Pusė Lietuvos gyventojų per pastaruosius 12 mėnesių užsiėmė papildoma veikla, siekdami gauti daugiau pajamų.
Per tą patį laikotarpį Latvijoje papildomai uždarbiavo 44 proc. gyventojų, o Estijoje ši dalis buvo mažiausia ir sudarė 39 procentus, rodo atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa. Populiariausi būdai gauti papildomų pajamų Baltijos šalyse yra laisvai samdomų specialistų veikla, konsultavimas ir tokie su namų ūkiu susiję darbai,
kaip namų tvarkymas, remonto ar taisymo paslaugos ir vaikų priežiūra, rašoma pranešime spaudai.
Iš kitų Baltijos šalių Lietuva išsiskiria tuo, kad čia laisvai samdomų specialistų paslaugos, pavyzdžiui, tinklalapių dizainerių, vertėjų, fotografų, atlikėjų ir kitų yra dažnesnė papildomų pajamų gavimo priemonė, nei Latvijoje ar Estijoje. Lietuvos gyventojai taip pat labiau linkę užsidirbti papildomai parduodami savo gamybos ar surinktus maisto produktus, pavyzdžiui, uogas ir grybus.
„Didėjantį gyventojų verslumą ir norą užsidirbti papildomai taip pat rodo pastaruosius kelerius metus augantis verslo liudijimų bei dirbančiųjų pagal individualios veiklos pažymą skaičius. Didžiausią papildomai dirbančių gyventojų aktyvumą šalyje, lyginant su kaimyninėmis Latvija ir Estija, iš dalies lemia palankios savarankiško darbo sąlygos ir vidutinių gyventojų pajamų bei būtinųjų išlaidų santykis“, – tyrimo duomenis komentuoja Odeta Bložienė, „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Lietuvoje.
Pasak „Swedbank“ finansų ekspertės, remiantis atliktais tyrimais, mažiausia lėšų suma, atmetus mokesčius už būstą, maisto ir transporto išlaidas, keturių asmenų šeimai, gyvenančiai nuosavame senos statybos būste šalies sostinėje, lieka būtent Lietuvoje. Todėl natūralu, kad čia gyventojai yra labiau suinteresuoti ieškoti papildomų būdų užsidirbti.
Tuo metu Estijoje tai pačiai keturių asmenų šeimai, atmetus būtinąsias išlaidas, lieka daugiausia pinigų kitiems poreikiams, ir ten papildomai dirbančiųjų skaičius yra mažiausias iš trijų Baltijos šalių (39 proc.). Be to, Estijoje daugiausia apklaustųjų (17 proc.) nurodė, kad per pastaruosius 12 mėnesių ne tik neužsiėmė jokia papildoma veikla, tačiau neketina to daryti ir ateityje. Tuo tarpu Lietuvoje papildomo uždarbio neplanuoja 10,5 proc. gyventojų, Latvijoje to neketina daryti 14,5 procentų gyventojų.
Nurodydami pagrindines priežastis, kurios skatina uždarbiauti papildomai, Baltijos šalių gyventojai pirmiausia nurodo papildomas pajamas ir savirealizacijos galimybes. Lietuvos gyventojams šie motyvai yra svarbesni nei latviams ar estams. Tuo tarpu lankstus darbo laikas ir vieta, kurioje dirbama, lietuviams yra kone du kartus mažiau svarbūs nei latviams ar estams.
„Papildomai uždarbiaujančiųjų savaitgaliais mūsų šalyje yra dvigubai daugiau nei Latvijoje ar Estijoje. Viena vertus, galima būtų daryti prielaidą, kad lietuviai labiau linkę aukoti laisvalaikį vardan papildomų pajamų, kita vertus, tai gali būti nulemta ir veiklos pobūdžio. Lietuvoje populiaresnė papildoma veikla iš maisto produktų rinkimo, gamybos, kurie dažniausiai parduodami turguose būtent savaitgaliais“, – sako O. Bložienė.
Per mėnesį uždirbama papildomų pinigų suma dažniausiai siekia iki 50 eurų. Tokią sumą nurodė apie 35 proc. dirbusiųjų papildomai Lietuvoje ir Latvijoje bei apie 25 proc. dirbusiųjų Estijoje. Dar maždaug penktadalis (apie 20 proc.) per mėnesį uždirbo nuo 50 iki 100 eurų.
Parodomąjį gyventojų nuomonės tyrimą „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikto bendrovė SKDS 2016 m. balandžio mėnesį. Jame dalyvavo 1000 apklaustųjų Lietuvoje, 1005 Latvijoje ir 1000 Estijoje, kurių amžius nuo 18 iki 74 metų.
