Liepos 8 d. seniausiame ir svarbiausiame pasaulyje – Arlio (Les Rencontres de’Arles) fotografijos festivalyje, Prancūzijoje, pirmą kartą apdovanota Lietuvos fotografijos knyga.
Monografija „Vitas Luckus. Kūryba/biografija“ paskelbta geriausia metų istorinės fotografijos knyga. Šios monografijos sudarytojos yra Margarita Matulytė ir Tatjana Luckienė-Aldag.
Nuo festivalio gyvavimo pradžios rengiamam konkursui šiais metais buvo pateiktos 728 knygos iš viso pasaulio. Istorinės knygos kategorijoje apdovanojimas skiriamas už geriausiai dokumentuotą leidinį, ar tai būtų tematinė knyga, ar monografija. Ir nors V. Luckaus monografija varžėsi su didžiausių meno leidinių leidyklų, tokių kaip Aperture, Steidl, Kehrer knygomis, pristačiusiomis pasaulinio garso fotografus, iš aštuonių narių sudaryta komisija už V. Luckaus monografiją balsavo vienbalsiai.
Apdovanojimų iškilmės vyko antikiniame teatre, stebint keliems tūkstančiams žiūrovų. Istorinės knygos kategorijos laimėtoją paskelbęs Kšyštofas Candrovičius (Krzysztof Candrowicz) sakė: „Istorija visuomet yra rašoma nugalėtojų. Tas pats ir su fotografijos istorija. Be tokio galingo įrankio, kaip kad dalinimasis informacija bei komunikavimas per muziejus, galerijas, žiniasklaidą bei įvairius leidinius, mes niekada nebūtume išgirdę apie tokius menininkus kaip Avedonas, Newtonas, Cartier-Bressonas, Cindy Sherman ar Nan Goldin. Tačiau kitąpus geležinės užtvaros gyvenę kūrėjai niekuomet neturėjo prieigos prie tokių galingų įrankių. Tad ši knyga – tai Vito Luckaus sugrąžinimas į pasaulio fotografijos istoriją, į kurią, nepaisant išskirtinio talento, būdamas gyvas dėl tuometinės politinės sistemos patekt tiesiog negalėjo.“
Atsiimdami apdovanojimą Lietuvos fotomenininkų sąjungos Kauno skyriaus vadovas Gintaras Česonis ir naujai įsteigto V. Luckaus fotografijos centro vadovė Ieva Meilutė-Svinkūnienė pasidžiaugė, kad svarbiausiame Europos fotografijos festivalyje tampa matomos ir mažosios šalys bei viliasi, kad šis knygos įvertinimas bus tik pradžia, pasauliui atrandant V. Luckaus kūrybą.
Tai pirmas kartas, kai šiame seniausiame ir didžiausiame fotografijos festivalyje buvo nominuotos net dvi lietuviškos fotografijos knygos: V. Luckaus geriausios metų istorinės fotografijos knyga ir autorinės knygos apdovanojimą pelniusi NoRoutine Books išleista Gyčio Skudžinsko knyga „Albumas“.
Liepos 6 d. prasidėjusiame festivalyje duris atvėrė daugiau nei pusšimtis parodų, per atidarymo savaitę čia kiekvieną vakarą vyksta fotografijų projekcijų peržiūros po atviru dangumi, festivalio svečiai ir dalyviai yra kviečiami į diskusijas, susitikimus su menininkais, knygų pristatymus kūrybines dirbtuves, portfolio peržiūras. Pastaraisiais metais šiame festivalyje apsilanko beveik 100.000 žiūrovų.
Per šešerius metus tai jau antras tokio masto Lietuvos fotografijos apdovanojimas Arlio fotografijos festivalyje: 2009-aisiais Rimaldo Vikšraičio darbai buvo įvertinti pagrindiniu, Metų atradimo prizu, kuris atvėrė menininkui svarbiausių pasaulio galerijų ir festivalių duris.
***
Legendinis, tragiško likimo, fotografijos klasikas Vitas Luckus (1943–1987) buvo konceptualiosios fotografijos pradininkas Lietuvoje. Pradėjęs nuo reportažinės fotografijos, kūrėjas pasiliko jai ištikimas ir meniniuose ieškojimuose. Daugelyje jo ciklų, siekiančių vien konceptualaus tikslo, medžiaga paimta iš paties gyvenimo, o jų herojai: valstiečiai, miesto vaikai, atsitiktiniai gatvės praeiviai.
Tad ir šio fotografijos meistro žymė pasiliko visur: reportaže, portrete, siurrealistinėje fotografijoje. Priklausydamas Lietuvos fotografijos mokyklos kūrėjų kartai, jis sugebėjo organiškai sujungti du visiškai priešingus pradus: tikroviškiausią dokumentą ir drąsiausią išmonę.
V. Luckus gimė 1943 gegužės 29 Kaune. 1953 – 1957 m. Kauno vidurinėje meno mokykloje mokėsi tapybos. Vėliau studijavo Kauno politechnikos instituto Vilniaus fakultete. Fotografuoti pradėjo 1956 m., o nuo 1959 m. pradėjo dalyvauti meninės fotografijos parodose. 1967 m. įsidarbino fotografu „Lietkoopsąjungoje“, dirbo žurnaluose „Banga“, „Tarybinė moteris“ (1969 – 1972), „Švyturys“ (1972 – 1976), kūrė reklamos užsakymus „Inturistui“. 1963 m. įstojo į Kauno fotografų klubą, buvo jo pirmininku. Nuo 1970 m. buvo Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Tragiškai žuvo 1987 kovo 16 d. Vilniuje, buitinio konflikto metu nudūręs žurnalistą Bronių Krakauską, iššoko iš ketvirto aukšto.
2014 m. buvo sukurtas dokumentinis biografinis filmas „Meistras ir Tatjana“ apie V. Luckų.
