2016 m. balandžio 9 d. eidamas 79-uosius metus po sunkios ligos mirė admirolas Raimundas Saulius Baltuška, kuris Lietuvos kariuomenės istorijoje bus vadinamas pirmuoju Lietuvos Karinių jūrų pajėgų flotilės vadu.
Jis buvo iki sielos gelmių jūrininkas ir jūrų istorijos mylėtojas, nuoširdžiai ir atkakliai kovojęs už Lietuvos kaip jūrinės valstybės statusą.
Į Lietuvos kariuomenę Raimundas Saulius Baltuška atėjo tarnauti kaip savanoris 1992 m. ir buvo paskirtas tais pačiais metais įsteigtos Lietuvos Karinių jūrų pajėgų flotilės, vėliau tapusios Lietuvos karinių jūrų pajėgomis, vadu.
Davęs Lietuvos karininko priesaiką ištikimai tarnauti savo Tėvynei, Lietuvos valstybei, R. S. Baltuška visą sukauptą profesinę patirtį ir nuoširdų atsidavimą tarnybai perteikė formuodamas Lietuvos karinį laivyną. Tuo metu jis jau buvo „senas jūrų vilkas“, apie tris dešimtmečius praleidęs įvairiose laivininkystės srityse nuo karinės iki pramoninės, juk gimė R. S. Baltuška dar prieškario Lietuvoje, Kaune. Jis buvo plačios mąstysenos eruditas, laivybos profesionalas ir nuoširdus karių bendražygis.
Per septynerius admirolo vadovavimo metus buvo padėti tvirti pagrindai Lietuvos karinėms pajėgoms: buvo parengtas ir įsigaliojo karo laivo statutas, vyko Rusijos Federacijos karinių pajėgų išvedimas iš Lietuvos teritorijos, buvo įsigijami kariniai laivai, prasidėjo aktyvus dalyvavimas Partnerystės vardan taikos pratybose. Nors atkuriant Lietuvos karines jūrų pajėgas, daug kas priklausė nuo atsitiktinių veiksmų, jų pagrindiniai bruožai buvo grindžiami teoriniais principais, kuriuos admirolas R. Baltuška drauge su bendradarbiais buvo išdėstęs jo rengtuose strateginiuose dokumentuose ir įvairiuose straipsniuose. Šio žmogaus praktika ir mokslinės teorijos žinios lėmė planingą laivyno plėtrą, kad jį sudarytų visi elementai, atitinkantys Karinių jūrų pajėgų paskirtį ir įgalinantys efektyviai atlikti užduotis.
1997 m. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu R. Baltuškai pirmajam nepriklausomos Lietuvos laivyno istorijoje buvo suteiktas Lietuvos karinio laivyno flotilės admirolo laipsnis. Jis buvo plačių užmojų strategas, kuris siekė, kad Lietuvos valstybė įsitvirtintų Baltijos jūros regione kaip stipri, lygiavertė partnerė tarp kitų jūrinių valstybių.
Būdamas tikras profesionalas R. Baltuška suprato, kaip svarbu savo šalyje turėti galimybę rengti laivyno karininkus, taip pat keistis patirtimi ir užmegzti ryšius su Europos šalių kariniais laivynais. Jo iniciatyva buvo įkurta Baltijos šalių karinių laivų eskadra BALTRON, prasidėjo tolimi karo laivų plaukiojimai.
1999 m. Flotilės admirolas Raimundas Saulius Baltuška buvo išleistas į dimisiją, tačiau toliau tęsė pedagoginę veiklą Klaipėdos universitete. Jis kaip lektorius skaitė paskaitas Jūreivystės institute dalindamasis laivybos patirtimi su jaunimu, dėstydamas jūrų istoriją, rengdamas mokslines publikacijas ir dalyvaudamas konferencijose.
Pagerbdami Admirolo atminimą pateikiame keletą jo minčių iš jo rašytų tekstų, kurie atspindi pagrindinius jo gyvenimo ir tarnybos siekius:
„Daugelis šiuolaikinių karo laivyno teoretikų sutinka su Hubertu Moineville’iu, kuris tvirtina: „Tokioje nesaugioje erdvėje, kokia yra jūros erdvė, taika realiai neegzistuoja. Šis žodis dažnai vartojamas tik kaip patogus lingvistinis terminas, apibrėžiantis nuolatinę įtampos būklę…“ Norint priversti gerbti valstybės teises ir suverenitetą jūroje, reikia potencialų pažeidėją (agresorių) atgrasinti. Net ir nedidelė valstybė privalo parodyti ryžtą gintis visomis priemonėmis, priversti agresorių pagalvoti apie pakankamai skaudžius nuostolius konflikto atveju. Atgrasinimas (deterrence) kaip politika yra filosofinis karo laivyno egzistavimo pagrindas.
Materialus karo laivyno pagrindas yra reikalingos įrangos, ginkluotės, jos platformų ir žmonių, pasiryžusių tas priemones naudoti, kompleksas, kurio elementai glaudžiai tarpusavyje susiję. Jeigu visi komplekso elementai pagal paskirties ir efektyvumo kriterijus papildo vienas kitą, kompensuodami trūkumus ir maksimalizuodami teigiamas puses, toks laivynas vadinamas subalansuotu. Paprastai subalansuotas laivynas atitinka ir „kainos ir efektyvumo“ kriterijų <…>.
Viduramžių Lietuva, du šimtmečius kovojusi su krikščioniškojo pasaulio ekspansija į rytus, nesugebėjo apginti baltų žemių prie Baltijos jūros. Tas neigiamai atsiliepė tolesnei vienos didžiausių kadaise Europos valstybių raidai <…>.
Paskutinis karūnuotas Gediminaitis – Žygimantas Augustas yra vienas iš nedaugelio Lietuvos valdovų, supratusių Baltijos reikšmę valstybei, bandė paimti į savo rankas jūros kelius, prekybą, steigti reguliarų karo laivyną. Jis įkūrė vieną pirmųjų Europoje admiralitetą – Jūros komisiją (Commissio Maritima), pradėjo karo laivų – galeonų ir pinkų – statybą, iškilmingai skyrė laivų vadus, patvirtino laivo statutą. Tačiau po jo mirties (1572 m.) planai valdyti rytinę ir pietinę Baltiją – Dominium maris Baltici – išsisklaidė kartu su dūmais liepsnojančio pirmojo, taip ir nebaigto statyti, karališkojo galeono, sudeginto nepaklusnių Gdansko miestiečių <…>. Bet XVI a. dominium maris principas, nors ir gerokai transformuotas, išliko aktualus ir šiandien – tik turinti karo laivyną valstybė gali apginti savo šalies pakrantes ir uostus nuo agresijos iš jūros, o taikos metu įtvirtinti suverenias valstybės teises teritorinėje jūroje, saugoti ir ginti jos interesus išskirtinėje ekonominėje zonoje (IEZ), vykdyti tarptautinius valstybės įsipareigojimus palaikydama „gerą tvarką“ (good order) ir laivybos saugumą <…>.“ (Išspausdinta „Mokslas ir gyvenimas“ 1998 m. Nr.8).
2009-aisiais adm. R. Baltuška parašė ir išleido knygą „Baltijos jūra ir Lietuvos laivynas“, kurioje apžvelgė Lietuvos laivyno istoriją. Štai porą pastraipų apie karinių jūrų pajėgų pradžią.
„<…>Atkūrus nepriklausomybę 1990 m. Lietuvos karo jūrininkams buvo daug sunkiau remtis tarpukario patirtimi negu kitoms kariuomenės rūšims, kurios turi tvirtas kovų už nepriklausomybę ir rezistenciją tradicijas. Jūrininkams teko remtis prieškarine generolo Teodoro Daukanto teze apie „sveiką tautos instinktą apsiginti jūroje“ ir visuomenės atmintyje išlikusia gražia legenda apie baltą laivą „Prezidentas Smetona“ ir šaunią jūrininkų rikiuotę Kauno gatvėse. Galbūt dėl to 1990 m. pirmajame Krašto apsaugos įstatyme greta sausumos tarnybos karininkų, puskarininkių laipsnių atsirado ir jūrų tarnybos karininkų, puskarininkių, jūreivių laipsniai. Tolesnė įvykių raida priminė prieškarį – XX a. trečiojo dešimtmečio diskusijas, ar verta kurti laivyną. Šis klausimas labiausiai jaudino profesionalius jūrininkus. <…> Susidūrė du prieštaringi požiūriai į būsimąjį laivyną. Viena koncepcija – pakrančių apsauga sukarintoje pasienio apsaugoje, iš dalies pagal Jungtinių Amerikos Valstijų pakrančių apsaugos (Coast Guard) ir rusišką Pasienio kariuomenės jūros pajėgų (Morskije sily pogranvojsk) modelius, kita – išlaikyti laivyną kaip savarankišką nuolatinės parengties kariuomenės rūšį. Kam suteikti pirmenybę – taikos ar karo meto funkcijoms? Karo laivyno šalininkai (jiems atstovavo buvęs SSRS Baltijos laivyno vyriausiasis šturmanas atsargos 1-ojo rango kapitonas Raimundas Baltuška) rėmėsi daugelio šalių patirtimi ir aksioma – aukštos kovinės parengties, visada pasiruošusios pasipriešinti agresoriams mobilios karinės jūros pajėgos geba vykdyti ir potencialaus agresoriaus atgrasinimo, ir visas policines funkcijas teritorinėje jūroje bei ekonominėje zonoje, padeda spręsti valstybės diplomatinius uždavinius. <…>“
Laimėjo savarankiško karo laivyno šalininkai ir šiandien Lietuvos kariuomenė turi karines jūsų pajėgas.
Admirolo atsidavimas karinei tarnybai buvo pelnytai įvertintas garbingais Lietuvos valstybės apdovanojimais: Vytauto Didžiojo ir Vyčio kryžiaus ordinais. Taip pat jis buvo apdovanotas įvairiais Estijos, Latvijos ir Norvegijos valstybių įvertinimais.
Žmogaus gyvenimas yra dovana, kurią reikia kurti pačiam. Gimdamas kiekvienas žmogus gauna galimybę, tačiau reikia drąsos ja tinkamai pasinaudoti ne tik savo bet ir kitų gerovei. Šiandien pagerbdami mirusio admirolo Raimundo Sauliaus Baltuškos gyvenimo atminimą galime sakyti, kad jis garbingai ir prasmingai panaudojo savo gyvenimo dovaną dalindamasis juo su artimaisiais, kurdamas gerovę kitiems ir tarnaudamas Lietuvos valstybei.
Raimundo Sauliaus Baltuškos žvilgsnis stiprus – stiprus Žmogus buvo… tebūnie lengva jam Žemė!