Birželio 29 d. Lietuvos liaudies buities muziejuje, Rumšiškėse darbą pradėjo jau vienuoliktasis akademinis prigimtinės kultūros seminaras. Šio seminaro tema „Prigimtinė kultūra ir laisvė“. Seminarą rengia Prigimtinės kultūros institutas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Rumšiškių muziejaus dvaro akademija. Seminaro pranešėjai literatūros ir tautosakos tyrėjai, istorikai, filosofai, architektai, menotyrininkai; tarp jų literatūrologė Viktorija Daujotytė, istorikai Antanas Kulakauskas, Rimvydas Laužikas, Vykintas Vaitkevičius, etnologės Giedrė Šmitienė, Aušra Žičkienė, filosofai Jurga Jonutytė, Žilvinas Svigaris.
Seminaro „Prigimtinė kultūra ir laisvė“ dalyviai keturias dienas nuo ryto iki vakaro svarstys prigimtinės kultūros ir laisvės santykį. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad laisvė yra pernelyg abstrakti prigimtinei kultūrai. Tačiau temos pasirinkimas remiasi prielaida, kad be laisvės jokia kultūra negali būti sau pakankama. Seminaru kviečiama maksimaliai giliai permąstyti abi – laisvės ir prigimtinės kultūros sąvokas. Veikiausiai nė viena iš jų neliks tokia, kaip buvusi. Ir viena, ir kita keisis. Bus kalbama ne tiek apie politinius įvykius, kiek apie asmenines situacijas, asmeninius atsakus į tai, kas vyksta. Apie laisvę, pasirodančią ne tiek pasirinkimuose, kiek laikysenose ir reakcijose.
Prigimtinės kultūros sąvoka nauja. Ji dar tik ima rodytis skirtinguose tyrimuose ir pamažu keičia etninės kultūros sąvoką. Prigimtine kultūra vadinama savaimingai susiklosčiusi vietinės kilmės kultūra. Nors iš įpročio ji siejama pirmiausia su kaimu, prigimtinė kultūra apima ir dvarą, ir miestą – visą vienoje vietoje susiklosčiusią kultūrinę visumą. Neapsiribodama aiškiai atpažįstamomis išorinėmis formomis – šventėmis, liaudies dainomis, medine architektūra, žemdirbyste, prigimtinė kultūra, persmelkdama jutimus, suvokimą, tikėjimą, iš gelmių gimdo naujas, šiuolaikiškas kultūros formas. Joje nėra priešpriešos tarp praeities ir dabarties, tarp paveldo ir šiuolaikinės kultūros.
Prigimtinės kultūros seminarai – tai atvira akademinė ekspermentinė erdvė, čia susitinka skirtingų institucijų, skirtingų sričių tyrėjai, besidomintys prigimtine kultūra. Seminarai, pradedant nuo 2011 metų, rengiami du kartus per metus. „Prigimtinė kultūra ir laisvė“ yra jau vienuoliktasis renginys.
Seminarą remia Lietuvos kultūros taryba.
Visa seminarų medžiaga skelbiama Prigimtinės kultūros instituto tinklalapyje prigimtine.lt. Prigimtinės kultūros institutas vykdo ir skleidžia akademinius prigimtinės kultūros tyrimus.
Seminaro „Prigimtinė kultūra ir laisvė“ darbotvarkė
Ketvirtadienis, birželio 30 d.
9.30-10.00 Registracija (Miestelio ekspozicija, „Tabariškių namas“)
10.00-10.15 Seminaro atidarymas
Kasdienės asmens laisvės žvalgymai
10.15-11.00 Prof. habil. dr. Viktorija DAUJOTYTĖ. Tylinčiosios būties dalis prigimtinėje kultūroje
11.00-11.45 Aptarimas su dr. Giedre ŠMITIENE
12.00-13.00 Pietūs (Žemaitijos ekspozicija, „Karčema“)
13.00-13.45 Doc. dr. Jurga JONUTYTĖ. Tarp pertekliaus ir nepritekliaus. Kur tai yra ir kaip ten išbūti?
13.45-14.30 Aptarimas su prof. habil. dr. Viktorija DAUJOTYTE
14.30-15.00 Kavos pertrauka (Miestelio ekspozicija, „Monopolis“)
15.00-15.30 Dr. Giedrė ŠMITIENĖ. „Man visa lingva“. Pirminis laikysenos tyrimas
15.30-16.00 Aptarimas su dr. Daiva VAITKEVIČIENE
16.00-16.30 Kavos pertrauka
16.30-17.00 Dr. Žilvinas SVIGARIS. Laisvės samprata archajiniame lietuvių pasaulyje
17.00-17.30 Aptarimas su doc. dr. Jurga JONUTYTE
17.45-18.45 Vakarienė
Nuo 19.00 Pokalbis ratu Laisvi žmonės. Kur aš tai mačiau? Veda Rūta LATINYTĖ
22.00 Vakaro arbata (Miestelio ekspozicija, „Monopolis“)
Penktadienis, liepos 1 d.
7.30-8.15 Aikido ir chi-gong apšilimas pievoje su Grėte ŠMITAITE
8.30-9.15 Pusryčiai
Priklausymas ir laisvė
9.30-10.15 Prof. habil. dr. Antanas KULAKAUSKAS. Apie valstiečio (žemdirbio) laisvės ir priklausomybės ribas luominės visuomenės ir baudžiavinės teisės sąlygomis
10.15-11.00 Aptarimas su prof. dr. Vykintu VAITKEVIČIUMI
11.00-11.30 Kavos pertrauka
11.30-12.00 Dr. Jurga SADAUSKIENĖ. Laisvė iš artumo: ankstyvasis ugdymas tradicinėje kultūroje
12.00-12.45 Aptarimas su dr. Daiva VAITKEVIČIENE
13.00-14.30 Pietūs
14.30-16.00 Gali imtis ko nori, bet privalai padaryti, ko ėmeisi. Apvalus stalas su dailininku Mariumi JONUČIU. Pokalbį veda Giedrė ŠMITIENĖ
16.00-16.30 Kavos pertrauka
16.30-17.15 Dr. Skaidrė URBONIENĖ. Dievdirbystė: tarp kūrybinės laisvės ir amato varžtų
17.15-18.00 Aptarimas doc. dr. Aiste ANDRIUŠYTE ir dr. Vytautu TUMĖNU
18.00-18.45 Vakarienė
19.30-22.30 Pažintis su Kauno mariomis – kelionė laivu. Veda Giedrius VAIVILAVIČIUS. Išplaukiame iš Senosios Kauno marių prieplaukos (T.Masiulio g.21, prie Pažaislio)
Šeštadienis, liepos 2 d.
5.00-8.00 Netarpiška pažintis su šienavimu. Moko Giedrius VAIVILAVIČIUS
7.30-8.15 Aikido ir chi-gong apšilimas pievoje su Grėte ŠMITAITE
8.30-9.15 Pusryčiai
Tradicija ir laisvė
9.30-10.15 Dr. Aušra ŽIČKIENĖ. Daina: tarp laisvės ir tradicijos
10.15-11.00 Aptarimas su Lina SAVEIKYTE
11.00-11.30 Kavos pertrauka
11.30-13.00 „Jis negal pasėdėti, žino tik dirbti arba miegoti.“ Apvalus stalas su Klemensu LOVČIKU. Pokalbį veda Jurga JONUTYTĖ ir Eduardas ŠMITAS
13.15-14.30 Pietūs
14.30-15.15 Prof. dr. Rimvydas LAUŽIKAS. Tradicija ar kūrybos laisvė: patiekalų receptų „kelionės“ XVII-XX amžių Lietuvoje
15.15-16.00 Aptarimas doc. dr. Jurga JONUTYTE
16.10-18.00 Doc. dr. Aistė ANDRIUŠYTĖ. Savaimingos ir sunormintos valstiečių sodybų erdvės (LLBM Daujėnų sodyba, Gatvinis rėžinis kaimas, Obelinės sodyba)
18.00-19.00 Vakarienė
19.30-20.30 Jono Tilviko dokumentinio filmo „Klemukas“ peržiūra ir aptarimas.
20.00- Dvaro pirtis
22.00 Vakaro arbata
Sekmadienis, liepos 3 d.
7.30-8.15 Aikido ir chi-gong apšilimas pievoje su Grėte ŠMITAITE
8.30-9.15 Pusryčiai
„Jie Lietuvą taip mylėjo, kad net kraują už ją liejo“
9.30-10.15 Doc. dr. Darius KUOLYS. Žemė ir laisvė senojoje Lietuvoje
10.15-11.00 Aptarimas su prof. dr. Vykintu VAITKEVIČIUMI
11.00-11.30 Kavos pertrauka
11.30-12.15 Prof. dr. Vykintas VAITKEVIČIUS, Algimantas STALILIONIS. „Laisvės ir Tėvynės ginti”: 1918-1920 m. Lietuvos savanorių byla
12.15-13.00 Aptarimas su prof. dr. Jonu VAIČENONIU
13.00-14.30 Pietūs
14.30-15.15 Dokt. Aistė PETRAUSKIENĖ. Partizanų valstybė: istorinis reiškinys ir jo atmintis
15.15-16.00 Aptarimas su doc. dr. Dariumi KUOLIU
16.00-16.30 Seminaro uždarymas
16.30 Atsisveikinimo arbata
Geras seminaras, tik visai nedera prie kitų globalistas, genderistų užtarėjas Kuolys
Bet kurios tautos istorija yra atsekama pagal kultūrinius pėdsakus. Juos aptinka archeologai, pėdsaką palieka mitologija, tautosaka, dainos ir pan. Norėtųsi prie įsisenėjusių mūsų tautos kultūrinės praeities vertinimo komponentų pridėti ir inžinierinės kultūros sampratą. Nes, pavyzdžiui, nėra duotas po Kauno mariomis paskandintų Nemuno rėvų inžinierinis įvertinimas. Juk, ne gamta, jas sukūrė, o mes prigimtinai jomis pertvėrėme Nemuną. Kada ir kodėl tai buvo padaryta ir pan.? Ateityje siūlyčiau plėsti tematiką.
Svarbi, reikšminga Lietuvos karių savanorių tema. Valstybinės įstaigos, atsakingos už karių kapų, svarbių kautynių vietų tvarkymą, bendrai apie visų žuvusių karių savanorių pagerbimą, labiau susirūpino (būtent, susirūpino) tik dabar, o rimčiau darbuotis ta linkme valstybiniu lygiu dar nesuskubta. Triūsia pavieniai entuziastai, tuo džiugindami, ramindami dėl Tėvynės žuvusiųjų sielas.