Vyriausybėje pritarta patobulintoms pataisoms dėl vyro ir moters partnerystės

Vyriausybės posėdyje rugpjūčio 11 dieną pritarta Teisingumo ministerijos patobulintoms ir su suinteresuotomis šalimis suderintoms Civilinio kodekso ir kitų susijusių įstatymų pataisoms, kuriomis įteisinama skirtingų lyčių asmenų partnerystė. Seimui priėmus šias pataisas, bus reglamentuotos skirtingų lyčių asmenų, gyvenančių kartu, bet neįregistravusių santuokos, teisės ir pareigos, apsaugoti šių asmenų ir jų vaikų interesai.

Kaip siūloma įstatymo projekte, partneriais galėtų tapti pilnamečiai vyras ir moteris, kurie nėra giminaičiai, nėra tarpusavyje sudarę santuokos bei nėra kitų asmenų partneriai. Teikiamais projektais siūloma įtvirtinti partnerystę pagal įstatymą, tai yra, kai pats bendras vyro ir moters gyvenimas kuriant šeiminius santykius neįregistravus santuokos sukelia teisinių pasekmių, nereikalaujant specialių formalumų.

Partneryste būtų laikomas tik toks bendras vyro ir moters gyvenimas, kuris grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas.

Kita vertus, siekdami partnerystės faktą panaudoti prieš trečiuosius asmenis, partneriai turės pasirašyti ir notarui tvirtinti pateikti bendrą pareiškimą dėl partnerystės. Duomenys pagal tokį pareiškimą būtų įrašomi Lietuvos Respublikos gyventojų registre. Registruotų partnerių kilmės iš tėvo pusės nustatymas, tėvystės pripažinimas ir nuginčijimas būtų grindžiamas iš esmės analogiškais principais, kaip ir susituokusių tėvų vaikų tėvystė. Be to, palikėją pergyvenęs registruotoje partnerystėje esantis partneris galėtų paveldėti pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra).

Šios pataisos leistų labiau apsaugoti ne santuokoje gimusių nepilnamečių vaikų ir silpnesnio partnerio interesus ir teises t. y. išspręstų tokias praktines problemas kaip disponavimas partnerių bendru turtu, partnerių vaikų kilmės nustatymas, partnerių tarpusavio išlaikymas, paveldėjimas po vieno iš partnerių mirties ir kt.

Įstatymo projekte siūloma nustatyti bendrą taisyklę, kad turtas, partnerystės metu įgytas abiejų partnerių ar vieno jų vardu, yra laikomas bendrąja daline partnerių nuosavybe, išskyrus partnerių asmeninį turtą. Taip pat siūloma įtvirtinti prezumpciją, kad partnerių dalys jų bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra lygios, kol nėra įrodyta kitaip. Notarine sutartimi būtų galima susitarti, kad turto teisinis režimas būtų kitoks nei numatyta įstatyme.

Pernai vasarą atliktos sociologinės apklausos duomenimis, vyro ir moters partnerystei pritaria absoliuti dauguma šalies gyventojų – net 84 proc. Partnerystės įteisinimas Lietuvoje aktualus maždaug 200 tūkstančių asmenų, nes apie 100 tūkstančių porų gyvena nesusituokę.
Teisingumo ministerija pataisas pakartotinai teikė po to, kai Vyriausybei tobulinti jas grąžino Seimas. Šios pataisos buvo priimtos įvertinus suinteresuotų šalių pastabas ir pasiūlymus bei viešai paskelbtos Teisės aktų informacinėje sistemoje konsultacijoms su visuomene.

Pataisomis taip pat siekiama užtikrinti teisinį aiškumą užpildant teisės spragą, atsiradusią dėl to, kad dar 2001 metais įsigaliojusiame Civiliniame kodekse įtvirtintas bendro gyvenimo neįregistravus santuokos reguliavimas nėra galiojantis.