Lietuvių kalba šiandien priversta kovoti už savo išlikimą. Jau ir mūsų Seime sėdi politikieriai, kurie siūlo atsisakyti pavardžių rašymo lietuvių kalba oficialiuose dokumentuose, o svetimų kalbų žodžiai mūsų miestų gatvėse jau seniai išstūmė lietuviškuosius pavadinimus į paraštes. Todėl keli žurnalistai, redaktoriai ir lietuvių kalbos gynėjai kreipėsi į visus leidėjus, žiniasklaidos priemonių savininkus ir redaktorius, ragindami prasmingai paminėti Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną liepos 6-ąją ir visus užsienietiškus asmenvardžius rašyti tik lietuviškai.
Verslininkas ir aktyvus Lietuvių kalbos gynimo draugijos narys Mindaugas Karalius, atkreipdamas dėmesį į vis prastėjančią lietuvių kalbos būklę ir vis labiau siaurėjančias jos vartojimo sritis, iškėlė idėją prasmingai paminėti Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną liepos 6-ąją ir siūlyti Lietuvos leidėjams, žiniasklaidos priemonėms bei redaktoriams visus užsienietiškus asmenvardžius rašyti tik lietuviškai.
„Dauguma žiniasklaidos priemonių yra pasirinkusios rašyti asmenvardžius tik originalo kalba, – konstatuoja M.Karalius. – Taip yra lengviausia, nes nieko nereikia galvoti ar versti, pakanka tik nukopijuoti tą pavardę iš užsienietiško teksto, ir viskas. Žiniasklaidos, kuri būtų lojali valstybinei kalbai, yra nedaug – faktiškai tik „Respublikos“ leidiniai“ ir „Alkas.lt“. Nors Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) leidžia rašyti užsienietiškus asmenvardžius trimis būdais: tik lietuviškai, lietuviškai ir originalo kalba skliaustuose arba originalo kalba ir lietuviškai skliaustuose. Tačiau deja, absoliuti dauguma įvairiausių leidinių renkasi tik užsienietišką variantą, todėl daugelis žmonių dažnai net nesupranta, apie kokį konkretų asmenį kalbama tekste, ypač jeigu tas asmuo nėra koks nors garsus prezidentas, politikas ar atlikėjas.“
Pasak lietuvių kalbos gynėjo M.Karaliaus, poreikis rašyti užsienietiškas pavardes lietuviškai yra didelis, tačiau į tai beveik niekas nenori atsižvelgti: „Kaip minėjau, lietuvių kalbai lojalios žiniasklaidos turime labai mažai, galima sakyti, tarsi kelias plačiame vandenyne plaukiojančias salas, tačiau manau, kad sujungus mūsų pastangas iš tų salų gali susiformuoti ištisas žemynas.“
M. Karalius teigia, kad lietuviškų ženklų vartojimas yra labai svarbus pirmiausia jaunajai kartai, kuri daugiausia laiko praleidžia elektroninėje erdvėje. „Būtent elektroninė žiniasklaida šiandien jaunimo gyvenime užima svarbią vietą, todėl labai svarbu, kad ji rašytų lietuviškai, – teigia pašnekovas. – Jeigu jaunimas pamatytų, kad puikiausiai galima rašyti ir lietuviškai, galbūt daugelio požiūris į savąją kalbą taip pat pradėtų keistis, nes dabar prieš akis jauni žmonės mato tik užsienietiškai rašomas pavardes ir net nesusimąsto, kad gali būti ir kitaip. Aišku, dažniausiai tai priklauso nuo redaktoriaus sprendimo. Tai štai – liepos 6-oji yra valstybinė šventė, Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena, todėl yra labai gera proga paskatinti žiniasklaidą atsigręžti į lietuvių kalbą, parodyti savo pagarbą valstybinei kalbai ir taip skatinti lojalumą Lietuvos valstybei.“
Akivaizdu, kad, norint taisyklingai rašyti užsienietiškus asmenvardžius lietuviškai, būtina sukurti sistemą, pagal kurią jie turėtų būti verčiami į lietuvių kalbą. Kol kas tokios sistemos nėra, o dauguma leidėjų ir redakcijų tegali naudotis metodiniais nurodymais, paskelbtais dar sovietmečiu išleistose užsienietiškų asmenvardžių rašybos lietuvių kalba taisyklėse. Tačiau netgi šios knygelės nenusipirksi jokiuose knygynuose, o ir retoje bibliotekoje ji aptinkama. Todėl lietuvių kalbos gynimo entuziastai ketina šią knygą perkelti į elektroninę erdvę ir sukurti elektroninę duomenų bazę, kuria naudojantis būtų galima užsienietiškus asmenvardžius rašyti taisyklingai lietuviškai.
„Aš buvau susitikęs su Lietuvių kalbos instituto administracija ir klausiau, ar jie gali sukurti tokią duomenų bazę, – pasakojo M. Karalius. – Aš pats pasiūliau paremti tokį projektą. Maždaug po mėnesio sulaukiau ir tokio projekto aprašo, o galutinė viso šio darbo vertė būtų maždaug 100 tūkst. litų… Negaliu sau to leisti, juolab kad tai turėtų būti valstybės politikos reikalas, o pats institutas seniausiai turėjo pasirūpinti, kad visi autoriai ir redaktoriai, kurie nori rašyti lietuviškai, visada po ranka turėtų atitinkamą duomenų bazę. Tačiau per šitiek metų tokia bazė taip ir neatsirado, todėl šio darbo tenka imtis visuomenininkams.“
M. Karaliaus inicijuotoje diskusijoje šviesaus atminimo filosofo Romualdo Ozolo dar pradėto leisti leidinio „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ redaktorius Linas Medelis kvietė pernelyg nesijaudinti dėl galimai netaisyklingo kai kurių užsienietiškų pavardžių vertimo į lietuvių kalbą, tačiau sutiko, kad tokia metodinė duomenų bazė yra būtina: „Nieko baisaus nėra, jeigu mes, rašydami vieną ar kitą užsienietišką pavardę lietuviškai, kartais suklystume, ne tą raidę panaudotume, – klysti yra žmogiška, juolab paskaitykite bet kurią užsienietišką žiniasklaidą ir pamatysite, kad visus asmenvardžius jie rašo savo kalba, kaip jiems patinka ar įsivaizduoja. Niekas iš to jokios problemos nedaro. Tačiau kiekviena savo kalbą gerbianti valstybė privalo turėti aiškią sistemą, kurios laikytųsi visi autoriai ar leidėjai.“
„Alkas.lt“ vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas diskusijoje atkreipė dėmesį, kad verčiant užsieniečių pavardes lietuviškai tekstuose, kur tų pavardžių itin daug, dažniausiai tenka improvizuoti: „Aš nuolat vargstu su tokiais tekstais, o jokio metodologinio šaltinio, kuriuo būtų galima pasinaudoti, šiandien nėra. Idealus variantas būtų paleisti internete tokią programėlę, kad įvedęs užsienietišką pavardę gautum taisyklingą lietuviškos rašybos variantą. Esu tikras, kad daugeliui redaktorių ir leidėjų tai sutaupytų marias laiko…“
Lietuvių etnologas, mitologas, religijotyrininkas, rašytojas ir vertėjas Dainius Razauskas akcentavo, kad rimtos duomenų bazės sukūrimas priklauso ne tiek nuo pinigų, kiek nuo žmonių entuziazmo: „Tokie dalykai daromi ne tada, kai yra paskirti kažkokie pinigai, o tada, kai yra noras ir užsidegimas. Reikalingi entuziastai, tikrieji lietuvių kalbos puoselėtojai, kurie nepasakotų, kad štai dabar esą einame į Europą ir turime viską rašyti užsienietiškai, o imtųsi šio darbo laisva valia, suprasdami jo prasmę. Todėl mūsų pareiga yra arba tokius žmones rasti, arba imtis to darbo patiems. Lietuvoje tikrai yra tokių žmonių ir tiesiog privalome juos suburti. Tai būtų galbūt nedidelis, tačiau vis dėlto indėlis į lietuvių kalbos kultūrą, o tokia kalbos gynėjų grupelė galbūt ateityje išsiplės ir į rimtesnį sąjūdį.“
Kreipimasis į Lietuvos žiniasklaidos autorius, redaktorius, savininkus bei leidėjus
Artėjant mūsų valstybės šventei Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienai, kviečiame spaudos ir elektroninę žiniasklaidą parodyti pagarbą valstybinei kalbai ir bent jau šios – liepos 6-osios – leidiniuose kitų kalbų asmenvardžius rašyti lietuviškai.
Jūsų kolegos:
„Respublika“
„Vakarų ekspresas“
„Alkas“
„Pro Patria“
„Nepriklausomybės sąsiuviniai“
Pagarba nenuilstantiems.
O šiemet liepos 6 d. kokie nors leidiniai išeis?