Antradienis, 15 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Atidaroma paroda „Nuostabusis XIX amžiaus išradimas, arba siuvimo mašinai − 165 metai“

www.alkas.lt
2016-03-14 21:01:16
0
americancivilwarvoice.org nuotr.

americancivilwarvoice.org nuotr.

americancivilwarvoice.org nuotr.
americancivilwarvoice.org nuotr.

Kovo 16 d. (trečiadienį) 15 val. Kėdainių krašto muziejaus tradicinių amatų centre Arnetų name (Radvilų g. 21) vyks Lietuvos liaudies buities muziejaus  ir Kėdainių krašto muziejaus jungtinės parodos atidarymas „Nuostabusis XIX amžiaus išradimas, arba siuvimo mašinai −165 metai“.

Nuostabusis XIX a. amžiaus išradimas

Dar visai neseniai siuvimo mašiną buvo galima rasti beveik kiekvienuose namuose. Dabar, jeigu ir yra, praradusi savo pirminę funkciją, ji tarnauja daugiau kaip papuošalas ar interjero detalė. O juk siuvimo mašinos išradimas XIX a. laikomas vienu svarbiausių žmonijos istorijoje, dėl kurio autorystės buvo užvirusi gana arši kova…

Siuvimo mašinos tėvynė – Jungtinės Amerikos Valstijos. 1845 m. JAV išradėjas Elijas Hou (Elias Howe) visuomenei pristatė savo sukurtą siuvimo mašiną, kuri spartumu galėjo pakeisti penkias įgudusias rankomis siuvusias siuvėjas. Po metų jis gavo patentą adatai su kiauryme apačioje. Tačiau jo sukurtų siuvimo mašinų nei Amerikoje, nei Didžiojoje Britanijoje niekas nepirko. Netrukus, 1851 m. verslininkas, išradėjas (ir net aktorius!) Izaokas Meritas Singeris (Issac Merit Singer) užpatentavo pirmą praktišką siuvimo mašiną „Singer“, konstrukcijoje panaudodamas ir E. Hou adatą. Tais pačiais metais jis ir teisininkas Edvardas Klarkas (Edward Clark) Niujorke įkūrė „Singer“ siuvimo mašinų kompaniją, pavadintą „I. M. Singer ir Co“. Kiti gamintojai taip pat sėkmingai naudojo E. Hou išradimą. Pastarasis pradėjo bylinėtis teismuose ir… laimėjo. Buvo pripažinta, jog E. Hou nuo kiekvienos „Singer“ ir kitų gamintojų JAV parduotos siuvimo mašinos atitektų 5 doleriai, o kitose šalyse – 1 doleris.

Pasaulinis „Singer“ triumfas

Dėl ypatingai sėkmingos vadybos ir išmanios reklamos jau 1855 m. „Singer“ tapo didžiausia tarptautine kompanija pasaulyje. 1870 m. buvo sukurtas „Singer“ prekės ženklas – raudona „S“ raidė su siuvančia mergina. 1890 m. jis tapo vienu žinomiausių prekės ženklų. 1899 m. pasaulyje buvo parduota milijonas „Singer“ siuvimo mašinų.

Pirmas „Singer“ siuvimo centras, kuriame rengti siuvimo kursai, buvo atidarytas 1927 m. JAV. Tokia patirtis pritaikyta ir kitose šalyse: visame pasaulyje (taip pat ir tarpukario Lietuvoje) sukurtas agentų, siūlančių išsimokėtinai pirkti siuvimo mašinas, tinklas, organizuoti nemokami „Singer“ siuvimo bei siuvinėjimo kursai. 1906 m. centrinė „Singer“ būstinė įsikūrė Niujorke, specialiai pastatytame 47 aukštų dangoraižyje. Tai buvo pirmasis toks pastatas pasaulyje ir už jį tuo metu aukštesnis buvo tik Eifelio bokštas Paryžiuje.

„Singer“ įmonė rūpestingai registravo kiekvieną savo pagamintą mašiną, todėl ir dabar, pagal ant korpuso esantį serijos numerį, įmonės interneto svetainėje galima nustatyti, kokiais metais ir kuriame fabrike ji buvo pagaminta.

Kiti siuvimo mašinų gamintojai

Įkvėpti „Singer“ sėkmės siuvimo mašinas ėmė gaminti ir kiti gamintojai. Dar viena labai garsi amerikietiškoji siuvimo mašinų įmonė – „White“. Nors kokybės prasme joje gamintos siuvimo mašinos (išsiskyrusios dailiu mediniu staliuku su stalčiukais) laikytos antromis po „Singer“, būtent „White“ siuvimo mašina buvo padėta saugoti į ateities kartoms skirtą laiko kapsulę – „Civilizacijų kriptą“ JAV, Ogltorpo (Oglethorpe) universitete.

Nuo XIX a. antros pusės ypač daug siuvimo mašinų gamybos įmonių veikė Vokietijoje. Žymiausios – „Gritzner“, „Seidel ir Naumann“, „Pfaff“. Siuvamąsias gamino Didžiojoje Britanijoje, Šveicarijoje ir kitose šalyse. Įdomi Sovietų Sąjungos siuvimo mašinų istorija. „Singer“ siuvimo kompanija 1902 m. atidarė fabriką Rusijoje, Podolske. 1918 m. jį nacionalizavo bolševikai. Siuvimo mašinų gamyba buvo nutraukta. Fabrikas pradėjo gaminti metalinius puodus, keptuves, lygintuvus ir tik 1924 m. pasirodė pirmoji sovietų gamybos siuvimo mašina – valstybinė siuvimo mašina „Gosšveimašina“. Tarpukario Lietuvos spaudoje labai reklamuota ir sovietinė siuvimo mašina „Union“, kuria prekiavo „Lietūkis“.

Siuvimo mašinų gamyba dažnai tapdavo postūmiu pakeisti įmonės veiklos rūšį. Dabar garsūs automobilių gamintojai „Peugeot“ ir „Opel“ taip pat kažkada gamino siuvimo mašinas. Įmonė „Grimme, Natalis ir Co“ vietoj siuvimo mašinų labai sėkmingai pradėjo gaminti skaičiuotuvus „Brunsviga“, o „Seidel ir Naumann“ – rašomąsias mašinėles „Erika“. Populiarios buvo ir žaislinės siuvimo mašinos.

Siuvėjas ir jo siuvimo mašina

Siuvimo mašina buvo vienas pagrindinių siuvėjo darbo įrankių. Pačios siuvimo mašinos skyrėsi: senesniosios, primityvesnės buvo su rotacinės šaudyklės mechanizmu, dažniausiai vadintu laiveliu, čelnokėliu, naujesnės – su vertikaliu adatos vedžiotuvu. Siuvimo mašinos buvo rankinės arba kojinės. Pradedantis siuvėjas dažnai siuvo rankine. Rankines siuvimo mašinas patobulindavo, pritaisydavo joms kojinę pavarą. Keliaudamas siūti į užsakovo namus, siuvėjas gabendavosi ir savo siuvimo mašiną.

Tarpukario Lietuvoje pačios populiariausios buvo „Singer“ siuvimo mašinos. Jomis prekiauta itin aktyviai, o „Singer“ vardas tapo pačios siuvimo mašinos sinonimu. Siuvėjai jas vadino ir singerskomis, ir singerinėmis. Skyrėsi tik mašinų gamybos metai, jų dydis, nes ne visi siuvėjai iš karto galėjo įsigyti naują mašiną. Amatininkai turėjo ir po kelias siuvimo mašinas. Lietuvoje taip pat buvo paplitusios Vokietijos įmonėse gamintos siuvimo mašinos.

Sovietmečiu įsigyti naują siuvimo mašiną buvo jau sudėtingiau, neretai reikėjo pažinčių – blato. Naudotas siuvimo mašinas pirkdavo ir turguose pas perpardavinėtojus, įsigydavo iš kitų siuvėjų. Siuvėjai siūdavo sovietų gamybos „Podolsk“, „Čaika“, suomiškomis „Tikka“, lenkiškomis „Lucznik“ siuvimo mašinomis. Senesnieji amatininkai mielai naudojosi ir laiko patikrintomis tarpukario siuvimo mašinomis.

Lietuviška siuvimo mašina – medinė

Lietuvos liaudies buities muziejaus fonduose saugomos 44 siuvimo mašinos. 2015 m. liepos mėnesį muziejaus miestelyje, gyvenamajame prekybiniame name iš Kauno buvo atidaryta jų paroda. Ji papildė nuolatinę siuvyklos ekspoziciją, kurioje eksponuojamos įvairių tipų ir gamintojų siuvimo mašinos: nuo rankinių su plokštelėmis siuviniui padėti, pagamintų XIX a. viduryje, iki vėlesnių, kojinių, varomų elektra.

Kėdainių krašto muziejuje saugomas ypatingai unikalus eksponatas – auksarankio lietuvio meistro XIX a. viduryje sukonstruota medinė siuvimo mašina. Į muziejų ji pateko 1932 m. Beje, nuostabiausia, jog ši mašina veikia ir dabar. Taigi, galbūt prie siuvimo mašinos kūrimo prisidėjo ir lietuviai…

plakatas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Panevėžio kraštotyros muziejuje atidaroma paroda „Miesto garsovaizdžiai“
  2. Atidaroma paroda „Eustachijaus Tiškevičiaus rankraštinio palikimo atodangos“
  3. Trakų salos pilyje atidaroma paroda „Viduramžių Lietuvos valdovai“
  4. Vilniuje atidaroma paroda „Tarp laiko ir istorijos“
  5. Atidaroma tautodailininkės E.Vindašienės paroda „Medžio sakmė“ (video)
  6. Atidaroma fotografo R.Urbakavičiaus paroda „Atgimimo kronika 1987-1991 m.“
  7. Panevėžyje atidaroma paroda „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“
  8. Kėdainių krašto muziejus kviečia į parodą „Gyvename viltimi: Prezidentas Antanas Smetona egzilyje“
  9. Kviečia paroda „Mykolui Biržiškai – 130“
  10. Medininkų pilyje atidaryta istorinių darbų paroda
  11. Kviečia paroda „Kauno žydų bendruomenė istorijos šaltiniuose“
  12. Atrasti pamirštąjį Vilnių kviečia nauja paroda Prezidentūroje
  13. Panevėžio muziejuje atidaryta paroda pristatanti šeimos gyvenimą Sibire
  14. Fotografijų paroda „Misija Sibiras‘12“ kviečia į Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galeriją
  15. Kauno pilyje atidaryta fotografijų paroda „Lietuvos totorių indėlis į karybos istoriją“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Protokolo pasirašymas
Lietuvoje

VRM ir Vilniaus savivaldybė stiprina bendradarbiavimą

2025 07 15
Emocijos, kompiuteris
Lietuvoje

Programišiai atakuoja 1,5 karto aktyviau nei pernai

2025 07 15
Piniginė, pinigai
Lietuvoje

Lietuvoje – vartojimo paskolų bumas

2025 07 15
Eugenijus Sabutis
Lietuvoje

Susisiekimo ministerija patvirtino pokyčių planą

2025 07 15
Žemės ūkis | zum.lrv.lt
Lietuvoje

Numatomas rekordinis ekologinės gamybos augimas

2025 07 15
Žalioji energetika
Lietuvoje

Lietuva stiprina kritinę energetinės infrastruktūros apsaugą

2025 07 15
Raminta Popovienė
Lietuvoje

Liberalams švietimo ministrė nesugebėjo paaiškinti, kaip taisys egzaminų tvarką

2025 07 15
Vaistai
Lietuvoje

Atostogaujantiems nelikti be vaistų padės nuotolinė prekyba

2025 07 15

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • ... apie Vyriausybė nutarė iš dirbančių ukrainiečių nereikalauti valstybinės kalbos mokėjimo
  • jo apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • jo apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • skt. apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • D. Kuolys. Nusiginklavimas (III)
  • VRM ir Vilniaus savivaldybė stiprina bendradarbiavimą
  • Programišiai atakuoja 1,5 karto aktyviau nei pernai
  • Lietuvoje – vartojimo paskolų bumas

Kiti Straipsniai

Vaikų stovykla „Senieji amatai tautosakoje“

Vaikų stovykla „Senieji amatai tautosakoje“: kai amatai ir pasakos tampa patirtimi

2025 07 10
Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę

Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę

2025 07 10
A. Stulginskiui skirta paroda

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Nijolė Laurinkienė

N. Laurinkienė. Dainų reikšmė tautos dvasingumui

2025 07 05
Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (IV) | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (IV)

2025 07 04
Rimantas Vanagas

R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę

2025 07 03
Su draugėmis, 1974 m. | R. Vikšraitis | LNM nuotr.

Laiminga vaikystė – baloje, tarp gėlių, su blynu rankoje

2025 06 28
Kviečia parodos „Aleksandras Stulginskis (1885–1969): ir garbingai, ir Lietuvai naudingai“ atidarymas | istorineprezidentura.lt nuotr.

Kviečia parodos „Aleksandras Stulginskis (1885–1969): ir garbingai, ir Lietuvai naudingai“ atidarymas

2025 06 27
1956 m. Devintinės | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (III)

2025 06 27
Kviečia virtuali paroda „Lietuvos atstovavimo Los Andžele istorija“ | lcva.archyvai.lrv.lt nuotr.

Kviečia virtuali paroda „Lietuvos atstovavimo Los Andžele istorija“

2025 06 26

Skaitytojų nuomonės:

  • ... apie Vyriausybė nutarė iš dirbančių ukrainiečių nereikalauti valstybinės kalbos mokėjimo
  • jo apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • jo apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • skt. apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • skt. apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Agnesa Griguolaitė | asmeninė nuotr.

Apie naujas jaunimo šventes

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai