„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kuo panašūs Sirijos Palmyros miesto šventyklos ir Lietuvos Valdovų rūmai? (audio, video)

1795-ieji, 1795-ieji,
iš esmės (ar akivaizdžiau) yra visiškai tas pats kuo pirma eilute įrašant mintį kreipiu,
tačiau
1795-ieji ir 1795-ieji
mums, mūsų atmintyje nešantys visiškai skirtingą turinį, tai yra “ribinį” turinį:
iki tam tikros akimirkos tais metais dar BUVO LIETUVA (kaip Valstybė),
ir nuo tam tikros akimirkos, – jau ne …Valstybės L I E T U V A, tiesiog
nelikę (dėkui Dievams, kad tik… laikinam).

Todėl, pradedant šneką su panašumais ir 1945 m. rugpjūčio 2 d. “ribinei” nutarčiai
dėl Prūsijos, ir Sirijos, ir atkurtosios po Kovo 11-osios pradėto sssr išdraskymo
Gudijos, ir Rusijos ar Vokietijos suvienijimų\o-atsistatymo ir “įsivalstybinimo” klausimų,
nuo 1918 m. vasario 16-osios nutolti niekap neįmanoma. Niekaip.
(Nepaisant užsispyrėliško barbariško slopinimo Vilniaus sostinės istorinės atminties,
– išmetinėjant, nuimant bei iškraipant visą Valstybės valdymo PILIŲ įvardinimą:

ŽEMUTINĖS Pilies,
AUKŠTUTINĖS Pilies,
KREIVOSIOS Tvirtovės /pilių/

apžaidžiant “valdovų vaizdiniais).

Nei Sirijos, nei Prūsijos, net būsimojo seimo tvarkingumo sandaros be pilnaverčio
į s i v a r d i j i m o apie visuotinį “barbariškąjį” sovietmečio lykį mumyse pačiuose,
mes ne tik aptarinėt (ką jau apie įvykdymą deramai), bet išlaisvintos nuo 1940(1917) – 1990 m. banditiškojo valdymo poveikio erdvės vis nebeturime.

1918 m. VASARIO 16-osios AKTO riba,
Lietuvos Valstybės Nepriklausomybės atkūrimo paskelbimas,
taip ir “kybo” (lyg “dronas’, o lietuviškai tartume KYBA 🙂 ) ligi pat šios akimirkos
visai nuoga, apmaudžia bei stebėtinai i š m u š t a istorine spraga. Kiek galime
be įsivardinimo tūnoti …slepiant Pirmojo Lietuvos Vadovo (po Vasario 16-tos ribos)
pavardę – JONAS BASANAVIČIUS,
– visuose Lietuvos bei Pasaulio istorijos vadovėliuose užpildydami tuštuma, tyla
(tarsi buvusios šventovės Palmyroje ar ir kitur. griuvėsių plynviete) …be įrašo,
be Į S I V A R D I J I M O.

Tuo mažyčiu (bet sava reikšme visą 1795 m. nesėkmės praradimą nurašančiu)
vienos valandos istorinės atminties neįsivardijimu kuo mes jau labai skiriamės
nuo taip čia įvardintų banditais-barbarais džihadistų ar anų laikų Rusijos carų
administracijų Ką rodo Palmyros šventyklų, Žemutinės pilies ar Jono Basanavičiaus
“išvalymo” nuo paviršiaus (t.y. atminties) padariniai. Ogi rodo visiškai tapatų bei
vienalytį priežąstingumą… Kai iš SSSR bolševikteroristinių barbarų buveinių liek-
anų (LTSR AT bei LKP CK “būdelių” Vilniuje), užsilikiminė banditija, taip taip, ar politiką,
– šiandien prasidėjus Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Seimo rinkiminės kovos
metui, savo viešą Priesaiką “VYKDYTI KONSTITUCIJĄ” s u l a u ž i u s į, galime kitaip
ar švelniau už Žemutinę pilį ar Palmyros šventyklų liekanas nuo žemės paviršiaus
šlavusį užkariautoją, pavergėją, naikintoją, ar tiesiog …banditą, vadinti kitaip? Ne.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos nevykdantis, savo Priesaiką sulaužęs buvęs
visuotiniuose rinkimuose išrinktasis Seimo narys, tik b a n d i t u – tokia pat santykio
su g a l i o j a n č i a Valstybėje LIETUVA, Konstitucija -gali būti įvardijamas.
Suprasti šį įsivardijimą yra pajėgus kiekvienas, kol dar Lietuva yra; tad banditams
šiems, įžūliems bei įžūliai viską nuo savęs (ar labiau po savim, sau naudos ant…),
įskaitant irvisą Lietuvos Konstitucijos galią (nuo 2014-01-24 jos nevykdantiems)
– BŪSIMUOSIUOSE SEIMO RINKIMUOSE NE VIETA!

Teisę prisiekti mums, ir vykdyti šią pareigą jie praradę.

Konstitucijos sunaikinimas ir paniekinimas akivaizdus;
tai jau buvo skelbta, tai nuolat ir pokeisčiai slepiama
(netgi ir visiškai nesuvokiamo Z.Vaišvilos), prilygsta
savu poveikiu ir užgrobimui, ir užvaldymui ar griovimui
kaip ir po 1798 m. vykdytam, ar iki Palmyros išvadavimo
vykusiam.

Taigi – belieka tarsi “Panamos fantikų” sąrašėliui, ir visą
banditų-nusidėjėlių, – “tebevaldančios” daugumos sąrašėlį,
visą mūsų Konstitucijos 125 str., ją griuvėsiais pavertusį,
ir p a v i e š i n t i !

Asmenys – be teisės PRISIEKTI !!!