Pirkti atviruką ar darytis? Rašyti ranka ar kompiuteriu? Kaip kreiptis? Rašyti Gerb. ar Gerbiamasis? Koks turėtų būti sveikinimo tekstas? Ar rašyti Kalėdos ar šventos Kalėdos? Kaip užbaigti sveikinimą? Apie tai jau kalbėta ir rašyta ne kartą. Bet ir vėl… primintina.
Dabar vis garsiau kalbama, kad geriau siųsti paprastu paštu ranka rašytus atvirukus (ne atvirutes!), o ne e. paštu sumaketuotus kompiuteriu. Tokie ranka rašyti sveikinimai yra šiltesni, rodo, kad žmogui skirta daugiau specialaus dėmesio.Ko gero, tai yra teisybė. Pagaliau ir pačiam smagu daryti atviruką, taip išreikšti savo kūrybingumą. Tačiau gal visgi nereikėtų pernelyg sureikšminti – kokiu būdu gavai ar siuntei sveikinimą. Juk dažniausiai ir ruošiant e. paštu siunčiamą sveikinimą reikia gerokai paplušėti, kol sugalvoji būtent tam žmogui skirtą tekstą, surandi ar pasidarai nuotraukų ar nupieši piešinį, parenki šriftus, sumaketuoji. Pagaliau, kai žmonių, kuriems nori nusiųsti sveikinimą, yra tik keli, galima atviruką nusipiešti, pasidaryti savo rankomis ar nusipirkti ypatingą dailininko kūrinį, tekstą ranka dailiai užrašyti, tačiau jei tau svarbių žmonių yra daug – neišvengiamai pasinaudosime šiuolaikinėmis technologijomis. Pagaliau taip yra moderniau, patogiau, greičiau ir mažesnės sąnaudos.
Sena tiesa, kad ne forma svarbiausia, svarbu, kad tave prisiminė, svarbu – dėmesys. Žinoma, reikia stengtis sveikinimui ir formą suteikti kuo geresnę, įspūdingesnę, nuoširdesnę.
Kaip pasveikinti artimuosius, draugus – paprasčiau sugalvoti. Oficialaus etiketo nereikia laikytis, daugiau laisvės ir tekstą rašant, ir parenkant sveikinimo formą. Kur kas dažniau jaudinamės ir nežinome, kaip geriau padaryti, kai rašome oficialiems asmenims – įstaigoms, verslo partneriams ir pan.
Kaip kreiptis?
Sveikinimo tekstą pradedame kreipiniu. Į oficialius asmenis reikėtų kreiptis mandagiai ir santūriai, pvz.: Gerbiamasis Ryti Vakari, Gerbiamoji Mokytoja, Gerbiamasis Profesoriau, Visų mylimas Mokytojau, Garbusis Kunige. Tinka kreiptis ir tiesiog Gerbiamasis, Gerbiamoji. Jei rašoma keliems žmonėms, galima rašyti Gerbiamieji. Jei santykiai artimi, draugiški, norite stipriau išreikšti palankumą, švelnumą, galima būtų rašyti Mielieji. Negalima kreiptis vienu žodžiu Ponas, -ia, reiktų rašyti Pone Leitenante, Pone Vedėjau ir pan.
Šventiniame sveikinime netinka trumpinys Gerb. (juo labiau p.). Trumpinį Gerb. pasilikime oficialesniems laiškams. Ypač didelę pagarbą rodo kreipinys su žodžiu Didžiai. Tokiais atvejais būdvardžio ar dalyvio forma turi būti neįvardžiuotinė: Didžiai gerbiama Mokytoja (ne Didžiai Gerbiamoji Mokytoja).
Po antraštinio kreipinio reikėtų dėti šauktuką arba kablelį. Jei rašome šauktuką, pirmąjį sveikinimo ar laiško žodį turime pradėti didžiąja raide.
Kreipiantis rašyti žodžius Leitenante, Mokytojau, Kunige ir pan. iš didžiosios nėra būtina, bet vertėtų, nes taip išreiškiama didesnė pagarba. Taip pat įsidėmėtina, kad ne tik gerbiamiems asmenims, tėvams, mokytojams, bet ir broliams, seserims, draugams ne tik sveikinimuose, bet ir laiškuose įvardžiai Tamsta, Jūs, Tu rašomi iš didžiosios raidės.
Svarbiausia – sveikinimo tekstas
Dabar labai paplitę atvirukai su jau parašytais sveikinimo tekstais, – tiesiog net sunku rasti įdomesnį atviruką be teksto. Dažniausiai užrašomi banalūs eilėraščiai.
Žinoma, sugalvoti originalų tekstą – labai nelengva. Vis lenda į galvą sveikatos, laimės ir džiaugsmo linkėjimai. Nors tai ir universalu, ir geri visi šie dalykai, tačiau tokie linkėjimai pabodę.
Nereikėtų rašyti poezijos posmų, ilgų citatų, geriau mėginti išreikšti mintis savais žodžiais, trumpai, sklandžiai, kūrybiškai ir, žinoma, be kalbos klaidų.
Kiekvieno rašomo sveikinimo tekstą visgi reikia stengtis, jei įmanoma, pritaikyti konkrečiam asmeniui. Jei nelabai pažįstame tą žmogų, kuriam rašome sveikinimą, nelabai žinome, ką jis veikia, kuo domisi, kas jam svarbu, ką dirba jo vadovaujama įstaiga – sudėtingiau. Vienodi sveikinimai, kuriuose po Gerb. ant nubrėžtos linijos užrašoma sveikinamojo vardo inicialas, pavardė, o toliau – tas pat visiems vienodas tekstas – ne pats geriausias dalykas, tad jei tik yra galimybių, stenkimės to išvengti.
Esminė rašomo teksto idėja turėtų būti parodymas žmogui, kad jis yra Jums svarbus, kad jį prisimenate ir linkite jam gero. To neužmirškime. Tad rašydami akcentuokime tuos dalykus, kurie svarbūs tam žmogui, kurį sveikinate, o ne tuos, kurie svarbūs sau pačiam. Žinoma, visada gerai yra rašyti apie universalius bendražmogiškus dalykus, priminti visus mus vienijančias vertybes, tik labai sunku būna tai išreikšti originaliai, nebanaliai. Nuoširdžiam tekstui sukurti reikia ir laiko, ir širdies. Bet… šv. Kalėdos juk ne gavimo, o davimo šventė, tad verta pasistengti ir nusiųsti nenuasmenintą, nuoširdų sveikinimą. Jo teksto kūrimas – viena iš ruošimosi šventei dalių. Kuo nuoširdžiau ruošies, galvoji daugiau apie kitus, tuo esi pats laimingesnis.
Ar reikia rašyti šv.?
Žodis šventas neįeina į šventės pavadinimą ir nėra būtinas, todėl tikrai ne klaida vartoti švenčių pavadinimus be minėtojo žodelio. Tačiau labai gražu užrašyti santrumpą šv. arba visą žodį šventos: Tegul būna jaukios šventos Kalėdos.
Primintina, kad sveikinimai su prielinksnio su konstrukcijomis (pvz., Sveikinu su Kalėdomis!) paplito dėl rusų kalbos įtakos, o lietuviams įprastesni, pvz.: Sveiki sulaukę šventų Kalėdų! Džiaugsmingų šventų Kalėdų!
Kaip užbaigti sveikinimą?
Po atviruko tekstu turėtų būti ranka užrašytas originalus parašas, dar geriau – jeigu ranka bus užrašyta sveikinančiojo vardas ir pavardė. Labai gražiai atrodo to žmogaus, kuris sveikina, parašas ir ranka įrašytas trumpas sakinukas, pvz.: Gerų metų Jums linki – Informacijos centro vadovė Gilė Bitaitė.
Sveikinimo atvirukus galime pasirašyti pridėdami įprastus Su pagarba, Pagarbiai, Jus gerbiantis, -i, Nuoširdžiai ir pan.
Ant voko ar kitur nurodant adresatą tinka rašyti pareigų pavadinimą ir asmenvardį: Vyr. urėdui Ąžuolui Miškui.
Dizainas – labai svarbu
Subtiliai, elegantiškai atrodo neperkrauti vaizdais ir tekstu atvirukai. Gražu vos viena dvi spalvos, vos vienas du akcentai. Tegul atvirukas nebūna tarsi rėkiantis ir agresyvus, tegul spinduliuoja solidumu, gerumu, švelnumu, ramybe, taika.
Žinoma, jei tai atvirukas geram bičiuliui, galima ir pažaisti ryškesnėmis spalvomis, pasirinkti linksmesnio piešinio atviruką.
Švenčių proga linkiu visiems prasmingų darbų, taurių jausmų, dvasios stiprybės bei pagarbos sau ir kitam žmogui, darbui, aplinkai, – viskam, kas supa mus. Gražių Jums dienų!
Autorė yra Kėdainių rajono savivaldybės vyr. specialistė
