Ketvirtadienis, 30 birželio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Naujienos

Estija ėmėsi imigracijos „namų darbų“

www.valstietis.lt
2015 08 16 08:00
7
Migrantai perpildytame laive | youtube.com sustapdyta akimirka

Migrantai perpildytame laive | youtube.com sustapdyta akimirka

Migrantai perpildytame laive | youtube.com sustapdyta akimirka
Migrantai perpildytame laive | youtube.com sustapdyta akimirka

Estijoje atliktas tyrimas atskleidė, kokioms problemoms, galimybėms ir pavojams reikia ruoštis pasitinkant pirmuosius pabėgėlius iš Šiaurės Afrikos šalių ir kitų regiono valstybių.

Tūkstantis per dieną

Europos Sąjungos šalys po karštų diskusijų dėl 60 tūkstančių ES teritoriją pasiekusių pabėgėlių iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalių paskirstymo gerai supranta, kad jų „išdalinimas“ Europos valstybėms tėra laikinas sprendimas. Tačiau biurokratinis ES sprendimų priėmimo mechanizmas sukasi lėtai, o pabėgėliai, Šiaurės Afrikos pakrantėse sulipę į palaikius kontrabadininkų laivelius, į Europą Viduržemio jūra plūsta vis sparčiau. Italijos pakrančių apsaugos tarnyba, padedant ES sienų apsaugos operacijoje „Triton“ dalyvaujantiems kitų šalių laivams, vos per dvi dienas jūroje išgelbėjo ir į ES atgabeno daugiau nei 1 300 migrantų. Jie papildys pabėgėlių stovyklas, o vėliau turbūt vėl bus paskirstyti po Europos Sąjungos šalis. Taigi, gali būti, kad prie 325 pabėgėlių, kuriuos Lietuva įsipareigojo priimti per dvejus metus, vėliau prisijungs nauji prieglobsčio prašytojai.

Estija sutiko priimti 150 pabėgėlių, tačiau laukdama jų, regis, geriau nei Lietuva atliko namų darbus. Estijos vidaus reikalų ministerija užsakė tyrimą apie galimus pavojus šalies saugumui vykdant tarptautines pabėgėlių perkėlimo programas. Kurį laiką jo rezultatai buvo prieinami tik Estijos pareigūnams, tačiau neseniai tyrimo išvados buvo paskelbtos viešai. Pasak jas apžvelgusio šalies dienraščio „Eesti Ekspress“, svarbiausia iš jų yra ta, kad Estijos valdininkai nepajėgs nustatyti, kas būtent nori patekti į Estiją kaip pabėgėliai. Konstatuojama, kad imigracija gali padidinti nusikalstamumą. Estijos teisingumo ministerijos atstovai pataria ruoštis galimiems nužudymams dėl garbės ir kitiems iki šiol Estijoje nematytiems nusikaltimams. Tyrimo „Galimi pavojai Estijos saugumui dalyvaujant tarptautinę apsaugą įgijusių asmenų perkėlimo programose“ išvadose sakoma, kad su pabėgėlių atvykimu susiję nemažai grėsmių.

Pasitelkia ir žvalgybą

Tyrimai rodo, kad daugelis šalių (Danija, Airija, Prancūzija, Suomija, Norvegija, Rumunija) aiškiai mato dėl pabėgėlių kylančius pavojus savo saugumui. Suomijoje, Belgijoje, Olandijoje, Danijoje, Čekijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje ir Rumunijoje labiausiai būgštaujama dėl grėsmės viešajai tvarkai, taip pat – visuomenės sveikatai. Kai kurios šalys (Austrija, Belgija, Čekija, Suomija, Vokietija, Didžioji Britanija, Norvegija) priimdamos pabėgėlius naudojasi savo saugumo tarnybų galimybėmis. Pavyzdžiui, Danija pernai atsisakė priimti 104 pabėgėlius (30 proc. prieglobsčio prašiusių asmenų). Šioje šalyje visi perkėlimo programose dalyvaujantys pabėgėliai tikrinami Danijos žvalgybos, o tam tikrų valstybių piliečius papildomai tikrina saugumo policijos pareigūnai.

Tyrimą atlikę Estijos vidinės gynybos akademijos Migracijos tyrimų centro specialistai apklausė ne tik saugumo ir asmenų perkėlimo ekspertus pačioje Estijoje, bet ir aštuoniose užsienio šalyse. Taip pat buvo išnagrinėta ir praktinė prieglobstį pabėgėliams suteikiančių kai kurių Europos valstybių patirtis. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad nedidelė ir kontroliuojama imigracija yra naudinga visuomenei bei šalies ekonomikai: kvalifikuoti darbuotojai ir užsienio investuotojai padeda gerinti ekonomikos produktyvumą. Tačiau masinė emigracija gali kelti pavojų visuomenės saugumui, ypač jei pabėgėlius priimanti pusė nepakankamai žino apie atvykstančius asmenis.

Pavojingiausia, pasak ekspertų, yra tai, kad pabėgėlių dokumentai dažnai būna netvarkingi arba jų išvis nėra. Gali pasitaikyti ir klastojimo bei apgaulės atvejų: pavyzdžiui, jau žinoma, kad „Islamo valstybės“ teroristai stengiasi apgaule prasmukti į Europos šalis. Dėl pabėgėlių priėmimo didesnis finansinis krūvis teks Estijos socialinių reikalų ministerijai, tikėtinas ir spartesnis nusikalstamumo augimas. Pavyzdžiui, Danijoje gyvenančių pabėgėlių vyrų nusikalstamumo lygis 73 proc. didesnis nei vidutinis visų šalies vyrų. 2006 metais šios šalies įkalinimo įstaigose, kuriose laikomi jauni nusikaltėliai, 7 iš 10 kalinių buvo imigrantai, o 40 proc. jų – pabėgėliai. Vokietijoje imigrantų nusikalstamumo lygis maždaug 5 kartus didesnis nei pačių vokiečių. Švedijoje ir Ispanijoje beveik trečdalį visų nusikaltimų padaro imigrantai.

Už apskritojo stalo

Estijos vidaus reikalų ministerijos užsakytą tyrimą aptariant prie įvairių šios šalies institucijų atstovų apvaliojo stalo, Saugumo policijos pareigūnai atkreipė dėmesį, kad problemų dėl pabėgėlių turi beveik visos kaimyninės šalys, tarp jų – Danija, Švedija ir Suomija. Tai esą rodo, kad pabėgėlių integracija jose nepavyko. Iš pradžių reikia priimti penkis žmones, vėliau – dešimt, ir taip toliau. Esą protingiausia ir rezultatyviausia būtų veiksmų dėl pabėgėlių imtis išorėje, tai yra už pačios Estijos ribų. Estijos užsienio reikalų ministerijos atstovas išreiškė nuomonę, kad Estija galėtų pastatyti profesionalų mokymo centrą kurioje nors kitoje šalyje.

Savo ruožtu Socialinės apsaugos ministerijos atstovė palygino pabėgėlius su neįgaliaisiais, nes ir vieni, ir kiti turi specialiųjų poreikių, ir pasiskundė, kad pabėgėliams sunku surasti būstą: municipalinių butų visiems nepakanka. Vienas šios ministerijos darbuotojas pareiškė, kad šalies savivaldybės norėtų, jog atvyktų tokie pabėgėliai, kurie „būtų panašūs į mūsų žmones ir, pageidautina, mokėtų rusiškai“, tačiau jo kolega paprieštaravo, kad pirmenybės teikimas rusų kalbai kaip labiausiai pageidaujamai bendravimo su pabėgėliais priemonei yra „siaubingas dalykas“, nes prie rusakalbių šalies gyventojų prisidėtų dar daugiau žmonių, kurių ryšys su Estija yra silpnas.

Pasitarimo dalyvius labai domino ir klausimas, kuo pasibaigs pabėgėlių perkėlimas: pavyzdžiui, ar priimtus asmenis po kurio laiko bus galima grąžinti atgal, jei situacija jų kilmės šalyse jau nebekels jiems pavojaus? Tačiau, pasirodo, bendras politinis požiūris yra toks – pabėgėliai turi likti juos primėmusioje šalyje, ypač tais atvejais, jeigu jie atvyko su vaikais.

Ragina ruoštis naujiems nusikaltimams

Tyrimo autoriai pastebėjo, kad Jungtinės Valstijos, priimdamos pabėgėlius, nusigriebia visą „grietinėlę“, o Europos Sąjungai atitenka tai, kas lieka. Ekspertų teigimu, iš visko sprendžiant, Estijai kvalifikuotos darbo jėgos nebeliks, teks tenkintis nekvalifikuota. Pavyzdžiui, vienas prieglobsčio ieškantis gydytojas iš Sirijos iš karto pasakė, kad neplanuoja pasilikti Estijoje.

Teisingumo ministerijos valdininkai perspėja, kad Estijai reikia ruoštis tokiems nusikaltimams, kaip rasinė prievarta, nužudymai dėl garbės ir prievartinės santuokos. Taip pat jie užsimena apie Afrikoje paplitusią mergaičių lytinių organų žalojimo praktiką. Specialistai teigia, kad Norvegijoje aiškiai didesnę teismų pripažintų kaltais ir laisvės atėmimo bausmes atliekančių asmenų dalį sudaro išeiviai iš Kosovo, Maroko, Somalio, Irako ir Irano, taip pat Azijos šalių. Tyrime nurodoma, kad Suomijoje 2008 m. buvo užregistruota daug nusikaltimų, kuriuos įvykdė imigrantai: 77 iš jų buvo Irako, 58 – Somalio, 48 – Turkijos piliečiai.

Tačiau nusikalstamumas nėra „vienkryptis“, pabrėžia tyrimo autoriai. Dažnai imigrantai patys nukenčia. Pavyzdžiui, Danijoje 49 proc. somaliečių per praėjusius metus tapo kokio nors nusikatimo aukomis, Suomijoje tokių buvo 47 proc. Šiaurės šalyse imigrantai dažnai siejami su smurtu šeimose, pasitaikė nužudymų dėl garbės ir kitų engimo toje pačioje etninėje bendruomenėje atvejų. Nors tyrimas dėl su pabėgėliais siejamų galimų pavojų tėra tik pirmasis žingsnis praktinio pasirengimo jų perkėlimui į Estiją kelyje, toks „namų darbas“ yra gana svarbus: jis brėžia naujų problemų, kurioms reikia ruoštis jau dabar, nagrinėjimo ir sprendimo kryptis. Belieka tikėtis, kad kaimynės pavyzdžiu paseks ir Lietuva.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvą ir Estiją sieja bendri interesai regione
  2. Lietuvą ir Estiją vienija bendri tikslai (nuotraukos, video)
  3. Lietuvos politikas: Latvija ir Estija nesupranta, kad mes planuojam statyti pavojingą Atominę elektrinę
  4. R. Bagdonas. ES renginiuose Estija prisistato, kaip pavyzdys Europai, Lietuva – kaip prasigėręs kaimas?
  5. Europos vadovai sutarė dėl ekonomikos augimui būtinų priemonių (video)
  6. Baltijos šalys vienija pastangas saugumo užtikrinimui
  7. ES ragina paleisti Estijos saugumo pareigūną
  8. Lenkija toliau rūpinsis Baltijos šalių saugumu
  9. Raudondvaryje susitiks Baltijos šalių Prezidentai
  10. Baltijos šalių vadovai aptarė valstybių saugumo klausimus (nuotraukos, video)
  11. Baltijos šalys ir Lenkija bendradarbiaus diegiant intelektines transporto sistemas
  12. Paskelbta kas gresia Lietuvos nacionaliniam saugumui (tiesioginė transliacija, video)
  13. JTO: Reikia sunaikinti Europos šalių „homogeniškumą“
  14. Traktoriumi „Belarus“ Briuselį tikisi pasiekti per 10 dienų
  15. D. Paukštė. Migracijos klišių spąstuose
  16. S. Lapėnas. Po euro įvedimo Estijoje – valstybės skola padvigubėjo (I)
  17. S. Lapėnas. Po euro įvedimo Estijoje – kova už demokratiją (II)
  18. Estijos ekonomikos profesorius Ivaras Raigas: Už eurą sumokėsite brangiai (nuotraukos)
  19. M. Kundrotas. Baltokarpatija – ruoštis reikia jau šiandien

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. Bartas says:
    7 metai ago

    Straipsnis apie Estijos pastangas apsisaugoti nuo grėsmės , kurią sukūrė E.U. garukai. O kada bus parašyta apie Lietuvos pasiruošimą šito gaivalo įsiveržimui. Tiesaaa. Pamiršau – atostogos.

    Atsakyti
  2. Juozas says:
    7 metai ago

    Ir vėl tie lėtapėdžiai estai… apie viską galvoją savo galva… Durna, kaip jie patys savo priežodžiu sako. Kur jau čia mums iš jų mokytis!
    Mūsų politikai žiūri į juos, kaip į tą mėlynšvarkį iš dviračio žynių. Deja.

    Komplimentai autoriui,kad nors tiek apie JAV parašė :
    ” kad Jungtinės Valstijos, priimdamos pabėgėlius, nusigriebia visą „grietinėlę“, o Europos Sąjungai atitenka tai, kas lieka.”

    Faktiškai gi yra kiek kitaip – tai JAV košę užvirė, o Europa turi ją – neskanią ir verdančią – srėbt.

    Atsakyti
  3. Geriausias pasirinkimas (rimtai !) says:
    7 metai ago

    http://myep.delfi.lt/opinion/daugiau-jokio-homoseksualumo-slepimo.d?id=63372102

    Atsakyti
  4. S says:
    7 metai ago

    Nesuprantu, kodėl tuos “išgelbėtus pabėgėlius” plukdo į savo pusę, o ne atgal iš kur atplaukė? Išlaipinai ten pat Afrikoj ir laisvi. Daugiau neplaukiotų be reikalo, nes žinotų, kad beprasmiška – vis tiek iš karto grąžins.

    Europos Sąjunga vykdo apgalvotą europiečių tautų genocidą, kitaip neįmanoma paaiškinti tokio pabėgėlių priėmimo. Reiktų siųsti šitą sąjungą po velnių su visomis jos paramomis, žmogaus teisėmis, demokratija ir kitom nesąmonėmis. Kuo greičiau atsitversim nuo visų sienomis – tuo geriau, ir lengviau bus gyventi vaikams!

    Atsakyti
    • Bartas says:
      7 metai ago

      Dar kartą primenu. E.U. Viduržemio šalys turi karo laivynus, labai aukšto lygio. O sugaudyti šitų pabėgėlių negali. Juokas ima. Pakrančių apsaugos laivai tapo baržomis , kurie surenka leisgyvius klajoklius ir vežasi pas save. Sustatei karo laivus pagal šiaurinę Aprikos pakrantę 12 jūrmylių atstumu nuo kranto , kas priartėja salvė (ne į pabėgelius) saugiu atstumu . Sukat jienas namo. Kaip pasakyta. Kitą kartą pagalvos ir pinigų vežėjams nemokės. Bet čia matyti kitas reikalas . Kaip pasakyta.

      Atsakyti
      • S says:
        7 metai ago

        Pritariu, taip turi būti. Ir taip yra paprastai visur pasaulyje. Pabandyk pažeisti sieną, kuri saugoma (taigi ES išorinės sienos tokios), ir būsi arba suimtas, surakintas, grąžintas ir nubaustas, arba lėktuvą, povandeninį laivą, bet kokią priemonę greitai sustabdys įspėjamaisiais šūviais, neklausys jokių pasakų apie pabėgėlius, ir kito š.

        Įdomu, kas naikina ir kas parduoda Europą?

        Atsakyti
        • Įdomumas says:
          7 metai ago

          Pasidomėkite Kudengofe-Kalergi (Pan europizmo pradininkas) rašiniais praktinis idealizmas (slankioja po internetą vokiškas variantas), pagal kurį Europa (kas nors susimąstė, ką reiškia šis žodis?) bus negroidinė (maišalynė visko su viskuo) ir ją valdys žydai. Panašu, kad planai vykdomi.

          Bartai, iš kur pas pabėgelius, ir dar iš Afrikos, pinigai? Ir kas tie “geradariai” – plukdytojai su laiveliais?

          Atsakyti

Komentuoti: Juozas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

G. Nausėda: 5 žingsniai Rusijai sustabdyti

G. Nausėda: 5 žingsniai Rusijai sustabdyti

2022 06 29
Eurobarometras: Lietuvoje išlieka didžiausias pasitikėjimas Europos Sąjunga

Dauguma lietuvių pritaria narystei NATO ir ES

2022 06 28
Mokestis už aplinkos teršimą bus aiškesnis

Žieminėmis padangos vasarą – brangu ir nesaugu

2022 06 26
Atsakingai kūrenkite laužus ir naudokite kepsnines!

Kad džiaugsmo gamtoje neužgniaužtų ugnis

2022 06 24
Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia dalyvavimą Europos Vadovų Tarybos susitikime Briuselyje | lrp.lt nuotr.

ES priėmė istorinius sprendimus dėl kandidačių statuso Ukrainai ir Moldovai

2022 06 24
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 22 11:40

2022 06 22
Rusijos invazija Ukrainoje

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 20 12:45

2022 06 20
Mokiniams iš socialiai remtinų šeimų – 20 tūkst. interneto kortelių

Kokie pavojai vaikams slypi internete?

2022 06 19
Ką daryti, jei telefonas įkrito į sniegą?

ES šalyse lietuviai duomenimis naudosis pigiau

2022 06 17
Ketinama įsigyti du patrulinius laivus

Ketinama įsigyti du patrulinius laivus

2022 06 16
Rodyti daugiau

Naujienos

Tyrėjui, žurnalistui Vytautui Šilui – 85-eri | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Žmonės

Tyrėjui, žurnalistui Vytautui Šilui – 85-eri

2022 06 29
Rusijos invazija
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 29 12:00

2022 06 29
Ar elektromobiliai teršia mažiau?
Lietuvoje

Elektromobilių skaičius sparčiai auga

2022 06 29
Pavasario saule reikėtų mėgautis atsargiai
Lietuvoje

Kam pavojingiausias vasaro karštis?

2022 06 29
Troleibusas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje atsiras kontrolės bilietas

2022 06 29
Minima Tarptautinė archyvų diena
Lietuvoje

Archyvai plėts šviečiamąją veiklą

2022 06 29
Lietuvos Respublikos Vyriausybė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Regionams – daugiau savarankiškumo

2022 06 29
G. Nausėda: 5 žingsniai Rusijai sustabdyti
Lietuvoje

G. Nausėda: 5 žingsniai Rusijai sustabdyti

2022 06 29


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Papa Borgia apie Lenkijos istorikas A. Novakas apie lenkų ir rusų santykius
  • Juk taip? apie Lietuvos šeimų sąjūdžio mitingas – prieš valdančiųjų buldozerį
  • Madrido žinios apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 29 12:00
  • Anuitetas apie Kaupiantiems pensijas – svarbus sprendimas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Tyrėjui, žurnalistui Vytautui Šilui – 85-eri
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 29 12:00
  • Elektromobilių skaičius sparčiai auga
  • Kam pavojingiausias vasaro karštis?

Skaitomiausi straipsniai

  • T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą? peržiūrėta: 1922; komentarų: 49
  • Klaipėdoje lauks išskirtinės Lauksnos ir Joninės peržiūrėta: 1021; komentarų: 0
  • Mirė Lietuviško kino ir teatro legenda, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys – Regimantas Adomaitis Papildyta

    peržiūrėta: 889; komentarų: 1
  • M. Kundrotas. A. Rudomanskis įrodinėja Z. Šličytės teisumą? peržiūrėta: 784; komentarų: 7
  • Kviečiama paminėti Birželio sukilimą: Kai valdžia griauna istorinę atmintį, tik pati visuomenė gali ją atkurti! peržiūrėta: 606; komentarų: 9
  • D. Gaižauskas: Rusija grasina karu Lietuvai, valdantieji tyli… peržiūrėta: 579; komentarų: 30

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

G. Nausėda: 5 žingsniai Rusijai sustabdyti

by Ditė Česėkaitė
2022 06 29
1
G. Nausėda: 5 žingsniai Rusijai sustabdyti

„Rusija išliks ilgalaike karine grėsme NATO, todėl Aljansas privalo imtis būtinų priemonių ženkliai stiprinti savo saugumą, ypač Baltijos regione“, –...

Skaityti toliau

Dauguma lietuvių pritaria narystei NATO ir ES

by Ditė Česėkaitė
2022 06 28
0
Eurobarometras: Lietuvoje išlieka didžiausias pasitikėjimas Europos Sąjunga

Naujausia 2022 m. GLOBSEC tendencijų ataskaita rodo, kad Lietuvos gyventojai neabejoja dėl savo šalies geopolitinės krypties: 57 proc. jų pritaria,...

Skaityti toliau

Žieminėmis padangos vasarą – brangu ir nesaugu

by Ditė Česėkaitė
2022 06 26
0
Mokestis už aplinkos teršimą bus aiškesnis

„Žieminės padangos jau beveik atgyveno, per vasarą jas visiškai užbaigsiu ir rudenį pirksiu naujas“. Tai yra gana dažnai sutinkama vairuotojų,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Papa Borgia apie Lenkijos istorikas A. Novakas apie lenkų ir rusų santykius
  • Juk taip? apie Lietuvos šeimų sąjūdžio mitingas – prieš valdančiųjų buldozerį
  • Madrido žinios apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 29 12:00
  • Anuitetas apie Kaupiantiems pensijas – svarbus sprendimas
  • Taigis... apie J.Vaiškūnas. Apie šventumą (III)

Kitas straipsnis
Giedra Radvilavičiūtė | jurbarkotv.lt nuotr.

G. Radvilavičiūtė. Nu, ir man nieko, ir man nieko, ir man nieko…

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai