Švietimo ir mokslo ministerijoje įvykusiame viceministrės Genoveitos Krasauskienės susitikime su Lenkų diskusijų klubo nariais aptarti lenkų kalbos mokymo klausimai tautinių mažumų mokyklose.
Diskusijos dalyviai atkreipė dėmesį, kad mokinių raštingumo gebėjimams ugdyti trūksta šiuolaikiškų lenkų kalbos mokymo priemonių, iškilusi būtinybė atnaujinti vadovėlius. Viceministrė G. Krasauskienė pažymėjo, kad pastaraisiais metais parengtos skaitmeninės priemonės lenkų kalbai ir literatūrai mokyti vyresnėse klasėse, jų rengimą finansavo ministerija. Viceministrė pabrėžė, kad parengus naują vadovėlių vertinimo tvarką, bus sugriežtinti reikalavimai ir atsakomybė. Dėl to naujai rengiamų vadovėlių kokybė bus daug geresnė. Diskusijos dalyviai kaip vieną iš galimybių svarstė Lenkijoje išleisto lenkų kalbos ir literatūros vadovėlio, papildyto lietuvišku kontekstu, perleidimą. Nuspręsta prie platesnės diskusijos, kaip rengti vadovėlius tautinių mažumų gimtosioms kalboms mokyti, sugrįžti rudeniop.
Per diskusiją svarstytas Lenkų diskusijų klubo prašymas lenkų kalbos ir literatūros egzaminą padaryti privalomu lenkiškų mokyklų mokiniams. Dabar jis yra pasirenkamasis, jį laiko maždaug 98 proc. abiturientų iš mokyklų lenkų mokomąja kalba. Taip pat kalbėta apie brandos darbą, kurį planuojama įvesti nuo 2018 metų.
Šioje diskusijoje taip pat dalyvavo Polonistų asociacijos, Tautinių mažumų departamento prie LRV, Nacionalinio egzaminų centro, Ugdymo plėtotės centro atstovai. Viceministrės G. Krasauskienės siūlymu, tokie susitikimai ministerijoje galėtų būti rengiami reguliariai.
Lenkų diskusijų klubo tikslas – ieškoti lenkų ir lietuvių santarvės taškų, palaikyti konstruktyvų dialogą.
Tai kad tautinių mažumų kalbant ES teisine kalba Lietuvoje nėra, o yra tik tautinės bendrijos. O štai Lenkijoje yra Lietuvių (dzūkų ir sūduvių) etninės tautinės mažumos bei kitos V. Lenkijoje. Lietuvos viceministrė privalėtų žinoti kaip Europos konvencija apibrėžia tautines mažumas, o ne būti vedžiojama lenkų bendrijos taip sakant “už pavadėlio”. Tikiuosi, kad rudeniop pasitaisysite. Kaip žinome daugumoje ES tautinės bendrijos turi tik šeštadienines savo mokyklas arba gali turėti savo kalbos mokymąsi kaip fakultatyvą. Laikas tuo pasekti ir Lietuvai.
Lenkų kalba turi būti tik kaip fakultatyvinis dalykas, nes valstybei reikia žmonių, kurie bendraus lietuvių, t.y. valstybine kalba, kuria yra pagrįsta visa valstybėje esanti tvarka.