Birželio 11 d., ketvirtadienį, 15 val. Vytauto Didžiojo karo muziejuje įvyks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejaus parengtos parodos „12-asis kilometras: 1942–1943 m. Sverdlovske sušaudyti Lietuvos piliečiai“ atidarymas.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Genocido aukų muziejaus parengta paroda skirta 1942–1943 m. Sverdlovske sušaudytiems Lietuvos piliečiams atminti. Visi jie – pirmosios sovietinės okupacijos aukos, naujam režimui „socialiai svetimi ir pavojingi elementai“, kuriuos reikėjo sunaikinti.
Remiantis išlikusiais archyviniais dokumentais nustatyta, kad 1942–1943 m. Sverdlovske buvo sušaudyti 77 Lietuvos piliečiai. Tarp jų – aštuoni 1918–1940 metų Lietuvos Respublikos Ministrų kabinetų nariai: ministras pirmininkas Pranas Dovydaitis, vidaus reikalų ministrai Petras Aravičius, Antanas Endziulaitis, Zigmas Pranas Starkus, susisiekimo ir užsienio reikalų ministras Valdemaras Vytautas Čarneckis, švietimo ministras Kazimieras Jokantas, krašto apsaugos ministras Juozas Papečkys ir finansų ministras Jonas Sutkus.
Parodoje pristatoma 1940–1941 m. politinė situacija, įtakojusi pirmuosius Lietuvos gyventojų trėmimus ir įkalinimus lageriuose, trumpa Gario lagerio (Sverdlovsko sr.), kuriame buvo kalinami politiniai kaliniai, istorija ir mirties bausme nuteistų Lietuvos piliečių biografijos. 1942–1943 m. politinių represijų aukomis tapo politikos ir visuomenės veikėjai, visuomeninių organizacijų nariai, kariškiai, teisininkai, policininkai, geležinkelio ruožų pareigūnai, mokytojai, žurnalistai, miškininkai ir verslininkai.
Eksponuojamos nuotraukos, dokumentai, laiškai, spaudos leidiniai iš LGGRTC Genocido aukų, Lietuvos nacionalinio, Lietuvos aviacijos, Lietuvos teatro, muzikos ir kino, Lietuvos švietimo istorijos, Alytaus kraštotyros, Biržų „Sėlos“, Kauno tremties ir rezistencijos, Kauno IX forto, Rokiškio krašto muziejų rinkinių, Jekaterinburgo visuomeninės organizacijos „Memorialas“ rinkinių, Lietuvos ypatingojo, Lietuvos centrinio valstybės, Lietuvos kariuomenės karininkų artimųjų sąjungos archyvų, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, naujienų agentūros ELTA fotoarchyvo, privačių asmenų kolekcijų.
