Šių metų rugpjūčio 4 d. 15 val. Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) atidaroma XX a. 4–8 deš. Lietuvos dailininkų portretų ir peizažo paroda iš Šiaulių miesto garbės piliečio, mecenato ir kolekcininko Edmundo Armoškos „Aušros“ muziejui dovanojamos kolekcijos.
E. Armoška Šiaulių „Aušros” muziejui yra perdavęs apie 100 XIX a. pab.–XX a. I p. įvairių autorių tapybos darbų. Kaip ir ankstesnės, naujausia mecenato dovana muziejui ir miestui tikrai vertinga: kolekcijoje Leono Katino (1907–1984), Boleslovo Adomo Motuzos (1910–1990), Česlovo Znamierovskio (1890–1977),
Jono Surkevičiaus (1911–1990), Nikolajaus Zelinskio, Valerijos Zalensienės (1925–1997), Vladimiro Kasatkino (1924–2013) ir kitų Lietuvos dailininkų darbai. Kai kurių paveikslų autorystę galima nuspėti, dalies paveikslų autoriai ir portretuojamieji nežinomi.
Šioje parodoje pristatomi darbai ragina labiau pasidomėti autorių kūryba ir jų biografijomis. Galima surasti įdomių faktų, autorių sąsajų su Šiauliais. Pavyzdžiui, J. Surkevičius, Kauno meno mokykloje įgijęs dailininko, teatro dailininko dekoratoriaus specialybę, 1940 m. buvo paskirtas dirbti į Šiaulių dramos teatrą. Čia 1941–1945 m. aktoriumi ir dailininku dirbo ir L. Katinas. V. Zalensienė 1944 m. Šiauliuose baigė Mergaičių gimnaziją.
Reikšmingą dovanojamų paveikslų dalį sudaro 8 L. Katino tapyti portretai, papildysiantys jau anksčiau muziejui įteiktų šio autoriaus darbų kolekciją. Manoma, kad viename L. Katino tapytame portrete vaizduojamas jaunas jo sūnus Linas Leonas Katinas (g. 1941) – taip pat garsus tapytojas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. L. Katino portretai, natiurmortai, peizažai tapyti impresionizmo, ekspresionizmo maniera, paįvairinti realizmo elementais. Žvelgiant į L. Katino darbus, matyti, kad dailininkui rūpi tapybinė plastika, forma, dažų faktūra, o ne individualios vaizduojamo objekto savybės. Iki šiol Šiaulių „Aušros” muziejuje buvo saugomi 34 šio menininko kūriniai.
Be L. Katino darbų, parodoje galima apžiūrėti nežinomo autoriaus postimpresionizmo atspalvių turinčią drobę „Mergaitė su lėle“. Iš J. Surkevičiaus vyrų portretų sklinda modernizmas, sumišęs su jautria dramos interpretacija. Skirtingais laikotarpiais tapytuose Č. Znamierovskio „Advokatės Krištapovič portretuose“ (1950 ir 1969?) atsispindi realizmas, B. A. Motuzos XX a. II p. tapytas „Vyro portretas” dvelkia romantizmu, susipynusiu su realizmu. Socialistinio realizmo laikotarpį atskleidžia V. Zalensienės 1961 m. drobė „Galybės“ kolūkio laukininkystės brigados narė Genė Rapšytė“.
Šiaulių „Aušros” muziejus džiaugiasi tokia dovana ir tikisi, kad laikui bėgant kolekcininko E. Armoškos pavyzdžiu paseks ir kiti Lietuvos kolekcininkai, menininkai.
Šiaulių „Aušros“ muziejui dovanojamų paveikslų parodą Chaimo Frenkelio viloje galima apžiūrėti iki 2015 m. rugpjūčio 16 d.
