Seimui pateikti siūlymai kaip spartinti žemės reformą

Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) pristatė žemės reformos eigą Lietuvoje ir įvardijo priemones, kurios leistų paspartinti procesus kai kuriose reformos srityse.

Daugiausia dėmesio Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai 2015 m. gruodžio 2 dienos posėdyje skyrė miškų ūkio žemės pardavimams aukcionuose ir neva lėtam miškų ūkio žemės privatizavimui arba perdavimui urėdijoms. NŽT parengta statistika rodo, kad valstybės biudžeto pajamos iš miškų ūkio žemės pardavimo šiemet išaugo daugiau nei du kartus. 2013 m. aukcionuose buvo parduota miškų ūkio žemės už 0,37 mln. Eur, 2014 m. – už 0,53 mln. Eur, o šiemet per nepilnus metus (iki spalio 1 d.) jau parduota miškų už daugiau kaip 1,29 mln. Eur.

„Reikia pripažinti, kad nemažai sklypų yra nepatrauklūs pirkėjams, nesutvarkyti ir, kaip sakoma, „neprekinės“ išvaizdos, – dėstė NŽT direktorė Daiva Gineikaitė. – Pirkėjų tokiems miškų sklypams aukcionuose neatsiranda, o urėdijos jų taip pat nenori perimti. Todėl siūlyčiau tokius miškus priverstinai perduoti urėdijoms, kurios ir yra atsakingos už miškų tvarkymą bei priežiūrą“.

Pagal Nacionalinės miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 metų programos įgyvendinimo priemonių planą yra numatytas organizuoti valstybinių miško sklypų, rezervuotų, bet nepanaudotų nuosavybės teisėms atkurti, priskyrimas valstybinės reikšmės miškų plotams ir perdavimas juos patikėjimo teise valdyti valstybės įmonėms miškų urėdijoms. Nuo 2014 m. gegužės 23 iki 2015 m. gruodžio 1 d. perdavimui VĮ miškų urėdijoms buvo suprojektuoti 1 394 sklypai (13 355 ha), o iš jų realiai perduoti tik 78 sklypai (2 700 ha ploto).

Taip pat Seimo Kaimo reikalų komitete nemažai dėmesio buvo skirta ir nuosavybės teisių atkūrimui miestuose.

„Problema yra ta, kad kai kurių miestų savivaldybės neformuoja sklypų nuosavybės teisėms atkurti, todėl mes niekaip negalime užbaigti žemės reformos. Pavyzdžiui, Vilniuje vis dar nuosavybės atkūrimo laukia daugiau kaip 4000 žmonių, o mes jiems neturime ko pasiūlyti, nes savivaldybė sako, kad nėra laisvos žemės. Nors mes tikrai žinome, kad laisvų ir nenaudojamų sklypų tikrai yra. Ir ne arais ar hektarais, o net šimtais hektarų“, – užsiminė D. Gineikaitė.

Vilniaus miesto savivaldybė 2012 m. suformavo 14, 2013 m. nesuformavo nė vieno, 2014 m. – 118 nuosavybės teisėms atkurti skirtų žemės sklypų. Per dešimt šių metų mėnesių iš savivaldybės buvo gauti suformuoti 128 sklypai. Pagal NŽT Vilniaus miesto skyriaus patvirtintą Piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai naujus žemės sklypus individualiai statybai eilę, tokių žemės sklypų poreikis yra 4 346 žemės sklypai.

Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje dalyvavusi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pažymėjo, kad šią problemą galima būtų išspręsti labai greitai, jei sklypų formavimo nuosavybės teisių atkūrimui funkcija būtų perimta iš savivaldybių ir perduota NŽT.