Šeštadienis, 28 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Mokslas

Mokslininko darbas – tarsi nesibaigianti kelionė pažinimo vingiais

www.alkas.lt
2016 03 29 15:00
0
Mokslininko darbas – tarsi nesibaigianti kelionė pažinimo vingiais
Prof.V.Ulozas
Prof.Virgilijus Ulozas | asmen. nuotr.

„Rašytojams yra sakoma: jeigu gali nerašyti – nerašyk. Mokslininkams, manyčiau, priešingai: jeigu jauti, kad nori ir gali, tuomet – būk. Mokslininko kelias nebus lengvas, tačiau jis bus įdomus: su kalnais ir nuokalnėmis, pakilimais ir kritimais. Galbūt tai bus kelias į žvaigždes, o gal – į niekur. To negali žinoti. Tačiau akivaizdu, kad šis kelias – be pabaigos. Kiek keliausi – jis niekada nesibaigs“.

Nuostabiomis mintimis apie mokslininko darbą, atradimus ir mokslo teikiamą džiaugsmą pasidalijo garbus mokslininkas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos vadovas profesorius, habil. dr. Virgilijus Ulozas.

Šių metų vasario mėnesį paskirstytos 2015 metų Lietuvos mokslo premijos, iš kurių Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityje už darbų ciklą „Organinės gerklų ligos: biologinių žymenų paieška, inovatyvūs diagnostikos ir gydymo metodai (2000–2014)“ paskirta daug pasiekusiam Lietuvos mokslininkui.

Profesorių V. Ulozą kalbina LSMU viešųjų ryšių specialistė Jurgita Miciulevičiūtė-Smeu.

– Spaudoje dažnai girdime, kad „mokslininkas staiga atrado reikšmingą atradimą“. Taip nutiko ir Jums?

– Mokslo atradimas negali gimti per vieną dieną arba staiga. Tai – ilgas, kasdienis ir kryptingas procesas, susidedantis iš atskirų smiltelių, tarsi mozaika suplaukiančių į bendrą paveikslą. Pirmiausia iškeliamas klausimas, į kurį atsakymo tenka ieškoti kone visą gyvenimą. Naujų faktų įrodymas – tai ir yra atradimas, naujų žinių apibendrinimas ir mokslininko džiaugsmas. Tačiau, kad taip nutiktų, neužtenka atsipalaidavus vaikščioti po mišką: atradimai – ne grybai, jų į krepšelį neprisirinksime.

Atradimas – tai ilgalaikio, itin kruopštaus, atkaklaus ir labai tikslingo darbo rezultatas. Iki mokslinio atradimo slypi tikrasis triūsas, kurį tenka nudirbti. Džiugu, kai įvyksta tam tikras lūžis, leidžiantis prasiveržti vadinamajam atradimui. Kita vertus, esu pastebėjęs, kad labai dažnai vienoks ar kitoks atradimas plauko tarsi šalia, o mokslininkui tereikia jį pastebėti. Arba sugebėti pastebėti. Mokslininkas tikslingai interpretuoja tai, ko nepastebi kiti, išskiria iš įprastų procesų ir geba suvokti, kad tai yra būtent tai, ko ieško. Visa tai yra mokslininko darbo įgūdžių ir gebėjimo rezultatas.

– Kokia Jūsų kaip mokslininko kasdienė veikla?

– Kasdienė veikla – tai darbas, darbas ir darbas. Tai – norėjimas ir žingeidumas, smalsumas, domėjimasis tuo, ką darau, nestandartinis požiūris į įprastus daiktus arba reiškinius ir gebėjimas juose pamatyti tai, kas iš tikrųjų yra neįprasta. Ir žinoma, sudėtingi medicinos ir biomedicinos sričių eksperimentai, bendradarbiavimas tarp įvairių sričių specialistų. Tikriausiai visame pasaulyje nėra vieno vienintelio mokslininko, kuris viską sugalvotų, padarytų, atliktų eksperimentus ir gautų rezultatą. Dažniausiai tai yra ilgų diskusijų, aptarimų, ginčų, eksperimentų, medžiagos kaupimo, analizės išvados.

– Ką Jūs išskirtumėte kaip patį reikšmingiausią pasiekimą?

– Galutinis mokslinis rezultatas susidaro iš daugelio mažų. Kiekvienas mažas pasiekimas, mažutis mokslinis rezultatas, tam tikru etapu teikia begalinį džiaugsmą: tuo momentu būtent jis tampa reikšmingiausiu ir svarbiausiu. Kiekvienas jų – tarsi dar vienas naujas, pradinis taškas, nuo kurio galima atsispirti ir vėl judėti pirmyn. Pirmyn – į naują atradimą.

Lietuvos mokslo premija taip pat suteikta už 15 metų darbų ciklą, o visi darbai – be galo svarbūs.

– Koks Jūsų kaip mokslininko įnašas į gerklų vėžio diagnostiką ir gydymą?

– Vienas iš aktualiausių darbų – tai tunelinių nanovamzdelių gerklų plokščialąstelio vėžio tyrimai, atlikti kartu su LSMU Kardiologijos instituto Ląstelių kultūros laboratorijos kolektyvu, vadovaujamu profesoriaus Vytenio Arvydo Skeberdžio. Džiaugiamės, kad mums pirmiesiems pavyko nustatyti šias nanostruktūras, esančias gerklų plokščialąstelio vėžio ląstelių kultūroje ir pačiame gerklų vėžio audinyje. Tai yra labai svarbus mokslinis faktas, arba atradimas, nes per šiuos struktūrinius nano vamzdelius tarpusavyje veikia (komunikuoja) vėžinės ląstelės: per šias struktūras tikriausiai perduodama genetinė informacija iš vienos ląstelės į kitą. Šių ląstelių egzistavimo įrodymas ateityje gali būti labai svarbus pacientų gydymui. Išsiaiškinus tikslią šių ląstelių struktūrą ir veikimo mechanizmus, būtų galima kurti vaistinius, medicinos preparatus, kurie galėtų įveikti vėžines ląsteles arba bent jau sutrikdyti jų tarpusavio sąveiką, išardyti jų vienybę ir sugriauti agresyvumą.

Dar vienas iš minėtinų darbų yra gerklų plokščialąstelio vėžio, piktybinio naviko, ir gerklų papilomos (nepiktybinio naviko) eksperimentinio modelio sukūrimas ant viščiuko embriono chorioalantojinės membranos. Šiuos darbus atlikome kartu su mūsų Universiteto Histologijos ir embriologijos katedra, kurios vadovė – profesorė habil. dr. Angelija Valančiūtė. Tai yra nauja, įdomu ir, žinoma, labai aktualu. Taikant eksperimentinį gerklų plokščialąstelio vėžio modelį galima stebėti tam tikras šio piktybinio naviko vystymosi stadijas, detalizuoti ligos atsiradimo ir plitimo mechanizmus. Kalbant apie papilomos eksperimentinio modelio sukūrimą – tai yra pirmasis toks modelis pasaulyje: niekas iki šiol to nėra darę. Panaudojant viščiuko embriono chorioalantojinę membraną, galima stebėti atskirų papilomos židinių pasklidimą, kuris įvardijamas itin gražiu epitetu: žvaigždėtas dangus. Stebėdami, kaip atskiri papilomos židinukai plinta, kaip susidaro nauji, galime gauti naudingų duomenų informacijos, nes toks pats procesas, manome, vyksta ir žmogaus organizme. Galbūt pagaliau suprasime, kaip šis navikas plinta žmogaus organizme: iki šiol tai nebuvo aišku. Šie rezultatai bei mokslinės išvados padės vaistinių medžiagų paieškoms.

Taip pat yra svarbūs fundamentalieji molekulinės biologijos srities tyrimai, atlikti kartu su LSMU Kardiologijos instituto Molekulinės kardiologijos laboratorijos vedėja profesore habil. dr. Vaiva Lesauskaite: užpildo (matrikso) metalo proteinazių MMP-2 ir MMP-9 raiškos ir jų genų polimorfizmo tyrimai nepiktybinių gerklų darinių, ikivėžinių būklių bei gerklų vėžio atvejais. Atlikti moksliniai tyrimai yra svarbūs ne tik audinių remodeliavimosi procesų gilesniam supratimui bei naujų piktybinių navikų žymenų paieškai, tačiau yra reikšmingi ir klinikine prasme. Padidėjusios MMP raiškos nustatymas gerklų vėžio audinyje gali padėti prognozuoti piktybinio naviko išplitimą, lemti individualizuotos gydymo taktikos ir apimties pasirinkimą pacientui.

– Kuo reikšminga automatinė balso analizės sistema?

– Kartu su Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir valdymo sistemų katedros mokslininkais, vadovaujamais profesoriaus habil. dr. Antano Veriko, dirbame informacinių technologijų panaudojimo laringologijai srityje: kuriame automatinės balso analizės sistemas. Lietuvoje atliekama gana daug mikrochirurginių gerklų operacijų, kurių tikslas – balso pagerinimas arba atkūrimas – fonochirurginės operacijos. Norint įvertinti operacijų rezultatus arba balso pakitimą, reikalingi specialūs metodai, kurie pamatuotų šiuos pokyčius. Medicinai tobulėjant, paprasto apibūdinimo – „pagerėjo ar pablogėjo“ paciento balsas – nebeužtenka. Šiandieną reikalingi tikslūs kiekybiniai matavimai ir metodai, kuriais būtų galima įvertinti balso kokybę. Automatinės balso analizės sistemos kūrimas tapo būtinybe. Tokios sistemos sukūrimas, automatinis jos panaudojimas yra labai perspektyvus tiek funkciniams gydymo rezultatams įvertinti, tiek automatinei analizei, kuri galėtų pereiti ir į internetinę erdvę per specialias taikomąsias programas. Pavyzdžiui, jeigu ji taptų pasiekiama per išmaniuosius telefonus, visi žmonės galėtų išsitirti balsą ir gauti atsakymą, ar jis sveikas, o, jei patologiškas – ir rekomendaciją kreiptis į gydytoją specialistą, priežasčiai nustatyti.

– Jūsų klausantis, galima įtarti, kad šis mokslininko veržlumas įgytas dar vaikystėje?

– Nuo vaikystės tapti gydytoju arba mokslininku tikrai nesvajojau. Mažo berniuko žaidimai buvo gana įprastiniai: karininkai, muškietininkai, indėnai. Gal todėl, kad vasaras dažniausiai praleisdavau Kazlų Rūdoje, laksčiau miškuose. Tik atėjus brandos metui, aš atsigręžiau medicinos link.

– Kokių asmeninių savybių reikėtų, norint tapti puikiu gydytoju arba mokslininku?

– Medicinos mokslus pasirinkęs žmogus pirmiausia turi mylėti kitą žmogų. Taip pat labai svarbu turėti norą padėti kitam. Tai, manau, yra pagrindas, o toliau – gebėjimai. Be abejonės, profesinė sritis turi patikti, dominti, traukti, o pats žmogus privalo būti atsakingas, darbštus ir protingas.

Kalbant apie mokslą, nėra tokios institucijos ar universiteto, kuris rengtų tik mokslininkus. Norint dirbti mokslinį darbą, pirmiausia reikia norėti ir domėtis. Žmogaus viduje degte dega žingeidumas, noras patirti tai, kas nėra patirta, padaryti tai, kas nėra padaryta. Palyginimas – mokslas – tarsi kelionių, įspūdžių troškimas. Juk keliautojai taip pat yra atradėjai. Mokslas – tai kelionė per pažinimą. Ir jeigu, atradęs vieną atsakymą, žmogus jau ieško kito, ta kelionė bus įdomi ir jaudinanti. Mokslininko darbas – tai ilgametis triūsas, duomenų kaupimas, tvarkymas, apdorojimas. Mokslininką lydi tokios asmeninės savybės kaip atkaklumas, užsispyrimas, darbštumas. Tuomet ateina atlyginimas: atrandi arba ne. Tai – rizika. Ir pagaliau mokslininko darbas tampa gyvenimo būdu: mokslininku neišdirbsi nuo 8 ryto iki 5 vakaro. Mokslininku tiesiog tampi ir gyveni: ir dieną, ir naktį. Ir po darbo… ir sapne, ir pasąmonėje.

– Ar esate naktį susapnavęs ar suradęs idėjų, vertų mokslininko dėmesio?

– Taip! Būna, kad susidėlioja nuostabiai gražiais sakiniais, bet kai nubundi, toji idėja pradingsta naktyje. Manau, kai įsijauti, pavyzdžiui, į mokslinį darbą, projektą arba rašai mokslo straipsnį, ir kol neužbaigi savo darbo, jis nepaleidžia tavęs. Ir nepaleis net miegant, kol nesudėliosi taip, kaip nori, kol neatrasi to, ko ieškai, ir kol netapsi patenkintas savimi ir savo darbo rezultatu.

—————————————————————————-

Ypač malonu pažymėti, kad viena pirmųjų prof. V. Ulozą su Lietuvos mokslo premija pasveikino jo pirmoji mokytoja Aldona Celiešienė, dabar gyvenanti Alytuje. Nuo 1963 metų Kauno IV-osios vidurinės mokyklos pradinukų laidos praėjo tiek daug metų, tačiau mokytoja prisiminė buvusį savo mokinuką.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Ambasadoje Stokholme pagerbtas lietuvių kilmės Nobelio premijos laimėtojas
  2. VDU profesorius V. Levandauskas: Susitikimas su nepaliestu mūru – tai lyg romantiškas susidūrimas su istorija
  3. Baltijos Asamblėjos mokslo premija įteikiama Lietuvos fizikui A.P.Piskarskui
  4. Bus įteiktos Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo premijos užsienio lietuviams
  5. Sociologas Z. Baumanas: socialiniai tinklai yra spąstai
  6. „Nešk savo šviesą ir tikėk“ įteiktas prof. Vytautui Juozapaičiui
  7. Kauno Garbės piliečio vardą nuspręsta suteikti istorikui Z. Kiaupai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Šalies vadovas pagerbė Prezidentą Valdą Adamkų

Šalies vadovas pagerbė Prezidentą Valdą Adamkų

2022 05 17
Prezidento Valdo Adamkaus kalba iškilmingame minėjime, skirtame Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui

Prezidentui V. Adamkui – A. Stulginskio žvaigždė

2022 05 16
Paskaita apie neskelbtą išskirtinį šaltinį: profesoriaus E. Volterio „Svečių ir lankytojų sąrašą“

Paskaita apie neskelbtą išskirtinį šaltinį: profesoriaus E. Volterio „Svečių ir lankytojų sąrašą“

2022 04 30
Dominyko Urbo apdovanojimas skirtas Tadui Zaronskiui

Dominyko Urbo apdovanojimas skirtas Tadui Zaronskiui

2022 04 30
Dirigentui Juliui Geniušui įteiktas Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“

Dirigentui Juliui Geniušui įteiktas Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“

2022 04 20
Atrinkti pažangūs gyvybės mokslų naujovių įgyvendintojų sumanymai

Atrinkti pažangūs gyvybės mokslų naujovių įgyvendintojų sumanymai

2022 04 17
Lietuvos universitetai kyla tarptautiniuose reitinguose

Lietuvos universitetai kyla tarptautiniuose reitinguose

2022 04 06
Kauno technologijos universitetas | KTU nuotr.

KTU profesorius R. Šiaučiūnas: universiteto tikslas – rengti naują būsimų visuomenės iškilių asmenybių kartą

2022 04 05
Panevėžyje įteikti G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“

Panevėžyje įteikti G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“

2022 04 04
Volodymyras Zelenskis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

V. Zelenskiui – aukščiausias Lietuvos apdovanojimas

2022 03 08
Rodyti daugiau

Naujienos

Gyventojų prašoma kaip įmanoma greičiau atsiimti siuntą iš paštomatų
Lietuvoje

Siuntų skaičius pastebimai didėja

2022 05 28
Kodėl verta valgyti vyšnias
Gamta ir žmogus

Geriau miegoti padės ir… trešnės

2022 05 28
Vilniaus apylinkėse darbuosis „gyvos žoliapjovės“
Gamta ir žmogus

Vilniaus apylinkėse darbuosis „gyvos žoliapjovės“

2022 05 28
Lietuviškam spausdintuvui – aukso medalis už naujoviškumą!
Lietuvoje

Lietuviškam spausdintuvui – aukso medalis už naujoviškumą!

2022 05 28
Kokios rūšies ryžius rinktis?
Lietuvoje

Kas ir kaip gali tiekti maistą vaikų stovykloms?

2022 05 28
„Skamba skamba kankliuose“ laukia naktinės dūzgės!
Etninė kultūra

„Skamba skamba kankliuose“ laukia naktinės dūzgės!

2022 05 28
Pasiruošimas kūdikio gimimui: keletas svarbių patarimų
Lietuvoje

Kaip Lietuvos visuomenė atrodys 2050-aisiais?

2022 05 28
Valdymo planai užtikrins UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje išsaugojimą ateities kartoms
Kultūra

Valdymo planai užtikrins UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje išsaugojimą ateities kartoms

2022 05 28


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • ... apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 27 12:30
  • Žemyna apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 27 12:30
  • Kažin apie V. Sinica. Už partnerysčių įteisinimą padėkosime TS-LKD
  • Kadagys apie V. Sinica. Už partnerysčių įteisinimą padėkosime TS-LKD

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • M. Kundrotas. Kristus kaip bodhisatva
  • Siuntų skaičius pastebimai didėja
  • Vydūnas. Senovė ir mes
  • Vasaros nelaimės ir pirmoji pagalba

Skaitomiausi straipsniai

  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 701; komentarų: 19
  • Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis peržiūrėta: 604; komentarų: 1
  • V. Valiušaitis. Rusijai reikia duoti Ukrainos teritorijų? peržiūrėta: 384; komentarų: 18
  • Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai peržiūrėta: 290; komentarų: 18
  • Z. Tamakauskas. Jaunimo pasipriešinimas sovietinei okupacijai peržiūrėta: 288; komentarų: 0
  • V. Justickis. Vydūno idejos V. Falkenhano novėlėse apie aisčius (V) peržiūrėta: 275; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Tarptautinis folkloro renginys „Skamba skamba kankliai“ VILNIUJE

    2022-05-26 11:00 - 2022-05-29 20:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Šalies vadovas pagerbė Prezidentą Valdą Adamkų

by Ditė Česėkaitė
2022 05 17
1
Šalies vadovas pagerbė Prezidentą Valdą Adamkų

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Seime pagerbė Prezidentą Valdą Adamkų, kuriam buvo įteiktas Seimo apdovanojimas – Aleksandro Stulginskio žvaigždė. Šalies vadovas...

Skaityti toliau

Prezidentui V. Adamkui – A. Stulginskio žvaigždė

by Ditė Česėkaitė
2022 05 16
0
Prezidento Valdo Adamkaus kalba iškilmingame minėjime, skirtame Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui

Gegužės 17 d., Seimo posėdyje, Prezidentui Valdui Adamkui bus įteiktas Seimo apdovanojimas – Aleksandro Stulginskio žvaigždė. Apdovanojimo iškilmių pradžia –...

Skaityti toliau

Paskaita apie neskelbtą išskirtinį šaltinį: profesoriaus E. Volterio „Svečių ir lankytojų sąrašą“

by Kristina Aleknaitė
2022 04 30
1
Paskaita apie neskelbtą išskirtinį šaltinį: profesoriaus E. Volterio „Svečių ir lankytojų sąrašą“

Gegužės 5 d. 17 val. Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekoje vyks istorikės Vidos Girininkienės vieša paskaita „Profesorius Eduardas Volteris ir sudūviai“....

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • ... apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 27 12:30
  • Žemyna apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 27 12:30
  • Kažin apie V. Sinica. Už partnerysčių įteisinimą padėkosime TS-LKD
  • Kadagys apie V. Sinica. Už partnerysčių įteisinimą padėkosime TS-LKD
  • NUORODOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 27 12:30

Kitas straipsnis
Rašytojų klube D.Krištopaitės prisiminimų knygos „Apie kitus ir save“ pristatymas

Rašytojų klube D.Krištopaitės prisiminimų knygos „Apie kitus ir save“ pristatymas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai