Netekome garsios fotomenininkės O. Pajedaitės

Eidama 91–uosius mirė fotomenininkė, kultūros metraštininkė Ona Pajedaitė. Per penkis dešimtmečius O. Pajedaitė sukaupė įspūdingą Lietuvos kultūros ir meno žmonių portretų galeriją, nuolat fotografavo literatūrinius ir kultūrinius renginius.

O. Pjedaitė gimė 1925 metų liepos 7 dieną Anykščių rajono Galvydžių kaime.

Tėvai: Juozas Pajeda (1875–1960) – žemdirbys ūkininkas, turėjo 38 hektarus žemės, 1948–1957 m. tremtinys Irkutsko srityje (Rusija), ir Anelė Stukaitė-Pajedienė (1888–1957) – žemdirbė, 1948–1957 m. tremtinė Irkutsko srityje (Rusija), žuvusi tremtyje. Buvo šeštas, jauniausias vaikas šeimoje, augo su dviem seserimis ir trim broliais.

1931–1932 m. mokėsi Galvydžių, 1932–1934 m. – Pauriškių (Anykščių r.) pradžios mokyklose, 1934–1935 m. tęsė mokslą Šimonių (Kupiškio r.) pradžios mokykloje, 1935–1936 m. baigė Pauriškių keturių skyrių pradžios mokyklą, 1936–1938 m. – šešis skyrius Svėdasų (Anykščių r.) “Pragiedrulių” pradžios mokykloje. 1938–1940 m. mokėsi Kupiškio gimnazijoje, 1940–1942 m. – Utenos gimnazijoje, 1942–1943 m. – Šiaulių gimnazijoje, 1943–1944 m. baigė Anykščių gimnaziją. 1944–1945 m. pusmetį slapstėsi nuo sovietinių represijų, paskui 1945–1949 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultete lituanistiką, bet kaip tremtinių šeimos vaikas negalėjo laikyti egzaminų. 1950 m. ji išlaikė egzaminus ir įgijo lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojos išsilavinimą.

1948–1975 m. O. Pajedaitė dirbo Vilniaus profesinėje technikos mokykloje, pertvarkytoje į Lengvosios pramonės technikumą, lietuvių kalbos ir literatūros dėstytoja. 1953–1961 m. ji buvo ir šio technikumo direktoriaus pavaduotoja mokymo reikalams, 1960–1961 m. laikinai ėjo ir technikumo direktorės pareigas, kol iš vadovaujančių pareigų buvo atleista, paaiškėjus, kad yra kilusi iš tremtinių šeimos.

Nuo 1963 m. O. Pajedaitė pradėjo fotografuoti, nuo 1970 m. nuolat fotografavo literatūrinius ir kultūrinius renginius. 1975 m. pasitraukusi iš pedagoginio darbo, ji ėmėsi profesionalios fotografijos veiklos. Šimtai jos nuotraukų buvo išspausdinti laikraščiuose, žurnaluose, knygose, jomis buvo iliustruota daug literatūrinių televizijos laidų.

Nuo 1981 m. O. Pajedaitė buvo Lietuvos fotomenininkų sąjungos narė. Ji sukūrė įspūdingą Lietuvos kultūros ir meno žmonių portretų galeriją.

Svarbiausi jos darbai – literatūrinės vietos ir rašytojų portretai. Nuo 1980 m. savo kūrybą ji eksponavo parodose, surengė apie 50 teminių parodų, kurios buvo eksponuotos apie 180 kartų. Jos asmeniniame archyve sukaupta ir sutvarkyta 65 tūkst. negatyvų.

Už leidinį „Ji buvo Simonaitytė“ O. Pajedaitė buvo apdovanota I. Simonaitytės premija (1990 m.).

Ji taip pat apdovanota Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2005 m.).

Savo gyvenimą ir kūrybą nuo 2013 m. ji pristatė asmeninėje interneto svetainėje „Ona Pajedaitė. Dovana Lietuvai“.

Pokalbis „Ryto allegro“ apie Onos Pajedaitės knygą „Stalino gniaužtuose“.

Pokalbis „Ryto allegro“ su menininke jos 90-mečio proga.

Spausdinti