Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: K. Misius. Dieveniškių krašto gyvenviečių lenkinimas

Ištraukos iš Kazio Misiaus straipsnio „Dieveniškių krašto kaimai: Istorinis ir geografinis žodynėlis“ (Dieveniškės. Vilnius: Mintis, 1995, p. 41–77). Paryškinimai Alko redakcijos.

ALBERTINA, kaimas Dieveniškių ap., 5 km į vakarus nuo Dieveniškių. Dvaras įsikūrė apie XIX a. vidurį. 1928 m. pradėta pardavinėti Albertinos dvaro žemė, kurios lietuviams valdžia neleisdavo įsigyti.

ANTANIŠKĖS, kaimas Poškonių ap., 8 km į šiaurės vakarus nuo Poškonių, prie Baltarusijos sienos. Įsikūrė XIX a. pradžioje buvusiose Radvilų Subatininkų dvaro valdose. 1890 m. visi kaimo žmonės kalbėjo lietuviškai.

BĖČIONYS, kaimas Dieveniškių ap., 3 km į šiaurės vakarus nuo Dieveniškių. Minimas 1560 m. 1643 m. Bėčionyse buvo 11 kiemų. Visi ūkininkai valdė po pusę valako žemės. Jų pavardės: Adam Saulaytis, Adam Bartnik, Adam Januszewicz, Adam Januszys, Blažuk Waniukaytis, Adam Alkcilaytis, Wayciech Tulaytis, Marcinek Tulaytis, Waluk Tulaytis, Adamuk Kiszkolaytis, Januk Marcilaytis.

BIRŽĖ, viensėdis Poškonių ap., 7 km į rytus nuo Poškonių. Pavadinimas sulenkintas į Borowka.

DAILIDĖS, kaimas Poškonių ap., 3 km į šiaurės rytus nuo Poškonių. XVIII a. dalis Dailidžių kaimo priklausė Dieveniškių seniūnijai. 1775 m. seniūnijos Dailidėse gyveno 3 bajorų šeimos, kurių pavardės: Maciey Banel, Jan Staniul, Jerzy Kapusta. 1914 m. Dailidžių žmonės kvietėsi mokytoją lietuviškai mokyti vaikų. Lenkų okupacijos metais lietuvių šneka šiame kaime sparčiai nyko.

DABUTIŠKĖS, kaimas Poškonių ap., 5 km į šiaurę nuo Dieveniškių. Dvaras minimas 1560 m. 1938 m. dauguma dvaro žemių parduota, tačiau lietuviams žemės pirkti valdžia neleido.

DAULĖNAI, kaimas Dieveniškių ap., 6 km į šiaurės rytus nuo Jurgelionių. 1407 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas užrašė Vaitiekui Manvydui Senuosius Geranainis, arba Subatininkus, Lazūnus ir kitas valdas. Užrašymo dukumente minima Dowlunowe. Tai dabartiniai Daulėnai, kurie ir vėliau priklausė Subatininkų dvarui. 1890 m. Daulėnuose visi 184 gyventojai tebekalbėjo lietuviškai. 1832 m. uždarius Norviliškių bažnyčią, Daulėnai priskirti Surviliškio parapijai, kurioje lietuvių kalba neturėjo jokių teisių. Daulėnuose lietuvių kalba išnyko per labai trumpą laiką. Prieš 1929 m. atidaryta lenkų pradžios mokykla.

DIDŽIULIAI, kaimas Poškonių ap., 1 km į pietus nuo Poškonių. 1930–1931 m. Didžiuliuose „Ryto“ draugijos lėšomis Jonas Kuklys savo sklype pastatė mokyklą, į kurią persikelta 1931 m. lapkričio 15 d. 1933 m. „Ryto“ mokykla uždaryta ir įsteigta valdinė, kurios [tik] vyresniuose skyriuose būdavo dėstoma ir lietuvių kalba. Kaimiečiai 1938 m. prenumeravo 2 egz. „Aido“ ir 1 egz. „Vilniaus žodžio“, tačiau paštas jų neišduodavo.

GEDŪNAI, kaimas Dieveniškių ap., 3 km į šiaurės rytus nuo Jurgelionių. Minimi 1587 m. 1890 m. Gedūnuose visi gyventojai tebekalbėjo lietuviškai.

GUDELIAI, kaimas Dieveniškių ap., 7 km į pietryčius nuo Dieveniškių. Minimi 1784 m. 1890 m. visi gyventojai kalbėjo lietuviškai.

JOKŪBIŠKĖS, kaimas Poškonių ap., 7 km į šiaurės rytus nuo Poškonių. 1890 m. kaime kalbėta vien lietuviškai.

JURGELIONYS, kaimas Dieveniškių ap., 6 km į šiaurės rytus nuo Dieveniškių. Minimi 1587 m. Nors 1890 m. visi gyventojai Jurgelionyse kalbėjo lietuviškai, tačiau dar prieš 1915 m. čia ėmė brautis baltarusių šnekta. Po Pirmojo pasaulinio karo atidaryta valdinė lenkų pradžios mokykla, kurioje lietuvių kalbos pamokų nebūdavo. Pokario metais į Lenkiją išsikėlė beveik pusė kaimo gyventojų, o į jų vietą atvyko žmonės iš Baltarusijos.

KAČĖNAI, kaimas Dieveniškių ap., 7 km į pietvakarius nuo Dieveniškių. 1667 m. minima Kačėno sodyba. Nors Kačėnai buvo bajorkaimis, 1890 m. visi gyventojai nurodyti esantys lietuviai. Prieš 1929 m. atidaryta valdinė pradžios mokykla, kurioje lietuvių kalbos pamokų nebūdavo.

KALVIAI, kaimas Dieveniškių ap., 2,5 km į pietvakarius nuo Dieveniškių. Kalviai minimi 1560 m. Lenkų okupacijos metais Kalvių kaimo vaikai lankė Dieveniškių mokyklą, kurioje lietuvių kalbos pamokų nebūdavo. 1938 m. Kalviuose iš 121 gyventojo 77 buvo lietuviai. 1941 m. pradžioje Kalvių gyventojai pageidavo lietuviškos mokyklos.

KAMUČIAI, kaimas Dieveniškių ap., 2 km į pietryčius nuo Jurgelionių. Minimi 1744 m. 1890 m. Kamučiuose gyveno lietuviai. 1938 m. čia vyravo baltarusių kalba.

KATKUŠKĖS, kaimas Poškonių ap., 5 km į šiaurės rytus nuo Poškonių, prie Gaujos upės. 1639 m. minimas Katkuškių dvaras. 1890 m. visi kaimo žmonės pasisakė esą lietuviai. 1922 m. atidaryta valdinė lenkų pradžios mokykla, kurioje lietuvių kalba nedėstyta. 1990 m. pradžioje devynmetėje Katkuškių mokykloje mokėsi 20 mokinių. Dėstomoji kalba – rusų.

KAZIULIAI, kaimas Dieveniškių ap., 2 km į šiaurės vakarus nuo Dieveniškių. Minimi 1560 m. 1933 m. uždaryta Kaziulių „Ryto“ lietuvių mokykla ir pakeista valdine, kurioje 1935 m. dėstyta ir lietuvių kalba. 1934 m. ir 1938 m. lietuvių kalbos pamokų nebūdavo, mokytojai nemokėjo lietuviškai.

KRAKŪNAI, kaimas Dieveniškių ap., 6 km į pietus nuo Dieveniškių. Krakūnai – sena gyvenvietė, minima 1433 m. 1921 m. Krakūnuose visi gyventojai mokėjo lietuviškai, tačiau pusė jų pirmenybę teikė baltarusių kalbai. Prieš 1921 m. atidaryta valdinė lenkų mokykla, kurioje lietuvių kalbos pamokų nebūdavo. 1943–1944 m. daug Krakūnų kaimo vyrų išėjo į baltųjų lenkų partizanus.

KRUNIŠKĖS, kaimas Poškonių ap., 4 km į šiaurę nuo Poškonių, šalia Dailidžių. 1890 m. čia visi žmonės kalbėjo lietuviškai.

MACIUČIAI, kaimas Dieveniškių ap., 5 km į pietryčius nuo Dieveniškių. Minimi 1560 m. tarp Geranainių klebonijos valdų. Iš Maciučių kaimo yra kilęs garbingas mokytojas Valentinas Krečius. Valdžia jo netvirtino, todėl slapta mokė apie 80 vaikų. 1925–2930 m. už nelegalų mokymą lenkų valdžios 6 kartus baustas.

MILKŪNAI, kaimas Dieveniškių ap., 4 km į rytus nuo Dieveniškių. Milkūnai 1433 m. užrašyti J. Goštautui. 1933 m. ne be valdžios pastangų suirus Lietuvių šv. Kazimiero draugijos skyriui, įsteigtas lenkų jaunimo būrelis. Prieš 1938 m. kaime atidaryta valdinė lenkų mokykla. 1938 m. Milkūnų mokytojas lietuviškai nemokėjo. 1938 m. Milkūnuose buvo 222 gyventojai (36 šeimos). Žmonės kalbėjo lietuviškai. Tiesa, čia gyveno viena baltarusių šeima, buvo 10 mišrių santuokų. 1941 m. Milkūnų gyventojai pageidavo lietuviškos mokyklos. 1990 m. pradžioje Milkūnų pradžios mokykloje (dėstomoji kalba – rusų) mokėsi 13 mokinių.

NAUJIEJI MIEŽIONYS, viensėdis Dieveniškių ap., 5 km į šiaurės vakarus nuo Dieveniškių. Po Pirmojo pasaulinio karo Miežionių dvaro žemė pardavinėta lenkų tautybės žmonėms.

NORVILIŠKĖS, kaimas Dieveniškių ap., 7 km į šiaurės rytus nuo Jurgelionių, prie Baltarusijos sienos. Norviliškių dvaras pastatytas Surviliškių dvaro, minimo nuo 1507 m., žemėse. 1797 m. parapinėje mokykloje mokėsi 10 mokinių. Ši mokykla, kurioje dėstyta tik lenkiškai, veikė ir 1820 bei 1830 m.

PAGAUJĖNAI, kaimas Dieveniškių ap., 5 km į pietvakarius nuo Dieveniškių. Prieš 1929 m. atidaryta valdinė lenkų pradžios mokykla, kurioje lietuvių kalbos pamokų nebūdavo. 1938 m. suaugę kaimo žmonės kalbėjo lietuviškai, o vaikai – jau lenkiškai. 1941 m. pradžioje Pagaujėnų valstiečiai pageidavo lietuviškos mokyklos.

PAGINAI, kaimas Poškonių ap., 3 km į šiaurės rytus nuo Poškonių. 1890 m. žiniomis, Paginai tebebuvo lietuviškas kaimas. 1906 m. gyventojai tarpusavyje jau kalbėjosi baltarusiškai.

PIESKINIAI, (lenk. Dobromyśl), kaimas Dieveniškių ap., 6 km į pietvakarius no Dieveniškių. 1938 m. Pieskiniuose gyveno 6 lietuviai ir 12 baltarusių. Visų pavardės Siliai.

PLIUSTAI, kaimas Dieveniškių ap., 2,5 km į rytus nuo Jurgelionių. Tiek 1890, tiek 1906 m. Pliustų gyventojai kalbėjo lietuviškai. 1938 m. čia jau vyravo baltarusių šnekta. 1941 m. kaimo žmonės pageidavo lenkų mokyklos.

SENIEJI MIEŽIONYS, kaimas Dieveniškių ap., 6 km į šiaurės rytus nuo Dieveniškių, prie Baltarusijos sienos. Miežionys minimi 1560 m. 1643 m. kaime buvo 7 dūmai. Ūkininkai valdė po pusę valako žemės. Jų pavardės: Mikolay Bednarz, Symuk Tumelaytis, Januk Waytelaytis, Czepuk Gryszelaytis, Abraham Bartnik, Czepuk Bednaraytis, Blazuk Bednaraytis. Iki 1939 m. lietuviškame Senųjų Miežionių kaime lenkų valdžia neleido įsikurti jokiai lietuvių organizacijai.

SILIAI, kaimas Dieveniškių ap., 4 km į pietvakarius nuo Dieveniškių. Tai sena gyvenvietė, anksčiau vadinta Gudeliais. 1422 m. Vaitiekus Manvydas Vilniaus katedroje fundavo koplyčią (altariją) ir jai paskyrė išlaikymą iš savo valdų. Prieš mirtį, 1433 m., V. Manvydas padidino minėtosios altarijos fundaciją ir jai užrašė savo Gudelių kaimą, buvusį Dieveniškių parapijoje. XVIII a. antrojoje pusėje Gudeliai pradėti vadinti Siliais. 1890 m. visi Silių gyventojai kalbėjo lietuviškai. 1938 m. iš 40 gyventojų tik 8 tebuvo lietuviai.

SKAIVONYS, kaimas Dieveniškių ap., 5 km į rytus nuo Jurgelionių. Skaivonių (Skaiwowicze) kaimas 1433 m. užrašytas J. Goštautui. Uždarius 1923–1926 m. Skaivonyse veikusią „Ryto“ lietuvių mokyklą, įsteigta valdinė lenkų mokykla, kurioje lietuvių kalba nedėstyta.

ŠADŽIŪNAI, kaimas Dieveniškių ap., 5 km į pietryčius nuo Dieveniškių. Minimi 1560 m. 1906 m. kaime vyravo dvikalbystė, o 1938 m. lietuvių kalba jau buvo išnykusi.

ŠIUDAINYS, kaimas Poškonių ap., 1 km į rytus nuo Poškonių. Minimi 1587 m. Kelerius metus veikusi Šiudainių „Ryto“ lietuvių mokykla, 1925 m. uždaryta. Vietoj jos įkurta Lenkų draugijos mokykla.

VĖŽIAKIEMIS, kaimas Dieveniškių ap., 6 km į rytus nuo Dieveniškių. Prieš 1929 m. Vėžiakiemyje atidaryta valdinė lenkų pradžios mokykla. Į šį lietuvių gyvenamą sodžių buvo skiriami lenkai mokytojai, nekalbantys lietuviškai.

VILKIŠKĖS (lenk. Wolkowszczyzna), kaimas Dieveniškių ap., 5 km į pietus nuo Dieveniškių. Vilkiškių bajorkaimis minimas 1667 m. 1890 m. Vilkiškių gyventojai kalbėjo lenkiškai. Matyt, lietuvių kalbos čia atsižadėta gerokai anksčiau.

Spausdinti