės Laimos Skopienės ūkyje auginami avinas, ožys ir triušiai mielai pozavo visiems fotografams.
Naisių Žolinėse prisimenami baltiški papročiai, stiprinama šiai šventei būdinga bendruomeniškumo dvasia, o pabūti kruopščiai puoselėjamoje kaimo aplinkoje čia visada susirenka gausus būrys svečių, kurių negąsdina nei kaitri saulė, nei smarkus netikėtas vasaros lietus.
