Nuostabus šis pavasaris, kaip pramuštgalvis verčiasi kūliais, liūtį keičia giedra, orai išties jau kaip seniau birželį. Kol pavasaris neišėjo, „pagaudykime“ pavasarinius grybus, kurie jau riste ritasi vienas po kito.
Briedžiukas. Kam pažįstamas, kam nepažįstamas. Kartais nusiskundžiama: o tai kaip atskirti nuo to nuodingojo bobausio? Tad verta „pastatyti“ juos šalia, palyginkime. Bobausio (Gyromitra esculenta, 1 ir 2 nuotr.) netaisyklingas raukšlėtumas akivaizdus. Briedžiukas turi akutes, kurios atrodo tarsi bičių koriai, matome gana taisyklingas pertvarėles.
Briedžiukai auga nebūtinai miške – net soduose, parkuose, pievutėse. Trečioje nuotraukoje – būdingos augimvietės vaizdas. Renkamas valgomasis briedžiukas (Morchella esculenta, 4 nuotr., jo forma kaip kiaušinio, spalva gelsva, rusva, ruda), kūginis briedžiukas (Morchella conica, 5–7 nuotr., forma atitinka pavadinimą).
Jei radote apgraužtą (labai mėgsta grybiniai šliužai bei kiti gyviai), kitą dieną apsilankę tikriausiai neberasite nė trupinėlio, tik gleivių šliūžę.
O štai aukštojo briedžiuko (Morchella elata, 8 nuotr.) rinkti nederėtų, jis retas, įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą.
O bobausio nederėtų rinkti dėl jo nuodingumo, cituoju mikologą Vincentą Urboną: „Sąlygiškai nuodingas, nors vis dar renkamas ir valgomas. Dėl jo vartojimo maistui nėra bendros nuomonės, pvz., Kanadoje, Suomijoje jis valgomas be apribojimo, netgi džiovintas superkamas iš Lietuvos“ (Lietuvos grybų atlasas, Kaunas, 2009, p. 494).
A. Stabrausko fotogalerija:
