Piliečių iniciatyvinės grupės „TALKA: už Lietuvos valstybinę kalbą“ Seimui privalomai svarstyti pateiktas asmenvardžių rašymą pasuose reglamentuojančios pataisos projektas sulaukė palankių Lietuvių kalbos instituto (LKI) ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) išvadų. Šiuo metu Seimo Švietimo mokslo ir kultūros komitete svarstomas visuomenės inicijuotas projektas, vadovaujantis Konstitucinio teismo išaiškinimais, turėjo būti svarstomas tik Seimui gavus specialistų išvadas.
Abi kalbos politiką formuojančios institucijos konstatavo, kad pritaria pagrindinei TALKOS siūlymo nuostatai, jog „Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes asmens dokumentuose rašyti lietuviškais rašmenimis“. VLKK ir LKI taip pat atkreipia dėmesį į ankstesnių Komisijos sprendimų numatytas išimtis – galimybę nevalstybine kalba asmens dokumentuose rašyti Lietuvos pilietybę gavusių užsieniečių, jų sutuoktinių arba vaikų vardus ir pavardes. Pagal VLKK išvadas, tokia galimybė šioms išimtinėms piliečių grupėms gali būti sudaroma ir pirmame paso puslapyje. Atkreiptinas dėmesys, jog prievolės tą leisti nėra, todėl TALKOS pateiktas siūlymas leisti įrašus nevalstybine kalba paso kitų įrašų skyriuje, šiai VLKK nuostatai neprieštarauja.
„Džiaugiamės mūsų siūlymui palankiomis Lietuvių kalbos instituto ir VLKK išvadomis, kurios reiškia žalią šviesą tolesniam projekto svarstymui. Natūralu, jog VLKK turėjo ir kelias pastabas TALKOS projektui. Kalbininkams jis netgi pasirodė pernelyg liberalus, nes nereikalauja asmenvardžių nurašyti iš dokumento šaltinio, ir kartu per detalus, nes konkrečiai konstatuoja, jog lietuvių kalbos abėcėlėje yra 32 rašmenys. Tai įdomi ir tolesnės diskusijos Seime verta kritika, tačiau ji nėra esminė, jokiu būdu nereiškia prieštaravimo Konstitucijai ir neužkerta kelio projekto priėmimui. Ekspertų dalykinės pastabos projekto tobulinimui visada laukiamos, tačiau į juos kreipiamasi prašant įvertinti principinį mūsų siūlymo atitikimą iš konstitucinio valstybinės kalbos statuso kylantiems reikalavimams. LKI ir VLKK šia prasme jokio prieštaravimo nerado, o už dalykines pastabas esame dėkingi,“ – sprendimus komentavo akademikas, LEU istorijos fakulteto dekanas prof. Eugenijus Jovaiša.
Lapkričio 4 dieną TALKOS atstovai Vyriausiajai rinkimų komisijai pristatė daugiau nei 69 000 Lietuvos piliečių parašų, kuriais reiškiama parama TALKOS projektui. Juo siūloma leisti pageidaujantiems Lietuvos piliečiams jų vardus ir pavardes asmens dokumentuose rašyti nevalstybine kalba paso kitų įrašų puslapyje arba kitoje tapatybės kortelės pusėje. VLKK išvadose atkreiptas dėmesys, jog remiantis 2009 metų Konstitucinio teismo išvadomis, tokios įrašo formos negali būti prilygintos oficialiosioms.
Vadinasi išeitų, kad VLKK nuomone Talkos siūlomos įrašo kitame puslapyje nevalstybine kalba formos pagal KT nutarimą “negali būti prilygintos oficialiosioms”, o tas reikštų, kad jos negalėtų būti ir oficialiai reglamentuotos. Tai koks čia Talkai džiaugsmas…
Nepainiokime, VISIEMS dokumento įrašams yra taisyklės. Taip pat ir papildomiems duomenims. Net kalbos negali būti, kad valstybės išduodame dokumente rašoma, kas šauna į galvą, be taisyklių. Deja, nebeturiu laiko smulkiau rašyti.
Talka apsijuokie. VLKK neremia Talkos rinktų parašų už įrašą antrame lapo pusėje svetimomis rašmenis asmens pavardę. lyvis
Taip suprato ?praktikantas, rinkęs žinias radijui… Arba Kirkilo abėcėlės šalininkas. Mat, reikia pasiekti, kad Talkos siūlomas variantas būtų atmestas.
Todėl ir painioja, ką VLKK supeikė – ar dokumentais nepagrįstą rašybą valstybės išduodamuose pasuose, ar pačią Talkos iniciatyvą.
Tai visokie “pabėgeliai” gavę Lietuvos pilietybę bus užrašomi angliška forma , lotyniškais rašmenimis , tipo :Musayyab Abdul Majid . ?
Ne! Tam ir yra papildomų duomenų puslapis.
O pagrindiniame, valstybinės raštvedybos reglamentuojamame puslapyje liks kaip ir buvus valstybinė kalba.
Tai antram lape bus -العاصمة السعودية .Pirmame – Musayyab Abdul Majid. Nes “pabėgelio” pase pagrindiniame lape العاصمة السعودية o šalia(kitam lape)-Musayyab Abdul Majid. Jau nebesusgaudau. Aš mąstau vis dar lietuviškai , tai turėtu būti “Musajabas Abdulas Madžidas”.
§§-***/*-*/
,-*
Na ir nereikia čia tamstai nieko gaudyti. Tamsta, kaip rinkėjas, dedi kumštį ant stalo ir reikalauji, kad būtų pagal Konstituciją – pagrindiniame lape valstybine kalba ir visuose valstybės duomenynuose valstybine kalba. O dirbančių tą darbą reikalas viską sugalvoti, suprojektuoti ir sudėlioti į vietas, kad būtų logiška, optimalu, nedviprasmiška ir lengva naudoti.
Visų pirma tai taikoma tik lotyniško pagrindo abėcėle rašytoms svetimkalbėms pavardėms.
Kitokiais rašmenimis rašytos pavardės savininkas gali pasirinkti anglišką perrašą, nes jo kalbos rašmenų LT neapsiima perrašyti į pasą. Tada antrame lape būtų užrašyta angliškai, o pirmame lietuviškai, pagal LK nustatytas svetimvardžių transkripcijos taisykles.
Jei pačiam tektų domėtis ar dirbti su dvikalbiu pasu, tai tamstai galiotų tik pagrindinis lapas, užpildytas valstybine kalba. Taigi, neteks gaišti laiko, jo visaip vartyti ir spėlioti, kur šių raidžių „kojos”, kur „galva”…
Kitas lapas skirtas ne Lietuvai, tad mums visai neįdomus, galime į jį reaguoti kaip į lapą su „vandens ženklais” .
Su tuo kitu lapu lietuviškame pase pabėgėlis, nuvažiavęs aplankais į tėvynę, galės pareigūnams įrodyti, jog jis – tas pats Mustafa, kurs išvyko gyventi į Europą. Už brazilo, islando, turko, vokiečio ar marsiečio ištekėjusios moterys tvarkys vyro gimtinėje šeimos reikalus ir joms nereiks kas kartą kreiptis į notarą bei vertėją dėl tapatybės paliudijimo.
Vokiečio, turko, čeko? Nereikės? – čia tavo nuomonė, ‘Tamara’.
Vakar LRT per žinias vis skelbė taip įdomiai suredaguotą VLKK išvadą, kad sugebėjo pareikšti, jog VLKK būtent Talkos iniciatyvai nepritaria.
Tačiau VLKK nepritaria dokumentais nepagrįstai kitakalbei asmenvardžių formai. Tai ne tas pat, kas Talkos iniciatyvai nepritarti!
Svetimkalbei pavardei į pasą įrašyti reikia šaltinio, kuriuo galima remtis, būtina dokumentuota pavardės forma, nes vienodai skambančios pavardės gali būti labai skirtingai rašomos. Šis reikalavimas – nieko naujo, VLKK tik priminė visame civilizuotame pasaulyje taikomą principą – pavardės dokumentuose ne iš piršto laužiamos, o iš galiojančių šaltinių perrašomos pagal nustatytas taisykles ir transkribuojamos irgi pagal taisykles, o ne kaip kam gražiau.
Todėl neklupkime lygioje vietoje. O LRT turėtų ne kaip jai atrodo, o patikrintas žinias skelbti ir dar paklausti, ar teisingai suprato mintį – juk žurnalistas negali būti visų sričių profesionalas!
Apšvieskite mane, mažaraštį! Norėčiau sužinoti, kuriose valstybėse piliečių asmens dokumentuose leidžiami įrašai ne tik valstybinėmis, ber ir kitomis kalbomis. Ačiū.
Demokratinėse – nėra. Svetimkalbė pavardė tik tiek atkartojama, kiek jos rašmenų sutampa su dokumentą išduodančios valstybės abėcėle.
Tačiau Latvijoje (ir pas mus ateis?) – diktatūra. Todėl kitakilmiai JĖGA VERČIAMI pagaliau apsišviesti, kad iš tolo matytųsi, kas yra kas 🙂
Labai Jums ačiū! Kaip sakoma, ką ir reikėjo įrodyti.
Tačiau tamsta neužmirk, kad ir diktatūros užaugina didžiavyrių!
Štai ims koks kitatautis dvasios milžinas(-nė) – pvz., VT, JN, LT ar pati RC – ir pasipriešins LT diktatoriams, ir atsisakys įsileisti į savo pasą bet kokią kitą kalbą, išsk. valstybinę…
Jei Lietuva sieks jiems tai uždrausti, jei ir toliau vers į pasą „atšvaitus” įsidėti, tai didžiavyriai net ir badauti gali pradėti už savo teisę rinktis. O tada įsikiš koks ŽT ir į šuns dienas išdės Lietuvą prieš visą svietą, kam prievartauja nuo kovos išsekusius kitataučius…
Akivaizdu, ka teisinės būtinybės ką nors keisti esamoje tvarkoje nėra. Dėl to bei dėl prieštaravimų Konstitucijai visi trys siūlomi įstatymo pakeitimai, protingai sprendžiant, atmestini. Tikėtina, kad Seimas taip ir pasielgs.
Matyt, tikrai esu labai kvailas, bet niekaip negaliu suvokti, kam užkliuvo mūsų vienos seniausių pasaulio kalbų abėcėlė… Net sovietmečiu, kiek prisimenu, jos niekas nekeitė. O ir gatvių pavadinimai nebuvo verčiami (Sodų g. – ул. Соду; Gėlių g. – ул. Гелю; Antakalnio g. – ул. Антакальнё ir t.t.). Tai kam čia koks ežys į kelnes įlindo?!
Visgi pripažinkime – abėkirkicėlė arba abėšiaudacėlė skamba daug moderniau, negu kažkokia nusenusi, nemoderni abėcėlė… 🙂 Na, bent jau minties autoriams
Viskas, kaip sakoma, iš dyko buvimo… Rinkimų organizavimo tvarka tokia, kad jokio pavojaus jau per 20 metų valdžioje esančioms partijoms, kad nebus išrinktos į Seimą, nėra. Buvimas jame, jei ne pozicijoje, tai opozicijoje – užtikrintas. Taigi vietoje rimtos politikos metų metais yra aibės krečiamos… Antai, kad ir šiuo pavardžių rašymo dokumentuose atveju, užuot Seime kėlus 1994 metų Lietuvos bendrumo su Lenkija sutarties notifikavimo klausimą dėl jos pagrindu Lenkijos kišimosi į vidaus reikalus, yra teikiami pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymų pakeitimai, prieštaraujantys Konstitucijai, t.y. šokama pagal Lenkijos dūdelę motyvuojant tai sutartimi, nors iš esmės joje konkrečiai dėl pavardžių rašymo dar nėra nieko susitarta…
O ką čia tartis dėl pavardžių rašymo? Lenkijoje etninių lietuvių pavardės rašomos lenkiškai (Jonas Vaičiulis – Jan Wojczulis, Vytautas Liškauskas – Witold Liszkowski ir t.t) ir lenkų valdžia dėl to visiškai nesijaudina. Tai kodėl mes turėtume rašyti, pvz., ne “Tomaševskis”, o “Tomaszewski”?! Jo… Išsirinkom valdžią ant savo galvos…
Aišku, kad su Lenkija dėl pavardžių rašymo ir nieko kas priklauso Lietuvos valstybės galioms tartis neturime. Aš ir nesakiau, kad reikėtų tartis. Taip pat jokių mainų tarp Lietuvos ir Lenkijos dėl etninių lietuvių Lenkijoje pavardžių rašymo ir lenkų Lietuvoje negali būti, nes tai nelygiaverčiai jų statusai. Lietuviai ten tautinė mažuma, o lenkai Lietuvoje tokiais nėra – jie tik kitataučiai. Visiems yra aišku, kad pavardes Lietuvos dokumentuose turime rašyti lietuviškai. Tas “neaišku” tik Lietuvos valdžiai ir partijoms…
Paėmus bet kurį Valstybinį dokumentą, visi jo puslapiai yra vienodai Valstybiniai, tad turi būti rašomi tik Valstybine kalba.
Be jokios abejonės!!! Oficialūs valstybės dokumentai (tame tarpe ir piliečių asmens dokumentai) turi būti rašomi TIK VALSTYBINE KALBA. O jei mūsų pilietis nori spręsti kokius nors klausimus kitoje valstybėje su lietuviškais dokumentais (pvz., diplomas, atestatas, liudijimas, įgaliojimas, sutartis ir t.t.), daromas reikalingo dokumento vertimas į tos valstybės valstybinę kalbą su apostile. Viskas jau taip paprasta, kad paprasčiau ir būti negali, bet mūsų valdžiažmogių didelėse galvose, matyt, yra nedaug smegenų. Na, ką išsirinkom, tą ir turim…
O jei vietoj; “Na, ką išsirinkom, tą ir turim…”, parašyčiau ; ką man šitie garukai išrinko , kad , sukandęs dantis kenčiu. Ar labai suklydau?
Galima pasakyti ir kitaip: “Asilai išsirinko asilus”. Arba: “Ką išsirinkote, tą ir turite”.
Pasimatytų, ar sklydai tik tuo atveju, jeigu išvardintum nors kelis į Seimą išrinktus ne garukus, pradedant 1992 metų rinkimais…