Vilnius jau pastatė paminklą Džonui Lenonui, Frenkui Zapai, Romenui Gari, Vilniaus Gaonui ir nuleido vamzdį į Nerį. Tačiau niekaip nesugeba paminklu pagerbti Jono Basanavičiaus. Galima pagalvoti, kad šio asmens poveikis mūsų valstybės laisvei buvo menkesnis nei „Beatles“. Nors amžinatilsį Dž.Lenonas kažin ar bent nutuokė, kas ir kur yra Lietuva.
J.Basanavičiaus taip įkyriai purtomasi, tarsi menamą Vilniaus savivaldybės „liberalizmą“ būtų užpuolusios blusos. Tarsi patriarchas mūsų valdžiai būtų koks gėdingas svetimkūnis. Tik nedrįsta to atvirai pripažinti. Nors jei mes nebūtume turėję tokių patriotų kaip J. Basanavičius, Vilniuje dabar nebūtų partinių frakcijų ir jokios savivaldos. Tik gubernijos pakraštys, vėliau vienpartinis CK ir Vykdomasis komitetas. Nebūtų ir paminklo Dž. Lenonui. O skulptūros sumanytojai aiškintųsi saugumiečiams.
Tad per 26 metus Lietuvos sostinėje nepastatyti J. Basanavičiui paminklo yra skandalas. Liudijantis per trumpą istorinę atmintį. Trumpesnę nei mini sijonas. Dar blogiau –atspindi požiūrį į valstybingumo idėją. Ji sunykusi ar net nebuvo išvystyta, suvokta. Ar funkcionieriams dėl to gėda? Manau, nė kiek. Dabar, kai pakvipo galimybė „Viduramžių“ namais užstatyti senamiesčio skverus, J. Basanavičiui skvero neliko. Matyt, skveruose jau „aptiktos“ Viduramžių pastatų liekanos. Tad skulptūrą nugrūs prie Filharmonijos. Pragmatiškiau pastatyti skulptūrą Signatarų namų balkone. Kad ant sostinės pelningosios žemės visai neužimtų vietos.
Liberalai, aišku, gali atrėžti, jog skulptūros iš viso nieko nereiškia. Istorinė atmintis saugoma galvose. Tik kažin ar į jas įtelpa. Nes ten užgriozdinti senamiesčio užstatymo planai. O skulptūra tai pagarbos ir dėkingumo ženklas. Liudijimas, jog piliečiai žino, ką gerbti.
Šiandien pranešė, kad du milijonai skirti konkursą dėl Lukiškių aikštės sutvarkymo laimėjusioms firmoms. Išgrįs trinkelėmis tą aikštę…
O juk joje, be ypatingų pakeitimų paminklas Basanavičiui būtų pats tas. Paliekant želdinius, apšvietimo stulpus, suoliukus ir pačią struktūrą.
Pastatyciau prie seimo, kad nenuilsdamas, rusciu zviulgsniu stebetu ta vagiu ir isverstaskuriu irstva.
Skandalas yra tūnoti (ir leisti mums tai) buvusio okupacinio TERORO SANTVARKOS būdelėse
Laisvos Lietuvos valdžiompo Kovo 11 jau greit antram šimtmečio ketvirčiui p a si b a i g i a n t
– LTSR AT “hareminio-tipinio” SSSR-inių projekcijų mūre ant savartyninio geopatogeninio krašto,
LKP CK (skaityk kuo skiriasi tie ir dabar nuo “ČK”) bunkeriniam irgi ‘savartyniniam” užpečky, na
ir buv “generalgubernatųroj, “Dom Oficerov-okupantov” buvusiam skliaute deja. NE JUOKAI.
O Jonui BASANAVIČIUI tuo paminklui vieta ir numatyta, – nuo pat KOVO 11-osios,
prie naujojo Lietuvos SEIMO.
(Ką su šiais įvardintais šiukšliamūriaiais reik daryt, tai jau teisėtai, galbūt visgi, šiandien – išankstinių rinkimų
skelbimu rinktas VASARĄ mūsų seimas nuspręstų.. idant
Jozui, Giedriui, Dronui ir kitam suprantamiau būtų:
1. Turgumi ir pramogom, kaip buvė ir reik manyt bus lenin-monstravietės šimtmetrinį dvoką aplinkumos vien
..nugarminsim iš jos šalin, ten – JOKIAM MONUMENTU NE VIETA !
2. Savaime susiprasdami, kad vien prie seimo vieta Jono Basanavičiaus garbiam istorijos atstovavimui, –
kur VIETĄ jau naujam Lietuvos seimo rūmui skirsime.
3. Remigijus Šimašius, kaip meras, turėtų būt pajėgus šį kalusimą spręst (liberalai, konservatoriai ir jei dar
bent kokia t e i s ė t a i pagal Kosnstituciją ir priesaikų savųjų nesulaužiusių “narių” partija yra, – net nepajėgūs)
Oi, koks stiprus,koks teisingas straipsnis. Iš tikrųjų kaip galima iki tiek nusivažiuoti, kad nepastatyt Lietuvos patriarchui deramo paminklo.
skandãlas [pranc. scandale]:
1. įvykis, iškilęs į viešumą ir darantis gėdą jo dalyviams; kas nors smerktina, neleistina;
2. vaidas su riksmais, triukšmu, peštynėmis; didelis triukšmas.