Europos architektai nusprendė, kad ekonominę Europos valstybių sąjungą laikas paversti unitarine politine valstybe. Parlamentaras Povilas Urbšys spėja, kad būtent tokiu tikslu siekiama pakeisti dabar galiojančią Europos Parlamento rinkimų tvarką.
EP ir Europos Tarybos nuostatas, kuriomis norima pakeisti EP narių rinkimų tvarką, vakar svarstė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Jo nariai siūlomam projektui nepritarė.
Naujoji EP rinkimų tvarka, už kurią Briuselyje balsuota praėjusių metų lapkritį, numato esminius rinkimų pakeitimus. Europa taptų bendra rinkimų apygarda, kandidatų sąrašai būtų bendri visai ES, o balsuoti tektų už „politines šeimas“ be nacionalinių skirtumų. Tarkime, partijos taptų superdariniais – Europos socialdemokratais, Europos žaliaisiais, Europos liberalais ir pan. Pavyzdžiui, Lietuvos kandidatas konservatorius būtų Europos konservatorių sąrašo narys. Jeigu jis būtų išrinktas, atstovautų ne Lietuvos, o visos Europos rinkėjams.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas teisinasi, kad tai kol kas yra tik išankstiniai siūlymai ir neaišku, ar jie kada nors virs kūnu.
„Vakaro žinioms“ jis aiškino, kad esama labai daug neaiškumų ir nežinia, ar visoms valstybėms pavyks suderinti pozicijas. Bent vienai valstybei nesutikus, nauja tvarka neįsigaliotų.
Pasak VRK pirmininko, kyla įdomių klausimų. Pavyzdžiui, neatsakyta, kas sudarytų partijų kandidatų sąrašus, nustatytų jų eiliškumą. Yra neaiškumų dėl kvotos. Dabar Lietuva turi 11 vietų kvotą Europarlamente, bet nežinia, kaip būtų ateityje, ar būtų garantuotas jų išrinkimas, jeigu kandidatai figūruotų įvairiuose sąrašuose“, – svarstė Z. Vaigauskas.
Anot jo, bandant keisti rinkimų tvarką, siekiama sustiprinti Europos Parlamento vaidmenį.
„Viena iš pagrindinių krypčių būtų ES centralizavimas suvienodinant rinkimų tvarką. Dabar ES galioja net skirtingas amžiaus cenzas: mūsų piliečiai gali rinkimuose dalyvauti nuo 18 metų, bet Austrijoje nuo 16. Todėl keliamas klausimas suvienodinti amžių“, – dėsto Z.Vaigauskas ir teisinasi, kad iki tokių naujovių labai tolimas kelias, juo labiau kad daug siūlymų nesulaukia pritarimo.
Seimo narys P.Urbšys teigia, kad iš Europos architektų sulaukę tokių siūlomų naujovių turime būti itin budrūs. Pasak jo, europarlamentarai nepasivargino projektą teikti įvertinti valstybėms narėms, o nukreipė svarstymą tiesiog Europos Tarybai. Tačiau laimė, kad Tarybai vadovaujanti Olandija pasipriešino tokiam planui ir nusprendė išgirsti nacionalinių valstybių nuomonę.
„Be abejo, tie, kurie nori užveržti kilpą ir pasmaugti valstybinius nacionalinius interesus, tokių ketinimų neatsisakys ir analogiški bandymai nesiliaus. Europoje siekiama sukurti bendrą politinę piramidę, kurioje visi būtų unifikuoti. Esmė tokia, kad iš to išloš tik didesni. Tai bus kaip politinė „Eurovizija“, bus pažeistas nacionalinių interesų atstovavimas. Rinkėjų kur kas daugiau yra Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje negu Lietuvoje. Pagal sąrašus išrinks tuos, kurie gaus daugiau balsų. Parlamente dominuos nacionalinės daugumos ir ES bet kokiu atveju išliks didesnių valstybių įtaka“, – siūlomos tvarkos pavojų įžvelgia P.Urbšys.
Seimo nario žodžiais, neatsitiktinai europarlamentarams siūlymai balsuoti buvo pateikti lapkritį. Nes tuo metu Europos architektams buvo svarbu sutramdyti valstybes, kurių pozicijos pabėgėlių klausimais smarkiai išsiskyrė.
„SSRS laikais buvo viena, komunistų, partija, čia leidžiama turėti politines šeimas – įvairias partijas. Bet einama link to, kad tai būtų bendri dariniai visai ES“, – P. Urbšys mano, kad dabar vyksta nacionalinių valstybių reakcijos zondavimas, o nepavykus šiam planui bus griebtasi kitokių būdų kurti unitarinę Europos valstybę.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
„Kiekvienoje valstybėje Europos Parlamento nariai renkami remiantis proporcingu atstovavimu, taikant kandidatų sąrašo arba vieno perleidžiamo balso sistemą. Vienos rinkimų apygardos valstybėse ir apygardose, kuriose naudojama sąrašų sistema ir renkami daugiau nei 26 EP nariai, nustatyti privalomą slenkstį (3–5 proc.). Kiekviena valstybė nustato galutinį terminą, iki kurio turi būti sudaryti kandidatų sąrašai.“
Iš šios citatos paaiškėja bent penki dalykai. 1 – rinkimai ir toliau vyks valstybėse. 2 – ir toliau proporcinė sąrašinė sistema išliks neprivaloma, leidžiant Airijai ir Maltai (gal ir kitiems panorusiems) naudoti proporcinę vieno perleidžiamo balso sistemą. 3 – ir toliau viena nacionalinė apygarda bus neprivaloma, leidžiant didelėms valstybėms taikyti kelių regioninių apygardų variantą. 4 – ir toliau rinkimų barjeras valstybėse nebus unifikuotas, o galės svyruoti nuo 3% iki 5%. 5 – ir toliau kandidatų kėlimas vyks valstybėse, nenustatant visiems absoliučiai vienodų iškėlimo terminų.
Dėl bendros visos ES rinkimų apygardos niekas nedetalizuota. Spėju, kad tai daroma tik europartijų agitacijos patogumui. Pirmoje europartijos sąrašo vietoje bus įrašytas kandidatas į EP pirmininko postą, o kitos vietos išdėstytos pagal abėcėlę ar kokį įmantresnį algoritmą. Toks bendras europartijos sąrašas neatsispindės valstybėse rinkėjams išduodamuose biuleteniuose.
Respublika užknisa su savo kastruota informacija. Parašykite bent dokumento numerį pagal ką ieškoti. Negi dabar teks lysti į EP puslapį ir pagal data sekti .
laikas ES jau į istorijos šiukšlyną. R. Šumanas ir Ž. Monė tikrai neturėjo tokios vizijos į ką bando transformuotis ES, ES biurokratams aktyviai veikiant.
laikas ES jau į istorijos šiukšlyną. R. Šumanas ir Ž. Monė tikrai neturėjo tokios vizijos į ką bando transformuotis ES, ES biurokratams aktyviai veikiant. Iš pradžių ES konstitucija 2004 m. (nepavyko), po to Lisabonos sutartis 2009 m. (pavyko 90 proc.). Kažkas kryptingai juda link federacijos…
na, bent jau šiuo metu mato plaukai piestu stovi…
Nežinau, ar Estijai vien suomiai atstovautų, bet kas mums „atstovautų” daugiau negu aišku. Kas tie mūsų 1,5 mln. balsų prieš gal 30 mln. (iš esamų 38 mln.) 🙂