Telšiuose iškilmingai paskelbtas 2016-ųjų metų Lietuvos kultūros sostinės atidarymas. Pasaulinę kultūros dieną, balandžio 15-ąją, penktadienį, Didžiojoje Žemaičių sienoje atidengta meninė plokštė „Istorinis Žemaitijos žemėlapis“, pirmą kartą duris atvėrusioje Telšių miesto arenoje surengtas iškilmingas koncertas „Sugrįžimai“. Šventė pritraukė mases žiūrovų.
Penktadienio vakarą Telšių miesto arenoje surengtas iškilmingas atidarymo renginys „Sugrįžimai“. Stulbinamos gausos žiūrovų sulaukęs koncertas nustebino net visko mačiusius rengėjus: „Esame sužavėti, kad „Sugrįžimai“ pritraukė tiek daug žiūrovų. Akivaizdu, jog telšiškiai ir miesto svečiai pasiilgę kultūros! Džiaugiamės skirtu dėmesiu, nes kiekvienas į renginį atėjęs mums ypač svarbus. Šventę išvydo beveik 1500 žmonių. Apmaudu, kad dėl ribotų vietų arenoje „Sugrįžimų“ renginio dalis žiūrovų nepamatė. Suprantame, kad dėl to teko nusivilti, tačiau privalėjome laikytis saugumo reikalavimų. Tikimės žiūrovų sulaukti kituose Lietuvos kultūros sostinės 2016 renginiuose. Juk tai tik pirmasis renginys, o nuostabių švenčių skirtingose Žemaitijos sostinės erdvėse telšiškių ir miesto svečių dar laukia dešimtys“.
Telšių miesto arenai atvėrus duris ir vidun pakvietus žiūrovus, ekrane pasirodė filmas „Aš – Žemaitis“.
Po jo „Sugrįžimų“ renginį pradėjo Lietuvos kultūros sostinės rūbais pasidabinusi Etnokultūros ambasadorė Loreta Sungailienė, ji pristatė vedėjus Valdą Bičkutę, Nijolę Narmontaitę, Alfredą Bumblauską, Mindaugą Stasiulį.
„Mes sugrįžome, nes baisiai mylime savo gimtą miestą“,– kalbėjo N. Narmontaitė.
Įteikti Žemaičių pasai
Renginio vedėjai pristatė Septynių kalvų miesto ambasadorius: Šokio ambasadorių baleto primarijų Nerijų Jušką, Literatūros ambasadorę profesorę Viktoriją Daujotytę, Muzikos ambasadorių profesorių Donatą Katkų, Vizualiųjų menų ambasadorių profesorių Algirdą Žebrauską, Etnokultūros ambasadorius etninės kultūros puoselėtojus, televizijos laidų vedėjus Loretą Sungailienę ir Stanislovą Kavaliauską, Sporto ambasadorių Lietuvos krepšinio trenerių asociacijos Garbės prezidentą, Lietuvos krepšinio federacijos vykdomojo komiteto narį, LR Seimo narį Vydą Gedvilą, Teatro ambasadorę kino ir teatro aktorę Nijolę Narmontaitę.
Ekrane pasirodė jų visų pasirašytas Memorandumas.
Nepamirštamą reginį sukūrė menininkai Vesta Obolevičiūtė, vizualizavusi LED ekraną, ir Kazimieras Inčirauskas, animavęs logotipą.
Seniūnas Kazys Lečkauskas, Žemaičių kultūros draugijos Telšių pavieto pirmininkas Andrius Dacius ir Žemaičių kultūros draugijos pirmininkas Stasys Kasparavičius ambasadoriams iškilmingai įteikė Žemaičių pasus („Žemaitė pasos“) su ypatingu antspaudu. „Aš galiu pasakyti tik veina – eso grynaveislis žemaitis“,– žemaitiškai juokavo N. Juška, o jam antrino L. Sungailienė: „Faini tei Žemaitiu pasa, su anas mes jautamies tvėrčiau“.
Susirinkusius pasveikino Telšių rajono meras P. Kuizinas ir paskelbė Telšių – Lietuvos kultūros sostinės 2016 atidarymą!“ Taip pat pasveikino V.Gedvilas, perdavė LR Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės linkėjimus. Žemaitiškai į susirinkusius kreipėsi švietimo ministrė Audronė Pitrėnienė.
D.Katkaus dovana telšiškiams ir svečiams – klasikinės muzikos styginis kvartetas.
Koncerte dainavo aktorė ir dainininkė Rasa Rapalytė, etnomuzikologė Loreta Sungailienė, profesorė Sabina Martinaitytė su auklėtine Monika Pleškyte, šoko baleto primarijus Nerijus Juška su balerina Kristina Tarasevičiūte bei Lietuvos sportinių šokių čempionai Ieva Urbonaitė ir Joris Sangavičius. Akomponavo ir grojo „gyva“ tik šventei suburta buvusių telšiškių instrumentinė grupė: Eugenijus Jonavičius (gitara), Donatas Bukauskas (trombonas), Paulius Stonkus (bosinė gitara), profesorius Saulius Šiaučiulis (klavišiniai), Kasparas Petkus (mušamieji).
Telšiai – Lietuvos kultūros sostinė 2016 išskirtinė tuo, jog stengiamasi atsižvelgti į skirtingas žmonių grupes, nepamirštami ir socialinę atskirtį turintys žiūrovai, tad dalis teatralizuoto koncerto „Sugrįžimai“ versta į gestų kalbą vertė Šiaulių apskrities gestų kalbos vertėjų centras.
Renginio vedėjai dalijosi prisiminimais, supažindino žiūrovus su krašto istorija, septyniomis miesto kalvomis.
Atgarsiai
Renginiui baigiantis, pakalbinti žiūrovai, domėtasi, kokį jie susidarė įspūdį. „Labai patiko. Sužavėjo Nijolė Narmontaitė. Esu gimusi ir augusi ne Telšiuose, esu kilusi iš Salantų, bet renginys buvo labai gražus. Gal kiek įeiti buvo sunkiau, bet visa kita – puiku“,– kalbėjo ponia Birutė.
Telšiškė ponia Stasė, paklausta apie renginį, sakė: „Nuostabiai. Nesitikėjome tokio puikaus renginio. Viskas patiko, ypatingai kalbos apie septynias miesto kalvas. Pasisėmėme gerų emocijų, prisiminėme praėjusius laikus. Labai gera programa. Telšių miesto arena – didinga, tik tiek, kad galėtų būti durys platesnės. Manau, kad tai tik visų renginių pradžia“.
Kalbinti Rasa ir Eugenijus žavėjosi iškilminga renginio pradžia, pamatytais šokiais. „Viskas labai gražiai, labai subtiliai. Tiesiog neįtikėtina, kad tokia arena yra Telšiuose“.
Jaunosios telšiškės Ieva ir Aistė džiaugėsi „Sugrįžimais“: „Labai patiko. Ypač, kai Telšiuose tokių renginių mažai. Buvo visko daug. Ir šiaip, labai linksmai vestas renginys. Bandėme įsiklausyti į Telšių istoriją, sužinojome tai, kas dar nebuvo girdėta. Labai patiko moderni arena, nesitikėjome“.
Po renginio sutikta Irena Daubarienė sakė: „Fantastiškas renginys. Labai džiaugiuosi, kad esu Telšiuose, jog galėjau pamatyti ir būti kartu su tais visais žmonėmis dvasia, kurie yra išėję iš Telšių. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad pirmasis eilėraštis, kuris buvo perskaitytas, tai buvo mano. Jaučiuosi šiek tiek prisidėjusi prie renginio ir aš. Kad sugrįžo telšiškiai į Telšius vertinu labai gerai, nes gimtinė yra ta vieta, iš kurios niekada neišeini. Šaknys ir jų vertinimas yra mūsų pamatiniai dalykai. Tai tikrieji Lietuvos kultūros sostinės elementai. Nors nieko prieš „pop“ kultūrą neturiu, bet ant jos mes nieko nepastatysime. Lenkiuosi prieš visus kultūros žmones. Ačiū savanoriams, kurie tikrai puikiai dirbo savo darbą. Labai daug padaryta. Žinau, kad netilpo kažkas, gal kažkas nepatiko, gal kažkas šiek tiek strigo, bet labai norėčiau, kad mes viską įvertintume kultūringai ir pasidžiaugtume tuo, kas buvo gerai. Kad tas didelis triūsas nebūtų nuvertintas. Statykime Kultūros sostinę „ant pozityvo“.
Istorinis paminklas
Šiemet Telšiams patikėta svarbi misija, o visiems telšiškiams teko didžiulė atsakomybė parodyti visai Lietuvai ir pasauliui, kokia nuostabi, nepakartojama ir ypatinga yra Žemaitijos sostinė savo gyventojais, kultūra, organizuojamais renginiais.
Telšių – Lietuvos kultūros sostinės 2016 atidarymas prasidėjo pagrindinėje miesto gatvėje, greta Didžiosios Žemaičių sienos. Šeštąjį paminklą – reljefinę metalo plastikos kompoziciją – „Istorinį Žemaitijos žemėlapį“ atidengė autoriai architektas profesorius, Lietuvos kultūros sostinės 2016 Vizualiųjų menų ambasadorius Algirdas Žebrauskas, dailininkas profesorius Romualdas Inčirauskas ir Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas. Lietuvos kultūros sostinės 2016 vardas pelnytas parengus kultūrinių renginių ciklą „Ant septynių kalvų – septynios meno kalbos“. A. Žebrauskas sakė, jog dalis lietuvių, ypač Biržų ir Šakių krašto žmonių, apstulbtų išvydę savo miestą žemėlapyje. „Tokia istorija. Visos sienos plokštės turi tikslą parodyti ją tokią, kokia yra“,– tikino architektas. R. Inčirauskas dėkojo kolegai Rimui Mickevičiui, techniškai padėjusiam apdirbti meninę plokštę, už idėjos palaikymą Telšių rajono savivaldybei, A.Žebrauskui, savo šeimai ir žmonai, su kuria per „svietą“ keliauja rožių nusėtu taku.
Autoritetingais meno kūriniais besipuošiančiu miestu pasidžiaugė Telšių vyskupas augziliaras Linas Vodopjanovas OFM. Susirinkusius pasveikino Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja socialiniais klausimais Audronė Vareikytė. Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus sveikinimą Telšiams – Lietuvos kultūros sostinei 2016 perskaitė Rasa Laiconienė, Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti Departamento direktoriaus funkcijas.
Susirinkusiems koncertavo vaikų folkloro ansamblis „Čiučiuruks“, žemaitiškai rokavosi Telšių vaikų ir jaunimo teatro studija „SAVI“. Dalis „Istorinio Žemaitijos žemėlapio“ paminklo atidengimo ceremonijos versta į gestų kalbą.
