Aistros dėl pabėgėlių Europoje vėl ypatingai užvirė po pastarųjų įvykių Kelne ir kituose miestuose, kai Naujųjų metų išvakarėse „arabiškos išvaizdos vyrai“ (policija patvirtino, kad dauguma jų turėjo pabėgėlių dokumentus) vidury miesto puldinėjo, apiplėšinėjo ir netgi žagino moteris. Atrodo, tai sukrėtė visuomenę. Sukrėtė ir Europos Sąjungą, kurios politikai jau pradėjo keisti savo poziciją pabėgėlių klausimu.
Jau pačioje pabėgėlių krizės pradžioje sakiau, kad su tokiu pabėgėlių antplūdžiu nesusitvarkysime, mes tam – nepasiruošę. Nepasiruošusi ne tik Lietuva, bet ir visa ES. Ne kartą kartojau, kad Bendrijos primetama kvotų sistema yra ydinga ir skaldo visuomenę, Bendrijos narių vieningumą.
Mažai tokia nuomonė tuomet patiko mūsų valstybės vadovams: visi tik klusniai linksėjo kvotų sistemai ir netgi ragino įsileisti pabėgėlių dar daugiau. Dėl solidarumo – negalvojant apie pasekmes.
Dirbant Europos Parlamente labai gerai galima justi įvairių nuotaikų kaitą skirtingose valstybėse. Tai labai aiškiai matosi kalbant apie pabėgėlius. Dar prieš kelis mėnesius entuziastingai palaikę kvotų sistemą vokiečiai, danai ir švedai šiandien jau šneka visiškai kitaip – pagaliau imamas suvokti problemos dydis ir gylis.
Atrodo „signalas“ iš Europos neliko nepastebėtas ir mūsų politikų. Vos tik pasikeitė ES senbuvių tonas – pasikeitė ir kai kurių mūsų politikų tonas.
Kalbu apie užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių bei vidaus reikalų ministrą Saulių Skvernelį. Dar neseniai suokę apie solidarumą su ES ir apie tai, kad Lietuva pasiruošusi priimti dar daugiau pabėgėlių, šiandien jau kalba priešingai. Nejau mūsų politikai pataikauja ES ir kai tik ji pakeičia nuomonę, staiga persigalvoja ir jie?
Reikia įrodymų? Štai užsienio reikalų ministras dar rugsėjį teigė, kad „tikrai dalyvausime sprendžiant kartu šitas problemas ir esame tikrai pasiruošę savanoriškai priimti ir didesnius skaičius“. Šiandien jis sako, kad „jei tiesiog milijonai norės persikraustyti, prasidės didysis tautų kraustymasis, tai mes, europiečiai, tam nesame pasirengę“.
Jo pėdomis seka ir vidaus reikalų ministras, kuris rudenį sakė, kad „įsipareigojome tai, ką įsipareigojome, ir nemanau, kad turėtume tuos įsipareigojimus keisti“. O vėliau staiga pakeičia nuomonę, kad galbūt jau primestos kvotų sistemos galime ir nebeįgyvendinti. Kas seka politines naujienas, tas pastebėjo tai net anksčiau už mane.
Tai kaip čia dabar yra? Iš pradžių mūsų politikai sako pirmyn, susitvarkysime su pabėgėlių skaičiumi, prisidėsime prie ES solidariai, bet pamatę, kas vyksta Europoje, ką „kalba Briuselis“greitai suprantame, kad reikia keisti poziciją? Juk reikia visiems įtikti…
Aš, žinoma, džiaugiuosi, kad pagaliau mūsų politikai, kurie atsakingi už pabėgėlių krizės sprendimą, atėjo į protą. Džiaugiuosi, kad ir Europa pradeda suprasti, su kuo mes susidūrėme.
Esu įsitikinęs, kad politikoje taip žongliruoti žodžiais ir idėjomis, neprisiimant atsakomybės už padarytus sprendimus ar pasakytus žodžius – nedera. Keisti nuomonė – yra sveiko ir protingo žmogaus bruožas, bet neigti, kad ją pakeitei ir apsimesti, kad visąlaik taip galvojai – itin žemo politinio lygio demonstravimas, rinkėjų kvailinimas. Negaliu leisti, kad tokie dalykai liktų nepastebėti ir neįvardyti.
Rodos, kad daug ko neapsvarstę mes tiesiog prisiėmėme naštą, norėdami padaryti gera kitiems, bet ar tai tikrai į naudą mums europiečiams, lietuviams?
Nenorom vis kalbėdamas apie pabėgėlius prisimenu Trojos arklio analogiją. Kaip ir anuomet trojėnai negalėjo nepriimti dovanojamo arklio, taip ir ES – nedrįso pačioje krizės pradžioje būti drąsia, stipria ir pasakyti, kad mes nesame atsakingi ar įsipareigoję išgelbėti visą pasaulį bei negalime kiekvieno norinčio patekti priimti išskėstomis rankomis. Pasielgta priešingai.
Manau, niekas nepamiršo garsiojo A. Merkel šaukimo pabėgėliams atvykti į ES. Vokietijos kanclerė motyvavo savo šaukimą krikščioniška atjauta (o, iš tiesų, tik sprendė savo senstančios šalies demografines problemas). Kiek dar kartų vėliau visi kartojo tą patį – juk nemandagu nepadėti į bėdą patekusiems. Taip, nemandagu, bet dar nemandagiau yra nepaisyti savo piliečių saugumo, interesų ir nuomonės.
Atvažiavau čia ne dirbti, o gyventi“ viename interviu sako pabėgėlis pasiekęs Vokietiją. Tai tik viena nuomonė, bet ji labai simptomiška ir, greičiausiai, plačiai pritaikoma daugumai pabėgėlių. Mano nuomone, didžioji dalis pabėgėlių į ES (ir tuo pačiu Lietuvą) veržiasi tik tam, kad geriau gyventų ir tikrai nedega noru integruotis, perimti mūsų vertybes, tapti visomis prasmėmis europiečiais. Gyvens ant mūsų pečių, bet laikysis ir skleis savo religiją, požiūrį į šeimą, moteris ir t.t. Naivu būtų galvoti, kad yra kitaip.
Krizių akivaizdoje reikalingi griežtesni ir tvirtesni sprendimai nei kasdien. Ne tik pabėgėlių klausimu, bet ir dėl kaimynės Rusijos elgesio, sprendžiant terorizmo problemą. Reikia suprasti, kad nebe laikas apie mandagumą kalbėti, reikia galvoti apie savo piliečių ir valstybių gerovę.
ES dar blaškosi savo vertybėse, bet blaivių minčių girdėti vis daugiau. Netgi ir pas mus. Svarbiausia tik, kad nepasikeistų „vėjo kryptis“ iš Briuselio – dar ims ir vėl mūsų „lyderiai“ persigalvos.
Mazuronis protingai pašnekėjo, tik gaila, kad į rasiejską partiją nuėjo.
Be visų religijos, politikos ar karo vanagų bei purvino verslo užmačių ir aiškios „tautų kraustymosi” organizacijos, neturime teisės pamiršti to, kad šia proga pasinaudos ir kriminaliniai nusikaltėliai (ar bus pastūmėti pasinaudoti – juk tai puiki proga nusikratyti kalinių išlaikymo!), ir psichikos ligoniai, kuriems visai tas pat, ar jis gyvens liberalioje, SD-kratinėje, ar diktatūros terpėje. Jis ir čia jaus tą patį, ką tėvynėje jautė, nes jį labiausiai jo paties vidus kankina, o išorės jis nepajėgus adekvačiai suvokti.
Todėl kartu su policija, saugančia pasienius, pabėgėlių atrankos grupėje turi budėti patyrę psichiatrai, psichologai, kurie nusijos pelus iš grūdų – atskirs apsimetėlius, ligonius ir tikrus pabėgėlius…
Ligoniai, jei būtų priimami, turėtų būti iš karto nukreipiami į atskiras specialiai jiems įrengtas gerai saugomas ligonines, kad jų nei fiziškai, nei skambučiais negalėtų pasiekti jų liga pasinaudojantys „religiniai” vadai, ir kur jie nė minutės neliks be akylaus dėmesio…
Pats persikėlimas savaime sukelia didelę įtampą, psichikos ligoniai bei asocialūs darosi itin dirglūs ir lengvai manipuliuojami. Todėl jie neturi būti paleisti į laisvę, kur ne visą laiką jais būtų rūpinamasi.
Nereikia nieko daryti: užtverti tvoromis ir nei vieno nepraleisti.
O dabartinė tvarka yra labai gera: vieni atvažiavo ir jau jiems tvarka netinka (tikėtina, kad iš čia važiuos, todėl palinkėkim gero kelio). 🙂
Nes kas TIKRAI BĖGA NUO GRĖSMĖS GYVYBEI, tas ambų neieškos – džiaugsis mažu.
Tikra tiesa. Tie keli kur atvaziavo, bande kelti veja, mane, kad su jais kaip kokioje vokietijoje terliosis ir gailesis. O cia teismas nutare, kad jiem nieks nieko neskolingas ir viskas pagal istatymus. Gerai gavosi, geriau nei maniau, as irgi palikciau tokia tvarka. Gaunasi labai graziai, Lietuva nepriestarauja, solidariai sutinka priimti “pabegelius”, bet, niekas cia nevaziuoja. Vaje vaje, kokia “tragedija”. 🙂
Mazuronis protingai sneka tik pries rinkimus ir tai kazi ar pats tuos protingus zodzius ismasto. Kada yra pinigu, bus kas uz tave protingai pagalvoja. O paskui protingumas dingsta. Slykstus populistas. Sitas jau net ne raudonas, tiek kartu varte skura, kad dabar ta skura sudo spalvos. Sita tipa reikia apeiti ratu ir niekada uz ji nebalsuoti, tai valstybinio parazito etalonas.
Ar atkreipei tamsta dėmesį į šio žmogaus akis, žvilgsnį ir rankas? Nenuvertink. Toks asmuo GALĖTŲ padaryti daug gudraus (būtent – gudraus) valstybės naudai. GALĖTŲ. Ar darys – tai tik jis žino…
Tikrai zinau, kad nedarys, as nemanau, kad jis idiotas, bet tikrai zinau, kad nedarys. Turejo daugybe progu, kiek jis politikoje? Ilgai, labai ilgai ir kokie jo darbai? Turiu galvoje isties geri darbai, kur kenke partijos vardu taik tik vardinti ir vardinti. Varte skura kaip norejo. Mano akyse jis perejunas, oportunistas. Spjove jis i viska kas uz jo geroves supratimo ribu.
Darbo parcija irgi Trojos arklys,kaip ir paks-almaks…
Balsavau už Mazhurhonį o darbo partija ir Užspaskikichas buvo ta partija už kuria nebalsuočiau niekada .Mazhurhonis išdavė rinkėjus ,kurie balsavo už tvarka ir teisingumą sąrašą. Išėjąs būtu iš tvarka ir teisingumas, palikęs mandatą ir per rinkimus su Darbo partija i sąrašą pirmyn .,,, Bet biznis yra biznis .