Tausus augalų apsaugos produktų naudojimas rūpi visoms ES narėms, todėl visų ES valstybių narių atstovai pritarė Mažos rizikos gaminių gausinimo ir integruotos kenkėjų kontrolės spartinimo įgyvendinimo planui Liuksemburge vykusiame Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje, kuriame dalyvavo ir Lietuvos žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Europos Tarybos posėdyje pritarimą planui išsakė ir eurokomisaras Vytenis Andriukaitis.
Šio plano tikslas – didinti mažos rizikos augalų apsaugos gaminių, kuriuos naudojant nepageidautini veiksniai žmonių sveikatai ir aplinkai yra kur kas mažesni, pasirinkimą, skatinti naudoti saugesnius kenksmingų organizmų kontrolės būdus, kad augalai augtų kuo sveikesni, o žemės ūkio ekosistemos būtų kuo mažiau pažeidžiamos, taip pat aktyviau remti alternatyvių augalų apsaugos metodų tyrimus ir plėtrą.
Jei šis planas bus įgyvendinamas sėkmingai, mūsų žemdirbiai turės didesnes galimybes naudoti mažos rizikos augalų apsaugos produktus, o taikant naujausius saugesnius augalų apsaugos ir kenkėjų kontrolės metodus, taip pat mažės rizika žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai.
Mažos rizikos produktų gausinimo ir integruotos kenkėjų kontrolės spartinimo įgyvendinimo planą paruošė ES valstybių narių, Europos Komisijos ir Europos Maisto Saugos Agentūros darbo grupė, kuri buvo sudaryta atsižvelgiant į 2015 m. liepos mėn. ES Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje Nyderlandų iškeltą iniciatyvą suvienyti pastangas ES lygiu, kad būtų spartinamas tausus augalų apsaugos produktų naudojimas. Šiai iniciatyvai pritarė dauguma Bendrijos valstybių narių. Lietuvai planą rengusioje darbo grupėje atstovavo Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Augalų apsaugos produktų registravimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Raimonda Grigaitė.
Planą rengusi ekspertų grupė apibrėžė keletą pagrindinių sričių, į kurias per artimiausius pusantrų metų turėtų būti sutelktas ypatingas dėmesys: mažos rizikos veikliųjų medžiagų ir augalų apsaugos produktų pasirinkimo didinimas, nemažinant aukštų rizikos vertinimo standartų; gamintojų skatinimas tiekti į rinką mažos rizikos augalų apsaugos produktus; esamų veikliųjų medžiagų, atitinkančių mažos rizikos medžiagoms keliamus reikalavimus, identifikavimas; mažos rizikos bazinių medžiagų pasirinkimo didinimas; naujų metodų ir mokslinių tyrimų, ieškant alternatyvių būdų apsisaugoti nuo dabartinių ir būsimų kenkėjų bei mažinant priklausomybę nuo pesticidų, skatinimas; praktinių tyrimų ir demonstracinių ūkių vaidmens, kuriant ir pristatant naujas integruotos kenkėjų kontrolės metodikas ūkininkams, didinimas; skatinimas teikti paraiškas dalyvauti mokslinių tyrimų programose Horizon 2020 ir kitose; dalijimasis informacija apie integruotą kenkėjų kontrolę tarp valstybių narių, naudojant mokymų programas ir internetą ir pan.
Susiję straipsniai:
- Europos botanikai iš naujo atrado Lietuvoje unikalią rūšį
- Dekoratyvinius augalus padėjo apsaugoti biologiniai preparatai
- Lietaus šalies vardo nebepateisiname – nukenčia ir gamta, ir ekonomika
- Bičių laikytojams privalu pranešti, kada bus purškiami laukai
- Invazinės žuvų rūšys grasina tikra katastrofa
- Kokia gamtinės įvairovės miške vertė žmogui?
- Telkiama informacija kovai su svetimomis rūšimis Europoje
- Įsteigtame Viliukų poligone ir Akiuotajam satyrui bus saugiau
- K. Tamašauskaitė. Po manęs – nors ir tvanas?
- Kaimo plėtros parama skatins žmones tausoti gamtą, augmeniją ir gyvūniją
- Lietuviškiems gaminiams ginti skiriama per 4 mln. eurų
