Lietuvos banko ekonomistai, atsižvelgdami į naujausias vidaus ir užsienio rinkų raidos tendencijas, prognozuoja, kad šiemet šalies ekonomika augs lėčiau, nei prognozuota. Vis dėlto užimtųjų skaičius ir vidutinis darbo užmokestis toliau didės, o mažėjant bendram kainų lygiui, gyventojų perkamoji galia augs.
„Kylantis darbo užmokestis ir vartotojams palankūs kainų pokyčiai skatina vartojimą, kuris kartu su investicijomis tebėra pagrindiniai šalies ūkio varikliai. Vis dėlto toks augimas turi ir šalutinį efektą – importas auga sparčiau nei eksportas, o tai lemia prastesnius bendrojo vidaus produkto rodiklius“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.
Numatoma, kad šalies bendrasis vidaus produktas 2015 m. augs 1,6 proc. Birželio mėn. prognozuota, kad augimas sudarys 2 proc. 2016 m. ūkio plėtra turėtų paspartėti iki 3,2 proc. (ankstesnė prognozė buvo 3,4 proc).
Nors eksporto į Rusiją apimtis beveik nebekrinta, į kitas rinkas jo apimtis didėja tik nedaug. Todėl ūkio augimą labiausiai skatina su vidaus paklausa susiję veiksniai: tiek po metų pradžioje fiksuoto stabtelėjimo vėl atsigaunantis privatusis vartojimas, tiek sparčiai didėjančios investicijos. Teigiamas vartojimo tendencijas lemia mažėjantis nedarbo lygis ir kylantis darbo užmokestis. Numatoma, kad nedarbo lygis šiemet mažės sparčiau, nei prognozuota, ir sieks vidutiniškai 9,6 proc. (ankstesnė prognozė buvo 10 %), o darbo užmokestis turėtų pakilti 4,5 proc. (prognozuota, kad jis pakils 4,9 %).
Kainų tendencijos tebėra palankios vartotojams, infliacijos prognozė sumažinta nuo
–0,3 iki –0,5 proc.
„Naftos ir maisto žaliavų kainos pasaulyje dabar žemesnės, nei buvo tikėtasi, todėl bendras vartotojų kainų lygis šiemet ir toliau mažėja, net ir įvertinus tai, kad dėl kylančio darbo užmokesčio padidėjo kai kurių paslaugų kainos“, – sako Gediminas Šimkus, Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius.
2016 m. infliacija jau turėtų būti teigiama, bet nedidelė (1,5 %). Energija, lemianti kainų kritimą šiemet, kitąmet nebepigs, o kitos kainos kils šiek tiek sparčiau.
Nors investicijos auga gerokai sparčiau, nei prognozuota, neapibrėžtumas dėl tolesnės jų plėtros yra gana didelis. Investicijas į gyvenamuosius pastatus turėtų varžyti gausi jau pastatytų naujų būstų pasiūla, o stringanti užsienio prekybos partnerių, ypač Rusijos ir kitų besivystančių valstybių, ekonomikos plėtra gali riboti investicijas ir į gamybos priemones.
