Ketvirtadienis, 11 gegužės, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Profesorės Pranės Dundulienės šimtmečiui

Aldona Vasiliauskienė, „Mokslo Lietuva“
2011-01-02 21:34:40
0
Pranciškutė iš Pilypų

Profesorė Pranė Dundulienė (1910 02 12–1991 02 27) – pirmoji ir ilgą laiką vienintelė etnografė, istorijos mokslų daktarė (dabar habil. dr.) Lietuvoje, ne tik šios mokslo srities, bet ir lietuvių tautos kultūros kruopšti ir energinga puoselėtoja. Profesorės šimtmečio minėjimas susidėjo iš kelių renginių: prisiminimų vakaro Lietuvos nacionaliniame muziejuje; parodos Vilniaus universiteto bibliotekoje ir Tarptautinės konferencijos. Tikimasi šimtmečio minėjimą pratęsti ir Kupiškio bibliotekoje, tačiau jau 2011 metų pradžioje.

Pagerbiant profesorę 100-ųjų gimimo metinių proga Lietuvos nacionalinis muziejus 2010 m. vasario 11 d. organizavo renginį, skirtą profesorės Pranės Dundulienės atminimui. Renginį vedusi muziejaus direktorė Birutė Kulnytė (1973 m. prof. P. Dundulienė vadovavo jos diplominiam darbui) pasidžiaugė susirinkusiųjų gausa ir apgailestavo, kad Vilniaus universitetas, kuriam visą gyvenimą atidavė istorikas profesorius Bronius Dundulis ir Pranė Dundulienė, pamiršo gražias, kadaise susiklosčiusias tradicijas – pagarbą vyresniems. Prof. B. Dundulio šimtmetis praslinko visai tyliai – o juk išugdė tiek mokinių, daug jų dar tebedirba universitete…

P.Dundulienė etnografineje ekspedicijoje
P.Dundulienė etnografineje ekspedicijoje

Renginyje kalbėjo prof. Regina Merkienė, dr. Žilvytis Šaknys, Jūratė Burokaitė, prof. Mykolas Michelbertas, dr. Aldona Vasiliauskiene, prof. Juozapas Algimantas Krikštopaitis.

Mokslininkai atskleidė profesorės P. Dundulienės veiklos svarbą Lietuvos kultūriniam palikimui, jos darbų vertę kaimyninių šalių etnografijos mokslo tyrimuose, prisiminė bendravimo epizodus.

Muziejaus Etninės kultūros skyriaus vedėja dr. Elvyda Lazauskaitė kartu su Justinu Lingiu parengė kaleidoskopą – nuotraukų montažą profesorės P. Dundulienės gyvenimo keliais (kaleidoskopą rengti padėjo profesorės dukros Ieva ir Daiva bei vaikaitis Mindaugas).

Nuoširdų padėkos žodį renginio organizatoriams Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorei Birutei Kulnytei ir Etninės kultūros skyriaus vedėjai Elvydai Lazauskaitei bei visiems taip gražiai ir pagarbiai prisiminusiems Motiną – profesorę Pranę Dundulienę – šeimos vardu tarė profesorių Pranės Dundulienės ir Broniaus Dundulio dukra, fizikos mokslų dr. Daiva Senulienė, primindama, kad profesorė visada skatindavo studentus didžiuotis, kad yra lietuviai.

Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus vedėjas dr. Žilvytis Šaknys pranešė, kad neapsiribos šiuo renginiu profesorės 100-čiui, planuoja organizuoti tarptautinę konferenciją su išvažiuojamąja sesija Švenčionyse, tad pakvietė visus 2010 m. spalio 8–10 d. aktyviai dalyvauti.

Profesorė Pranė Dundulienė ir Bronius Dundulis su dukterimis Ieva ir Daiva
Profesorė Pranė Dundulienė ir Bronius Dundulis su dukterimis Ieva ir Daiva

2010 m. vasario 12 d. – balandžio 12 d. Vilniaus universiteto bibliotekos III aukšte veikė paroda „Etnografei Pranei Dundulienei – 100“ (parodos rengėja – Snieguolė Misiūnienė). Pa-rodoje gausu nuotraukų, etnografinių ekspedicijų medžiagos pavyzdžių, profesorės straipsnių, knygų, profesorei Pranei Dundulienei skirtų straipsnių ir jos rankraščių pavyzdžių.    

Mokslinė veikla

Būsimoji profesorė gimė Švenčionių rajono Pilypų kaime 1910 m. vasario 12 d. neturtingų valstiečių Emilijos ir Vinco Stukėnų šeimoje.

1939 m. gegužės 8 d. Stepono Batoro universitete apgynusi mokslinį darbą „Marcinkonių apylinkės etnografinė monografija“ tapo filosofijos magistre ir sunkiai bei sudėtingai skynėsi kelią į mokslo aukštumas.

Pradėjusi tyrinėti vieną iš labai svarbių etnografijos problemų – žemdirbystės ir jos įrankių raidą Lietuvoje nuo seniausių laikų – 1954 m. apgynė kandidatinę, o 1968 metais – daktarinę disertaciją – „Žemdirbystė ir jos įrankiai Lietuvoje“.

Nuo 1944 m. beveik pusę amžiaus (iki mirties) dirbo Vilniaus universitete, eidama vis aukštesnes pareigas – 1971 m. jai buvo suteiktas profesorės vardas.

Nuo 1950 m. kasmet – iki pat mirties – organizuotos etnografinės ekspedicijos buvo savotiškas pasipriešinimas tuometinei valdžios politikai. Tai, ką valdžia specialiai ardė, griovė, naikino, ji kantriai kaip bitelė rinko ir fiksavo: aprašė, braižė, fotografavo – siekė įamžinti.

 Konferencija Švenčionyse

2010 m. spalio 8–10 d. Lietuvos istorijos etnologijos skyrius (vedėjas dr. Žilvytis Šaknys) kartu su Lietuvos nacionaliniu muziejumi ir Švenčionių rajono savivaldybės viešąja biblioteka suorganizavo tarptautinę konferenciją „Etnologija: istorija, dabartis ir perspektyvos“, skirtą žymios etnologės profesorės Pranės Dundulienės gimimo šimtmečiui.

Dvi dienas konferencijos dalyviai Vilniaus universiteto Teatro salėje klausėsi paskaitų, skirtų prof. P. Dundulienės asmenybei, jos tyrinėtoms kryptims. Klausytojai taip pat buvo supažindinti su etnologijos mokslo vystymusi ir atliekamais tyrinėjimais įvairiose šalyse.

Nagrinėjamos temos buvo suskirstytos į sekcijas: Pranė Dundulienė ir Lietuvos etnologijos istorija; Europos šalių etnologijos istorija; Teoriniai ritualo aspektai; Senųjų ritualų apraiška; Etniškumas ir tradicija; Liaudies Žinija, kūryba, menas ir tradicija.

Šešiose sekcijose buvo perskaityti 33 pranešimai: 23 parengė Lietuvos mokslininkai ir 10 atvykusieji iš įvairių šalių mokslo institucijų: Baltarusijos (Minskas), Čekijos (Praha), Estijos (Tartu), Latvijos (Ryga), Lenkijos (Poznanė), Olandijos (Amsterdamas), Rusijos (Maskva), Udmurtijos (Iževskas) ir dvi mokslininkės iš Bulgarijos (Sofija).

Pirmoji konferencijos darbo diena užbaigta Lietuvos nacionalinio muziejaus Etnologijos skyriuje, kur skyriaus vedėja dr. Elvyda Lazauskaitė komentavo prof. P. Dundulienės vaikaičio dr. Mindaugo Senulio parengtą nuotraukų vaizdajuostę. Tad visi galėjo tarsi ir gyviau prisiliesti prie profesorės asmenybės.

Trečioji diena – išvyka į Švenčionis. Pirmiausia atvykusieji aplankė profesorės Pranės Stukėnaitės-Dundulienės gimtąjį Pilypų kaimą. Profesorei augant, kaimas buvo vadinamas lenkiškai – Jankovčyzna. Pilypų kaimo pavadinimas atsirado gerokai vėliau.

Konferencijos dalyviai įsiamžino fotografijose prie tautodailininko Juozo Jakšto sukurtos ir prieš 15 metų (1995 m.) prie gimtojo P. Stukėnaitės – Dundulienės namo atidengtos lentos. Tada buvo minimos profesorės 85-osios gimimo metinės.

Pranė Dundulienė su I-ąja studentų etnografų laida 1950 m.
Pranė Dundulienė su I-ąja studentų etnografų laida 1950 m.

Bendravo su namo savininke Albina Paškonyte-Geniušiene (gim. 1923 m. balandžio 7 d., Varkalių kaimas), 1948 metais ištekėjusia ir persikėlusia gyventi į Pilypus. 1953 m. Geniušai nusipirko Stukėnų namus, kuriuose užaugino 6 vaikus. Penki vaikai išvyko iš gimtinės: Roma, Bronė ir Arūnas gyvena Vilniuje, Magdutė – Alytuje, Dangyra – Ignalinos rajone. Pilypuose liko sūnus Antanas, kuris, laukdamas atvykstančių svečių, gražiai atnaujino atminimo lentą.

Po pietų konferencijos dalyviai rinkosi į Švenčionių viešąją biblioteką, kur kraštietės Pranės Dundulienės 100-osioms gimimo metinėms paminėti buvo atidaryta paroda „Žadinusi meilę ir pagarbą savosios tautos vertybėms“.

Renginį labai subtiliai, su dideliu dvasios pojūčiu vedė Algirdas Braidokas. Sveikinimo ir padėkos žodį tarė konferencijos sumanytojas ir pagrindinis organizatorius Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus vedėjas dr. Žilvytis Šaknys. Jis bibliotekai padovanojo savo knygą.

P.Dundulienė etnografineje ekspedicijoje
P.Dundulienė etnografineje ekspedicijoje

Profesorės gyvenimą ir veiklą, remdamasis dr. A. Vasiliauskienės bei kitų straipsniais, labai įtaigiai ir jautriai perskaitė Cirkliškio kaimo bendruomenės pirmininkas Bronius Lozoraitis.

Pranešimą „Mokyklinės etnokraštotyros galimybės ir problemos“, detaliai pateikusi išnagrinėtą medžiagą, perskaitė Švenčionių Papildomo ugdymo centro metodininkė Ana Pilipavičienė, kuruojanti mokyklinę etnokraštotyrą ir muziejininkystę.

Sveikinimo žodį tarė dr. Aldona Vasiliauskienė ir įteikė bibliotekai keletą savo knygų. Dukrų Daivos Senulienės ir Ievos Šenavičienės vardu kalbėjo ir prisiminimais apie mamą su širdies virpuliu dalijosi Ieva. Dukros bibliotekai padovanojo profesorės knygų.

Renginio metu muzikinius intarpus užpildė Švenčionių meno mokyklos kanklininkės Angelė, Ingrida ir Neringa (vadovė Lilija Girulskienė). Poeto Algio Jakšto eiles: „Išeinantys kaimai“, „Pakrypę grytelės“, „Išeidami Anapilin“ skaitė Zigmo Žemaičio gimnazijos gimnazistė Greta Razmytė.

Svečiai iš užsienio šalių džiaugėsi galėję apsilankyti Mėžionyse – gatviniame kaime, užsukti į trobas, pamatyti dar kūrenamas krosnis (duonkepes), ant kurių galima atsigulti ne tik pasišildyti, bet ir gydytis nugaros skausmus, pasižiūrėti į kieme esančius akmeninius rūsius, kitus statinius…

Sumaniai surengta konferencija – ne tik profesorės P. Dundulienės prisiminimas, bet ir paskata domėtis savo krašto kultūra, istorija – deramai įvertinti tuos unikalius daiktus, kuriuos dar turime. Profesorė mylėjo savo kraštą, brangino istoriją, kultūrines vertybes. Ji šiandien mums primena, kad itin svarbu pajėgti atsilaikyti tame plačiai skleidžiamame globalizmo chaose ir iškelti savosios istorijos tikrąsias vertybes.

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Alkas.lt koliažas

D. Razauskas. Lietuvos Apvaizda: Gegužės 3-osios konstituciją prisimenant

2023 05 02
Dalios Kedenienės margučiai.

Ž. Šaknys. Margutis, šokanti saulė ir sūpynės

2023 04 08
Dalia Urbanavičienė | Asmeninė nuotrauka

D. Urbanavičienė. „Etninė kultūra – tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė“: siekiai ir esama padėtis

2023 03 27
N. Marcinkevičienės nuotrauka

Per sapnų numirį pargrįžta?

2022 12 20
D. Rastenienės nuotrauka

D. Rastenienė. Marcelijus Martinaitis apie tautosaką ir jos kelius dabartinėje bendrojoje kultūroje

2022 12 19
Vėlinės | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Romuva kviečia švęsti Vėlines Romuvos kaime

2022 10 21
„Aktualioji istorija“: Sūduva ar Suvalkija?

„Aktualioji istorija“: Sūduva ar Suvalkija?

2022 09 25
Ž. Šaknys. Jurginės Šiaurės Lietuvoje

Ž. Šaknys. Jurginės Šiaurės Lietuvoje

2022 04 22
Kviečia paroda, skirta Motiejaus Strijkovskio 475 metų sukakčiai

Kviečia paroda, skirta Motiejaus Strijkovskio 475 metų sukakčiai

2022 04 09
Patobulintas Lietuvos etnografinių regionų žemėlapis | EKGT nuotr.

Patobulintas Lietuvos etnografinių regionų žemėlapis

2022 03 22
Rodyti daugiau

Naujienos

Vievio viadukas | lakd.lt nuotr.
Lietuvoje

Bus leidžiamas eismas Vievio viaduku

2023 05 11
Petras Gražulis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Lietuvoje

Dėl Vilniaus gatvių – kreipimasis į prokurorus

2023 05 11
Gamta | vstt.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Gamtos pažinimo moko be vadovėlių!

2023 05 11
Turiu kelių avilių bityną. Ar reikia jį registruoti? | vmvt.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Turiu kelių avilių bityną. Ar reikia jį registruoti?

2023 05 11
Susitikimas | lrs.lt nuotr.
Istorija

A. Jakavonytė: Nukentėjusieji nuo okupacijų turi sulaukti daugiau dėmesio iš savivaldybių

2023 05 11
Kėdainiai rinko gražiausius lietuviškus įmonių pavadinimus | vki.lrv.lt nuotr.
Kalba

Kėdainiai rinko gražiausius lietuviškus įmonių pavadinimus

2023 05 11
Seime atidaryta paroda „Lietuvos Puodžių karalių darbai“ | lrs.lt nuotr.
Etninė kultūra

Seime atidaryta paroda „Lietuvos Puodžių karalių darbai“

2023 05 11
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.
Ukrainos balsas

Kam ruošiasi Rusija?

2023 05 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Morta apie S. Buškevičius. Kodėl Lenkija pervadino Kaliningradą į Karaliaučių (Królewiec)?
  • jo apie S. Buškevičius. Kodėl Lenkija pervadino Kaliningradą į Karaliaučių (Królewiec)?
  • to šiaip apie D. Apalianskienė. Lietuvių kalbos naikinimai ir kitos kasdienybės
  • Žemyna apie S. Buškevičius. Kodėl Lenkija pervadino Kaliningradą į Karaliaučių (Królewiec)?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Bus leidžiamas eismas Vievio viaduku
  • Dėl Vilniaus gatvių – kreipimasis į prokurorus
  • Gamtos pažinimo moko be vadovėlių!
  • Turiu kelių avilių bityną. Ar reikia jį registruoti?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

D. Razauskas. Lietuvos Apvaizda: Gegužės 3-osios konstituciją prisimenant

by daiva
2023 05 02
76
Alkas.lt koliažas

Pažaiskime tokį vaizduotės žaidimą. Įsivaizduokime, kad yra tam tikra mistinė jėga, antgamtinė galybė, kurios tikslas – saugoti Lietuvą ir jos...

Skaityti toliau

Ž. Šaknys. Margutis, šokanti saulė ir sūpynės

by Dalia Antanina Rastenienė (Saulės arkliukų redaguotoja)
2023 04 08
2
Dalios Kedenienės margučiai.

Ar žinote, kad margučius Lietuvoje margino ne tik per Velykas? Dar XXI a. pradžioje kai kurios šeimos juos dažė ir...

Skaityti toliau

D. Urbanavičienė. „Etninė kultūra – tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė“: siekiai ir esama padėtis

by Dalia Antanina Rastenienė (Saulės arkliukų redaguotoja)
2023 03 27
5
Dalia Urbanavičienė | Asmeninė nuotrauka

Etninės kultūros valstybinės globos įstatymo preambulė: Lietuvos Respublikos Seimas, suvokdamas, kad etninė kultūra yra tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Morta apie S. Buškevičius. Kodėl Lenkija pervadino Kaliningradą į Karaliaučių (Królewiec)?
  • jo apie S. Buškevičius. Kodėl Lenkija pervadino Kaliningradą į Karaliaučių (Królewiec)?
  • to šiaip apie D. Apalianskienė. Lietuvių kalbos naikinimai ir kitos kasdienybės
  • Žemyna apie S. Buškevičius. Kodėl Lenkija pervadino Kaliningradą į Karaliaučių (Królewiec)?
  • Aha apie Vėl kviečia „Šeimų maršas“
Kitas straipsnis
V. Navaitis. Konsultacijų bankas apie darbą iš namų

V. Vaitkevičiūtė. Trojos arklys lietuvių kalbai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | Pirčių pasaulis

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai