Sekmadienis, 29 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Švietimas

Pokalbio apie atieties universitetą dalyviai: Į švietimą žiūrima kaip į išlaidas, o ne investicijas

Ina Žurkuvienė, Martynas Gedvila, www.alkas.lt
2016-07-18 13:01:08
1
Pokalbio apie atieties universitetą dalyviai: Į švietimą žiūrima kaip į išlaidas, o ne investicijas
VDU _Giedriaus Dagio nuotr
VDU | Giedriaus Dagio nuotr.

„Kariuomene susirūpino visi – ir močiutės kaime, ir profesoriai Vilniuje – po Krymo ir Donbaso, kai pamatė, ką reiškia jos neturėti. Reikia suvokti, kad ir universitetai Lietuvoje yra tokia pati, jei ne rimtesnė problema. Seimo mokslo cenzas vis krenta, o viešojoje erdvėje trūksta žmonių, kurie galėtų artikuliuoti problemas, ištiestų tiltą tarp žinančių ir nežinančių“, – pirmame Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ciklo apie ateities universitetą pokalbyje pabrėžė VDU docentas Rimvydas Valatka.

Apskrito stalo pokalbių ciklas „Ateities universitetas: kokio (ne)reikia universiteto Lietuvai?“ yra VDU sumanymas, kuriuo siekiama atkreipti akademinio ir verslo sektoriaus, sprendimų priėmėjų dėmesį į susiklosčiusią aukštojo mokslo būklę Lietuvoje ir nustatyti bėdas bei surasti veiksmingus sprendimus universitetinio sektoriaus padėčiai gerinti.

Švietimo padėtį galima palyginti su kariuomenės – į pastarąją, kaip ir aukštąjį mokslą, ilgus metus nebuvo investuojama, žiūrėta kaip į naštą tol, kol nebuvo pajausta išorinė grėsmė. Šiandien Lietuva yra tarp 10 NATO valstybių, kurios krašto apsaugai skiria didžiausią finansavimą. Analogiškos reakcijos jau seniai reikia ir švietimui, kuris ne tik dėl blogėjančios demografijos būklės, bet ir vis mažėjančio finansavimo atsidūrė grėsmingoje padėtyje. Daugelio JAV universitetų biudžetas yra didesnis nei tam tikrų valstybių. (Pavyzdžiui, Harvardo universiteto (JAV) turtas – 44,6 milijardai, o metinis biudžetas – 4,5 milijardai JAV dolerių). Nereikia stebėtis, kad jie ir užima geriausias pozicijas universitetų reitinguose. Negalime tikėtis patekti nei į 200-tuką, nei į 500-tuką geriausių pasaulio universitetų, kol švietimui nebus padidintas finansavimas. Ir tai ne akademinės klasės užgaida, o valstybės išlikimui svarbus kriterijus.

Pirmajame įžanginiame pokalbyje apie ateities universitetą kartu su doc. R. Valatka dalyvavo žurnalistė, buvusi LR Prezidentės vyriausioji patarėja, VDU Viešosios komunikacijos katedros profesorė Audronė Nugaraitė, filosofas, pirmosios Lietuvos pagal individualių studijų ir kuratorysės modelį sukurtos „VDU Academia Cum Laude“ vadovas profesorius Leonidas Donskis, istorikas, politologas ir VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas prof. Šarūnas Liekis.

Pokalbio pradžioje filosofas L. Donskis pasidalino pastebėjimu, jog pirmiausia ateities universitetas turi būti kūrybingas ir novatoriškas, nesivadovauti pasenusiu Humboldto universiteto švietimo modeliu ir neapsiriboti vien žinių suteikimu.

„Universitetas turėtų išsaugoti dalykus, be kurių žmonija neįmanoma: istoriją, jautrumą praeičiai, susivokimą esminėse Europos istorijos dimensijose. Tačiau tuo pat metu jis turėtų būti moderniojo jautrumo laboratorija, leidžianti susivokti pasaulyje šiandien. Reikia sutaikyti kanoną, Lietuvos kultūros tradiciją ir hipermodernybę. O pirmiausia reikia klausti – ką kuria universitetas? Ar jo dėka žmonija bus geresnė?“, – ateities aukštosios mokyklos gaires komentavo filosofas.

Jo teigimu, į aukštąjį mokslą šiandien turėtume žiūrėti kaip į krašto apsaugą – politikai privalo rasti bendrą susitarimą, strategiją, dėl kurios sutiktų visi, antraip švietimas ir toliau kentės. „Jei Lietuva neturės bent dviejų ar trijų aukščiausio lygio universitetų, rizikuojame tapti nekonkurencinga šalimi intelektualinėje terpėje, neperspektyvia šalimi Europoje“, – tikino „VDU Academia Cum Laude“ vadovas Leonidas Donskis.

Švietimo sistemos ydas bei susitarimo stoką akcentavo ir Rimvydas Valatka – pasak jo, aukštųjų mokyklų pasidarė per daug, todėl kolegijas kuo greičiau reikėtų perkvalifikuoti į specialiąsias vidurines mokyklas, taip pat išsikreipė studijų krepšelių sistema, o universitetai nebeugdo mąstymo ir virsta profesinėmis mokyklomis. Žurnalisto nuomone, reikėtų rengti ne tik ateities specialistus, bet ir universalius mąstytojus, intelektualus, kurie padėtų valstybei įžvelgti tinkamiausią kelią ateičiai ir neapsiribotų siauromis specifinėmis žiniomis.

„Verslas daro įtaką valdžiai, kad gautų pigių inžinierių, sutaupytų ir turėtų didesnį pelną. Bet kas iš to, jei tu filologinio mąstymo žmogų padarysi IT specialistu? Amerikos lietuvis Liūtas Mockūnas buvo laimingiausias tada, kai metė inžineriją ir atsidėjo laikraščio redagavimui, buvo puikus literatūros kritikas, nors ir nebaigęs tos specialybės. Šiandien „Vyturio“ gimnazistei pasakiau, kad jai gali tekti tris ar keturis kartus keisti profesiją“, – lankstumo privalumus tiek anuomet, tiek dabartinėje darbo rinkoje akcentavo Viešosios komunikacijos katedros docentas.

Švietimo strategija negali pataikauti tik verslui ar kitiems interesams, o turi atitikti ir valstybės poreikius. Į taisytinus dalykus aukštojo mokslo sistemoje dar  prieš dvidešimt metų dėmesį atkreipė užsienio ekspertai. „Jau pirmajame atkurtos Nepriklausomybės dešimtmetyje norvegai pasakė, kad turime per daug universitetų, juos reikėtų tikslingai integruoti. Vėliau vėl gavome užsienio ekspertų įžvalgas, kuriose buvo teigiama, kad turime iš pagrindų keisti aukštojo mokslo modelį, ieškoti priimtino Lietuvai. Tai buvo laikas daryti būtinus sprendimus, tačiau  valdžios žmonės neatsižvelgė į visa tai“, – prisiminė profesorė Audronė Nugaraitė.

Pasak A. Nugaraitės, nepagrįstai išaugęs aukštųjų mokyklų skaičius tik patvirtina, kad Lietuva iki šiol neturi nei strateginių dokumentų, kurie parodytų, ką reikia daryti, nei taktikos, kurią atsižvelgiant į pokyčius ar pastebėtus trūkumus galima būtų  koreguoti.

„Dažnas valdžios atsakymas į pasiūlymus dėl vienos ar kitos srities, aukštojo mokslo pertvarkos buvo „Dabar rinkimai, negalime“.  Lietuvoje nuolat vyksta rinkimai, todėl suinteresuotosios pusės turi kuo greičiau sėsti prie bendro stalo ne tik diskutuoti, bet ir siekti konkretaus rezultato.  Žinoma, prieš tai sutardamos ir žinodamos, kokio jo nori. Asmeniniai interesai turi nustoti vyrauti, nes jie dažniausiai pasisuka ne ten, kur strategiškai būtų naudinga ir tikslinga Lietuvai“, – teigė komunikacijos tyrėja A. Nugaraitė.

Šalies politikų klaidas švietimo klausimu sukritikavo ir VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas, profesorius Šarūnas Liekis. „Nuo 2000 m. reguliariai mažinant investicijas į švietimą santykyje su BVP neatėjo 4,5 milijardo eurų, padaryta daug visiškai nelogiškų politinių sprendimų, pavyzdžiui, dėl slėnių steigimo, kur akivaizdus verslo interesas – turime Gariūnus viename pastate. Jei turime tokio lygio verslo integraciją, tokį rezultatą ir gauname“, – teigė Š. Liekis.

„Lūkesčiai yra labai aukšti, o finansavimas yra žemiausias Europoje. Pagal finansavimą turėtume būti vieni paskutinių tarp 6 tūkstančių aukštojo mokslo institucijų visoje Europoje. Tačiau šiuo metu reitinguose esame tarp 600 ir 700 vietos. Kieno sąskaita? Žmonių papildomo darbo, inovatyvumo, jų pastangų, o dar sako, kad išsilavinusių piliečių – per daug, nežiūrint to, kad Lietuvoje žmonių su daktaro laipsniu skaičius yra vienas mažiausių Europoje. Aš vienareikšmiškai matau, kad į švietimą žiūrima kaip į išlaidas, o ne investicijas“, – apibendrino politologas.

Nepaisant to, kas yra valdžioje, konservatoriai ar socialdemokratai, turime išmokti siekti konsensuso ir kuo greičiau parengti aukštojo mokslo strategiją, su kuria sutiktų dauguma. Turime atsakyti į daugelį klausimų: kas yra kokybiškas aukštasis mokslas, kas jį finansuoja, kaip mokslo ir studijų procesuose integruojamos skaitmeninės technologijos, industrijos ir kaip reaguosime į vis augantį globalų mobilumą. Kitu atveju, prieš didžiausią mūsų konkurentą „Google“ artimiausius 10 metų neatsilaikysime.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Užsienio žinovai pažėrė patarimų, kaip pasiekti aukštesnės mokslo kokybės
  2. D. Paukštė. Kaip emigrantas premjero sudarytai darbo grupei „kruopų davė“
  3. A. Patackas. Kvislingai (apie atvirą laišką dėl J.Ambrazevičiaus-Brazaičio iškilmingo perlaidojimo)
  4. Baltijos šalių konferencija Kembridže aptars svarbiausius švietimo klausimus
  5. Akademikai, ekonomistai ir verslas Lietuvos aukštajame moksle labiausiai pasigenda kokybės
  6. Turime stengtis, kad jaunimas pasiliktų Lietuvoje
  7. Valstybės kontrolė: studijų programos turi būti rengiamos ir vertinamos atsakingiau
  8. Studijų ir mokslo plėtros 2013–2020 m. programoje numatyti ambicingi tikslai
  9. Aukštojo mokslo sistemai būtina aiški vizija
  10. Po ketverių metų pertraukos didėja švietimo finansavimas, sudaromos geresnės sąlygos kaimo mokykloms
  11. Vytauto Didžiojo universitetas šiandien švenčia 92-ąjį gimtadienį
  12. Šiemet studijuoti valstybės lėšomis įstojo šiek tiek mažiau, nei pernai
  13. Paskirstytas 2015 m. tikslinis studijų finansavimas
  14. Studentai surengė piketą prie ministerijos, bet ministrės dėmesio nesulaukė
  15. Nemokamos studijos – puikų arba tipinį lygį pasiekusiems studentams

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. JŲ išlaidos... says:
    3 metai ago

    Šiandien, berods, ŽR laidoje kalbėta apie medicinos įstaigų pertvarką. Kažkuris iš jų kalbėjo apie tai, kur apsimoka, o kur finansiškai neapsimoka jas turėti…
    Dar praryčiau tai, jei privačios med. įstaigos finansininkas kalbėtų… Bet taip gal vadovas, o gal kažkas iš SAM ar Seimo….

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

ICBM vilkikas ir T-72 tankai priešais Šv. Vasilijaus soborą Maskvoje dienos šviesoje
Ukrainos balsas

Ar tikrai Rusija mažina karines išlaidas?

2025 06 29
Senamiestis nuo Išganytojo kalvos | sonsdaughters.lt nuotr.
Kultūra

Vilniečiams dovanoja ekskursiją ausinėse: veda į mažiausiai žinomą, bet labai gražią senamiesčio dalį

2025 06 29
baltoji banga.lt
Lietuvoje

„Baltoji banga“ ragina Seimą pirmadienį nemažinti atsakomybės už piktnaudžiavimą pareigomis

2025 06 28
Vilniuje pirmąkart istorijoje vyks Europos šalių geografijos olimpiada | linesa.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje pirmąkart istorijoje vyks Europos šalių geografijos olimpiada

2025 06 28
Sargėnų estakada
Lietuvoje

Atidaromas eismas Sargėnų estakada

2025 06 28
Klaipėdos kamerinis orkestras
Kultūra

Kintų muzikos šventėje – pasaulinio lygio pasirodymo lydimos Anatolijaus Šenderovo ir Ugnės Karvelis sukaktys

2025 06 28
Policija
Lietuvoje

Savaitgalį – pareigūnų dėmesys motociklininkų saugumui

2025 06 27
Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas pasirašė mokesčių, pensijų ir Gynybos fondo įstatymus

2025 06 27

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimvydas apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • Rimvydas apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • skt. apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • Vilna apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ar tikrai Rusija mažina karines išlaidas?
  • Draudikai primena kaip tvirtinti vasaros krovinius
  • Klastinga liga dažnai slepiasi po nuovargio kauke
  • Atostogų metui ruošiasi ir sukčiai

Kiti Straipsniai

SEO

Google Ads ar SEO? Kur investuoti, jei biudžetas ribotas?

2025 06 26
Kariuomenė

Keisis Lietuvos kariuomenės struktūra

2025 06 26
Kariai

Didės karių algos, keisis ir tarnybos sąlygos

2025 06 26
Kamera

Vyriausybė pritarė Kino įstatymo pakeitimams

2025 06 25
Memorandumo pasirašymas

Pasirašytas memorandumas dėl šaudmenų gamybos Lietuvoje

2025 06 25
Eugenijus Sabutis

E. Sabutis: Vilnius – neatsiejama „Rail Baltica“ projekto dalis

2025 06 19
Ekonomika | pixabay.com, Deedster nuotr.

Konkurencingumo reitinge – istorinis Lietuvos šuolis

2025 06 17
Karinė degalinė

KAM į karinių degalinių vystymą investuoja virš 18 mln.

2025 06 17
Pinigai

Po svarstymo pritarta siūlymui didinti pelno mokestį

2025 06 12
Dovilė Šakalienė

Lietuva siekia pirkti karinę įrangą iš savų gamintojų

2025 06 12

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimvydas apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • Rimvydas apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • skt. apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • Vilna apie Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos
  • Rimvydas apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Kristupo vasaros šventėje – daugiau kaip 700 metų skaičiuojančios neapolietiškos dainos (video)

Kristupo vasaros šventėje – daugiau kaip 700 metų skaičiuojančios neapolietiškos dainos (video)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai