Nors visoje Lietuvoje jaučiama sausra sutrukdė užaugti vešliai žolei, tačiau ji bręsta laiku. Mūsų šalyje jau įsibėgėjo šienapjūtė.
Žemės ūkio plotuose, dirbamuose laukuose bei pievose vasarą sutinkama daug gyvūnų. Nemaža jų dalis čia gyvena tik šiuo metu, nes atviruose plotuose mažiau įkyrių kraujasiurbių vabzdžių, gausesnis maisto pasirinkimas. Atvirame plote lengviau pastebėti pavojų, todėl stirnos, kiškiai čia veda jauniklius.
Laukuose bei pievose peri kurapkos, griežlės, putpelės, daug žvirblinių paukščių. Prasidėjus šienapjūtei, iškyla pavojus šių gyvūnų, jų jauniklių, lizdų saugumui. Kasmet šienapjūtės metu žūva tūkstančiai stirniukų, kiškiukų ir suaugusių kiškių, kurapkų, suardoma daug ant žemės perinčių paukščių lizdų.
Išvengti daugelio tokių žūčių galima pasirinktus teisingą šienavimo būdą – pradedant nuo lauko vidurio. Medžiotojai, žemės plotų savininkai prieš šienaudami daugelį gyvūnų gali išbaidyti vaikščiodami po pievą. Labai efektyvios yra prie šienapjovių įrengtos pačios paprasčiausios atbaidančios priemonės: prieš dalgį per žolę velkamos grandinės, virvės. Atstumas tarp baidymo įrenginio ir šienapjovės dalgio turėtų būti ne mažesnis kaip 2–2,5 m, kad gyvūnai suspėtų išvengti žūties.
Laukinės gyvūnijos įstatymas įpareigoja asmenis, besiverčiančius ūkine veikla, užtikrinti, kad vykdant ūkinę veiklą nebūtų neigiamo poveikio laukinei gyvūnijai arba jis būtų minimalus. Primename, kad medžioklės plotų vienete rastus per susidūrimą su transporto priemonėmis ar žemės ūkio technika žuvusius medžiojamuosius gyvūnus savavališkai (nepranešus medžioklės plotų naudotojui ir atitinkamam AM regiono aplinkos apsaugos departamentui) pasisavinti draudžiama.
