Seimas svarstys piliečių teikiamą projektą dėl vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose (nuotraukos, video)

Lapkričio 19 d. Seimas pradėjo svarstyti beveik 70 tūkst. piliečių pasirašytą Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pataisų projektą Nr. XIIP-3796, kuriuo siekiama patikslinti vardų ir pavardžių rašymo reglamentavimą dokumentuose.

Piliečių iniciatyvinės grupės „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“ teikiamu projektu siūloma įtvirtinti, kad duomenys asmens tapatybės kortelėje ir pase būtų įrašomi valstybine kalba. Piliečio vardas (vardai) ir pavardė būtų įrašomi valstybine kalba – lietuvių kalbos abėcėlės 32 raidėmis ir pagal tarimą. Drauge su šiais privalomais užrašais valstybine kalba, piliečio pageidavimu jo vardas (vardai) ir pavardė galėtų būti užrašyti ir kita kalba lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašiusjuos lotyniško pagrindo rašmenimis pagal piliečio pasirinktą transliteravimo sistemą (jei piliečio pageidaujamoje kalboje naudojami ne lotyniško pagrindo rašmenys). Šie užrašai kita kalba pase būtų rašomi kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje, o asmens tapatybės kortelėje – kitoje kortelės pusėje. Toks asmenvaržių rašybos būdas oficialiuose dokumentuose jau ne pirmi metai galioja kaimyninėje Latvijoje ir niekas jiems dėl to neturi priekaištų.

Pasak įstatymo pakeitimus pristačiusio Piliečių iniciatyvinės grupės „Talka: už Lietuvos valstybinę kalbą“atstovo akademiko Eugenijaus Jovaišos, vardas ir pavardė nėra tik asmens nuosavybė, juos vartoja ne tik pats asmuo, bet ir visuomenė, jie reikalingi asmeniui įvardyti ir išskirti iš kitų.

„Vardas ir pavardė nuolat išeina iš namų, kaip sakant, nėra tik jo asmenybės nuosavybės dalis ir patenka į viešąją erdvę“, – teigė pranešėjas.

Akademiko E. Jovaišos įsitikinimu, rašymas valstybine kalba sudaro vienodas sąlygas lietuviams ir visiems tautinių bendrijų nariams rašyti tais pačiais rašmenimis. „Jokios piliečių grupės, susidarančios tautiniu pagrindu, neturi privilegijų dėl asmenvardžių rašymo. Mūsų valstybė visada buvo suinteresuota visuomenės pilietine integracija, todėl neturėtų ir dabar skirstyti piliečių pagal tautybę, neturėtų taikyti jiems skirtingų asmenvardžių rašymo taisyklių“, – aiškino Piliečių iniciatyvinės grupės atstovas.

Pasak E. Jovaišos „Tal­kos“ siū­lo­mas var­dų ir pa­var­džių ra­šy­mas as­mens do­ku­men­tuo­se iš­spręs­tų vi­sas pro­ble­mas, ku­rios ky­la dėl ne­lie­tu­viš­kų as­men­var­džių ra­šy­mo.

„Pir­ma, ne­bū­tų pa­žeis­tas kon­sti­tu­ci­nis Vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos sta­tu­sas; an­tra, ne­bū­tų pa­žeis­tas tau­ti­nių ben­dri­jų ly­gia­tei­siš­ku­mo prin­ci­pas; tre­čia, bū­tų už­kirs­tas ke­lia ne­lie­tu­viš­kų as­men­var­džių, ra­šo­mų ori­gi­na­lo kal­ba, iš­krai­py­mui; ket­vir­ta, de­rė­tų su lie­tu­vių kal­bos var­to­ji­mo tra­di­ci­ja, ne­pa­žeis­tų lie­tu­vių kal­bos sis­te­mos ir lie­tu­vių kal­bos sa­vi­tu­mo; penk­ta, de­rė­tų su 2011 m. spa­lio 21 d. Lie­tu­vos ir Len­ki­jos in­te­lek­tu­a­lų su­si­ti­ki­me su Lie­tu­vos Sei­mo va­do­vy­be iš­reikš­ta po­zi­ci­ja dėl ne­lie­tu­viš­kų pa­var­džių ra­šy­mo ne­pa­grin­di­nia­me pus­la­py­je idė­ja ir ją įgy­ven­din­tų; šeš­ta, pri­si­dė­tų prie Lie­tu­vos san­ty­kių su kai­my­ni­nė­mis vals­ty­bė­mis ge­ri­ni­mo“, – sakė E. Jovaiša.

„Ger­bia­mie­ji, čia tei­kia­mas pi­lie­čių siū­ly­mas yra de­mo­kra­tiškas ir aiš­kus. Tai yra pi­lie­čių tal­ka Sei­mui ap­si­spręs­ti dėl ofi­cia­lio­sios ra­šy­bos prin­ci­pų. Ti­ki­mės, kad Sei­mas gerbs pi­lie­čių va­lią ir pri­ims tei­sin­gą spren­di­mą. Ne­abe­jo­ja­me, kad čia iš­dės­ty­ti mo­ty­vai, ku­rie bu­vo svar­būs 70 tūkst. Lie­tu­vos pi­lie­čių, bus ne ma­žiau svar­būs tau­tos at­sto­vams. Lie­tu­vių kal­ba yra tai, pa­gal ką mus pa­žįs­ta pa­sau­lis, yra ir tai, pa­gal ku­rios te­ri­to­ri­nį pa­pli­ti­mą brė­žia­ma mū­sų vals­ty­bės erd­vė. UNESCO ak­cen­tuo­ja­mas ma­žų­jų kal­bų iš­sau­go­ji­mo bū­ti­nu­mas, ypač to­kios kaip bal­tų, siau­ri­nant jos vie­tą vie­šo­jo­je ir ofi­cia­lio­je erd­vė­je at­ei­ty­je ga­li tu­rė­ti sun­kiai nu­ma­to­mų pa­sek­mių mū­sų ta­pa­ty­bei. Ačiū už dė­me­sį“ – tokiais žodžais visuomenės teikiamo projekto pristatymą baigė akademikas E. Jovaiša.

Po to Seimo nariai balsavimu turėjo apsispręsti kuris Seimo komitetas bus pagrindinis toliau svarstant piliečių siūlomą įstatymo projektą: panašų projektą pavasarį jau užblokavusiam Juliaus Sabatausko vadovaujamam Teisės ir teisėtvarkos komitetui (TTK) ar išankstinio priešiškumo nerodančiam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui (ŠMKK).

Pasak visuomenininkų balsas už TTK šiuo atveju reiškė balsą už TALKOS iniciatyvos žlugdymą. Balsavo 103 Seimo nariai iš 141. Už pasiūlymą paskirti pagrindiniu komitetu Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą pasisakė 57 Seimo nariai, už Teisės ir teisėtvarkos komitetą – 46, susilaikė – 0. Taigi, 11 Seimo narių balsų persvara projektas perduotas toliau svarstyti pagrindiniam vietimo, mokslo ir kultūros komitetui.

Iš TS-LKD frakcijos balsavime nedalyvavo: Mantas Adomėnas, Agnė Bilotaitė, Rasa Juknevičienė, Dainius Kreivys, Andrius Kubilius, Jurgis Razma, Stasys Šedbaras, Emanuelis Zingeris.

Visus alternatyvaus balsavimo rezultatus galite pamatyti ČIA.

Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti pavasario Seimo sesijoje.