Trečiadienis, 16 rugsėjo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

B. Obelenienė. Santuoka, šeiminiai ryšiai ir sukuriamas gėris

Birute Obelenienė, www.alkas.lt
2016-05-20 12:49:41
57
PERŽIŪROS
1
Birute Obelenienė | asmeninė nuotr.

Birute Obelenienė | asmeninė nuotr.

Birute Obelenienė | asmeninė nuotr.
Birute Obelenienė | asmeninė nuotr.

Seime įregistravus Šeimos stiprinimo įstatymo projektą,  spaudoje, kaip ir reikėjo tikėtis, prasidėjo polemika. Vieni tai įvardijo kaip rinkiminį šou, kitiems tai – kišimasis į privatų gyvenimą. Ir visgi, kodėl būtina stiprinti santuoką ir šeimą?

Šiame straipsnių cikle nėra pateikta vienareikšmio atsakymo, kodėl reikėtų rūpintis santuoka ir šeima. Tai greičiau apmąstymai, pagrįsti moksliniais tyrimais ir keliantys dar daugiau klausimų nei pateikiama atsakymų.

Neseniai vykusioje apskrito stalo diskusijoje po VU surengtos tarptautinės konferencijos „Šeima ir bendrasis gėris“, įvairių sričių mokslininkai diskutavo apie santuokos ir šeimos santykį. Gana karštos diskusijos įsiplieskė pateikus mokslinius įrodymus, jog šeima kyla tik iš santuokos. Jauna sociologė moksliniams argumentams, pagrįstiems mokslinių tyrimų, atliktų daugelyje pasaulio ir Europos šalių apibendrinimais, priešpastatė savo patirtį: „gyvenu nesusituokusi daugiau nei 10 metų, susilaukėm dviejų vaikų ir mes puikiai gyvename. Mes įsipareigoję vienas kitam. Kodėl mes turime būti laikomi blogesni nei susituokusieji? Argi mes ne šeima?“.

Iš vienos pusės, asmeninės patirties priešpastatymas moksliniams faktams labai dažna praktika. Ir kaip teko įsitikinti, ne vieną kartą nuvedanti į aklavietę, nes kalbama skirtingais lygmenimis, skirtingomis kalbomis. Antra, šeima kilusi iš santuokos – tai ne vien vyras ir moteris, tai taip pat žmonos ir vyro tėvai. Paprastai gyvenanti be santuokos jauna pora stengiasi atsiriboti nuo vienas kito tėvų, nes taip paparasčiau. „Tai tik mūsų reikalas“, teigia jie. Tėvai savo ruožtu neinvestuoja į savo vaiko sugyventinį/ę, nemezga ryšio su juo/ja, nes nėra tikri, ar tai visam, ar tik trumpam laikui. O ir kodėl megzti ryšį, jei neužilgo gali būti kitas/a. Jei prisiriši prie žmogaus, ryšiui nutrukūs – skaudės, o dvasinis skausmas trunka žymiai ilgiau nei fizinis. Vadinasi, prisirišti nereikia. Geriausia išlaikyti tam tikrą atstumą ir, labai svarbu, vardų nesupainioti pasikeitus vaiko gyvenimo draugui/ei.

Kalbant tiksliau, tokia pora, lyginant su sutuoktiniais, nėra bendruomeniška. Jie labiau linkę puoselėti savo individualizmą, gyventi dėl savęs, dėl savo patogumo, o šeiminiai ryšiai, kurie neišvengiamai formuojasi santuokoje, jiems yra svetimi. Tokie santykiai yra puiki terpė egoizmui plėtotis. O egoizmas, kaip žinia, meilės priešybė, dar daugiau, jis – meilės žudikas. Kaip teigiama J. Soons ir M. Kalmijn studijoje „Ar santuoka yra daugiau nei kohabitacija? Gerovės skirtumai 30 Europos šalių“, susituokę asmenys žymiai daugiau investuoja į savo tarpusavio santykius ir jie yra labiau patenkinti jais bei apibūdina save kaip „yra laimingi“, nei tie, kurie gyvena kohabitacijoje ar išsiskyrę. Šiame tyrime taip pat buvo ieškoma sąsajų tarp gerovės ir šalyse paplitusių tradicijų bei religingumo. Tačiau K. K. Aoškino (K. Aarskaug), E. Bionhado (E. Bernhardt) ir kt. studija „Įsipareigojimas ir santykių kokybė Švedijoje ir Norvegijoje“, atlikta šalyse, kuriose nesusituokę asmenys nėra kaip nors stigmatizuojami, nes būti nesusituokusiu yra visuotinai priimta, daroma išvada, jog tarp kohabituojančių asmenų buvo žymiai mažiau teigiančių, jog yra patenkinti savo ryšiais su partneriu, bei žymiai daugiau rimtai ketinančių tuos santykius nutraukti nei tarp susituokusiųjų.

Tik santuokoje kuriami šeiminiai ryšiai, sudaro prielaidą sutuoktinių ir bendruomeniniam gėrui atsirasti.

Santuokoje abiejų sutuoktinių tėvams bei kitiems giminaičiams skiriama daugiau laiko, nes jų šeimos bendrumo jausmas yra labiau išlavėjęs, nei kartu be santuokos gyvenančiose porose. Kaip rodo tyrimų, atliktų Junktinėje Karalystėje duomenys, 16 proc. vedusių porų rūpinasi savo giminaičiais ne mažiau nei vieną valandą per savaitę, kai tarp sugyventinių tokių porų tėra tik 9 proc. Žmonės, kurie rūpinasi sergančiais ar neįgaliais savo giminaičiais, sutaupo valstybei 87 milijardus svarų per metus, nes padeda jiems nemokamai, o ne palieka nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos ar socialinių tarnybų globai.

Kai kurie mūsų teisininkai kritikuoja tokį mėginimą apginti santuoką. Neva tai utilitaristinis požiūris ir negalima įrodinėti, jog valstybėi apsimoka ginti santuoką, nes tokiu būdu ji sutaupo labai daug resursų, išeikvojamų socialinei sferai. Dar daugiau, kritikuodami šį argumentą pateikia pavyzdį, jog tabako pramonė taip pat argumentavusi, kad valstybė remdama tabako pramonę sutaupys socialinėms reikmėms, kurias išleistų senelių globai, nes senelių paprasčiausiai nebus. Jie tiesiog išmirs, nes rūkymas gerokai sutrumpina gyvenimą. Girdėti tokius argumentus būtų juokinga, jei nebūtų graudu: tabako pramonė rūpinasi pelnu, kuris tiesiogiai susijęs su žmonių sveikatos blogėjimu, o santuokoje priešingai, sukuriama prielaida gerėti žmonių sveikatai.

Mokslininkai teigia, jog vertinant sveikatos parametrais, susituokę asmenys yra žymiai sveikesni nei nesusituokę. Pvz. studijoje „Santuokos poveikis sveikatai: naujausių mokslinių tyrimų parodymų sintezė“, analizuoti moksliniai duomenys pateikti apžvalginėse publikacijose apie JAV populiacijos santuokos ir sveikatos sąsajas nuo 1990 m. iki 2006 m. Ši studija atlikta atrenkant tik prestižiniuose mokslo leidiniuose spausdintus darbus ir tik tuos šaltinius, kurie turėjo aiškius tyrimo metodologinius principus ir kitas patikimas statistines charakteristikas. Studijoje mokslinių tyrimų duomenys vertinami keliais skirtingais aspektais: 1) Sveikatos būklei poveikį daranti elgsena, 2) Santuokos vaidmuo sveikatos priežiūros prieinamumui, naudojimui ir išlaidoms; 3) Santuokos poveikis psichinei sveikatai; 4) Santuokos vaidmuo fizinei sveikatos būklei ir ilgaamžiškumui, 5) Santuokos vaidmuo vaikams.

Tyrimai patvirtina, jog santuoka turi reikšmingą poveikį tiek vyrų, tiek moterų sveikatos būklę nulemiančiai elgsenai. Tačiau šis poveikis yra dvejopas, t.y. tiek su santuoka susijusia ir geresnę sveikatos būklę lemiančia elgsena, tiek su rizikinga sveikatai elgsena. Tyrėjai teigia, jog mirtingumas santuokoje gyvenančių asmenų yra 18 proc. žemesnis nei nesusituokusių. Ilgalaikio tyrimo rezultatai patvirtina, jog mirtingumo koeficientas yra 39 proc. didesnis našlių, 27 proc. didesnis išsituokusiųjų ar gyvenančių skyrium, ir 58 proc. didesnis asmenų, kurie niekada nebuvo susituokę, nei susituokusiųjų. Akivaizdu, teigia studijos autoriai, jog vedę žmonės gali būti labiau linkę naudotis prevencinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis siekdami išvengti vėžinių susirgimų. Šios sąsajos nustatytos vienodai abiems lytims. Visi studijoje aptarti tyrimai, rodo, jog santuoka turi potencialiai ilgalaikes pasekmes fizinei vaiko sveikatos būklei. Sutuoktinių vaikai pasižymi geresne sveikata paauglystėje ir ilgesniu gyvenimo amžiumi.

Sąsają tarp santuokos ir sutuoktinių sveikatos reikėtų vertinti kompleksiškai. Santuokos tvarumas gali būti tiek veikiamas sutuoktinių sveikatos, tiek atvirkščiai, pati santuoka gali nulemti geresnę sutuoktinių sveikatos būklę. Vertinant santuokos ir asmenų sveikatos ryšį, derėtų atsižvelgti ir į tai, jog sveikesni žmonės labiau linkę tuoktis, nei pasižymintys blogesne sveikatos būkle. Taigi, panašu jog santuoka yra asmenų sveikatos būklės ir kaip priežastis, ir kaip pasekmė. Atsakant į klausimą, kodėl santuoka turi tokį teigiamą poveikį sutuoktinių sveikatai, pirmiausia todėl, kad sumažina stresą ir, savaime suprantama, su juo susijusius susirgimus. Antra, santuoka turi įtakos asmens sveikatai palankiai elgsenai atsirasti. Taip pat tai, kad susirgus santuokoje užtikrinama geresnė ligonio slauga ir trumpesnis laikas gulint ligoninėje, nei gyvenant be santuokos. Galiausiai, santuoka užtikrina geresnį materialinį gerbūvį ne tik todėl, kad du žmonės sudeda savo pajamas, bet ir todėl, kad šeimos buityje sukuriami papildomi materialūs gėriai. D. Britanijoje Varviko universiteto Ekonomikos katedroje atlikti ilgalaikiai namų ūkio tyrimai patvirtina, jog pati santuoka, o ne pinigai turi didesnę įtaką žmonių sveikatai ir ilgaamžiškumui.

Autorė yra  Vytauto Didžiojo universiteto Santuokos ir šeimos studijų centro vyriausiosios mokslo darbuotoja, profesorė, edukologijos mokslų daktarė

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. O. Obelenienė. Kodėl mums turėtų rūpėti santuokos ir šeimos stiprinimas? (I)
  2. Kroatai referendume gins santuoką
  3. P. Kengoras. Progresas! Pirmoji pasaulyje trijų gėjų „santuoka“
  4. R. Žilinskas. Gėjų partnerystės nepalaikau, neapykantos jiems nejaučiu
  5. T. Bružaitė. Konvencija dėl smurto prieš moteris: prie ko čia vyskupai? Kodėl Vyriausybė tyčiojasi iš NVO?
  6. S. Lapėnas. (Ne)nacionalinė valstybė ir švietimas: pakeliui į kareivines genijai nereikalingi?
  7. D. Stancikas. Kaip mus apgaudinėja įteisinant gėjų „šeimas“
  8. A. Jokubaitis. Visiškai atvira visuomenė pasmerkta žlugti nuo savo atvirumo
  9. Europos parlamentas nutarė primesti ES šalių piliečiams homoseksualistų ideologinį diktatą? (video)
  10. K. Gailienė. Kada kuriamos pasakos vaikams gali tapti grėsme valstybei?
  11. D. Tamošaitytė. Apie ideologijų prigimtį ir žalą
  12. Spaudos konferencija apie Estrelą ir kitas negandas gręsiančias šeimai 2014 m. (video)
  13. V. Malinauskas. Kodėl Seimas turėtų nepritarti siūlymui keisti Lygių galimybių įstatymą
  14. Seime vyks forumas „Savarankiška Lietuvos šeimos politika ir partnerystė“  
  15. Visuomenė sujudo dėl dvejus metus vilkinamo Konstitucijos įstatymo pakeitimo

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Kemblys says:
    10 metų ago

    Manau, jei Birute Obelenienė sugebėtų parašyti sąvokų ‘santuoka’ ir ‘šeima’ apibrėžimus, nereikėtų čia tuščiai įrodinėti apie santuokos privalumus. Profesorei, edukologijos mokslų daktarei tikiuosi lengva bus išsklaidyti mano abejones – šios sąvokos turėtų būti pamatinės jos moksle.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Audra, nulaužtas medis
Lietuvoje

Atšaukta valstybės lygio ekstremalioji padėtis

2026 09 16
Krašto apsaugos ministerija
Lietuvoje

Įsigaliojo žalos atlyginimo tvarka gyventojams dėl teisėtai panaudotos karinės jėgos

2026 09 16
Elektra
Lietuvoje

Vyriausybė pritarė Audrų paketui: elektros tinklo laukia atnaujinimai

2026 09 16
Teisėjų finišo bokštelis
Lietuvoje

Pirmasis šalyje: „Bangpūtys“ turės 13 metrų teisėjų finišo bokštelį

2026 09 16
Priedanga
Lietuvoje

Laukiama vilniečių paraiškų priedangoms pagerinti

2026 09 16
K. Donelaičio aikštė
Lietuvoje

Klaipėdos K. Donelaičio aikštėje prasidės atnaujinimo darbai

2026 09 16
Europos judumo savaitė
Gamta ir žmogus

Europos judumo savaitė kviečia darniai judėti visą Lietuvą

2026 09 16
Telefonas
Lietuvoje

Sukčiai vėl siunčia žinutes apie skolą „Sodrai“

2026 09 15
Vaikai
Lietuvoje

Už piktybinį vengimą išlaikyti vaiką – laisvės atėmimo bausmė

2026 09 15
Susisiekimas, neįgalieji
Lietuvoje

Svarstoma griežtinti atsakomybę už neteisėtą naudojimąsi asmens su negalia automobilio statymo kortele

2026 09 15
Dviratis
Lietuvoje

Seimas svarsto švelninti atsakomybę už lenkimą dviračių gatvėje

2026 09 15
Seimas
Lietuvoje

Svarstomas naujos redakcijos Lygių galimybių įstatymas

2026 09 15

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Svaiginė apie N. Tuomienė. Išstumta kalba, sutrumpinta istorinė atmintis: Eišiškių krašto kelias. (I)
  • Bartas apie Dronas iš Baltarusijos nuskrido iki Kaišiadorių: ką atskleidė pirmasis toks NATO atsakas Lietuvoje
  • +++ apie N. Tuomienė. Išstumta kalba, sutrumpinta istorinė atmintis: Eišiškių krašto kelias. (I)
  • Kažin apie N. Tuomienė. Išstumta kalba, sutrumpinta istorinė atmintis: Eišiškių krašto kelias. (I)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Atšaukta valstybės lygio ekstremalioji padėtis
  • Įsigaliojo žalos atlyginimo tvarka gyventojams dėl teisėtai panaudotos karinės jėgos
  • Vyriausybė pritarė Audrų paketui: elektros tinklo laukia atnaujinimai
  • Pirmasis šalyje: „Bangpūtys“ turės 13 metrų teisėjų finišo bokštelį

Kiti Straipsniai

lrv.lt

Patvirtintas Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas

2026 09 09
2025 m. „Žygio už gyvybę“ dalyviai Vilniuje su renginio plakatu

Rugsėjo 26-ąją Vilniuje vyks „Žygis už gyvybę 2026“

2026 09 01
Diskusijos apie Lietuvos ekonomiką, šeimą, švietimą ir sveikatą miesto parke

K. K. Urba. Buvimas diskusijų šventėje „Būtent“

2026 08 31
Rimantas Dagys

R.J. Dagys. Lietuva 2050-aisiais: apie tai, apie ką šiandien nenorime kalbėti

2026 08 29
Šeima

G. Navaitis. Paprastas būdas paskatinti gimstamumą?

2026 07 24
Porelė žaidžia šachmatais

Vasarą suaugusieji vėl perka šachmatus ir stalo žaidimus

2026 07 16
Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

G. Navaitis. Tuštėjanti Lietuva: kas paskatintų gimstamumą?

2026 07 12
Skyrybos

Skyrybos: ką svarbu žinoti prieš priimant sprendimą?

2026 06 28

Lietuvos viltis ant nugalėtojų pakylos: kokia kaina auginame čempionus?

2026 06 16
Šeima

Seime vyks mokslinė praktinė konferencija apie šeimų būklę Lietuvoje

2026 06 11

Skaitytojų nuomonės:

  • Svaiginė apie N. Tuomienė. Išstumta kalba, sutrumpinta istorinė atmintis: Eišiškių krašto kelias. (I)
  • Bartas apie Dronas iš Baltarusijos nuskrido iki Kaišiadorių: ką atskleidė pirmasis toks NATO atsakas Lietuvoje
  • +++ apie N. Tuomienė. Išstumta kalba, sutrumpinta istorinė atmintis: Eišiškių krašto kelias. (I)
  • Kažin apie N. Tuomienė. Išstumta kalba, sutrumpinta istorinė atmintis: Eišiškių krašto kelias. (I)
  • jo apie N. Tuomienė. Išstumta kalba, sutrumpinta istorinė atmintis: Eišiškių krašto kelias. (I)
Kitas straipsnis
Saugiam ir efektyviam aplinkosaugininkų darbui skirti nauji ginklai

Aplinkosaugininkai galės aršius pažeidėjus tramdyti elektros šoku

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai