Gegužės 10 dieną, sekmadienį 16 val. Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“ pristatys savo naują kompaktinę plokštelę „Laimos giesmės“. Renginys vyks Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Arsenalo g. 1, įėjimas per archeologijos ekspoziciją iš kiemo pusės priešais eskalatorių į Gedimino kalną).
Mintimis apie Deivę Laimą ir „Laimos giesmes“ dalinsis religijotyrininkas, mitologas dr. Dainius Razauskas ir etnologė, Lietuvos liaudies kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Vida Šatkauskienė. Pristatyme skambės „Kūlgrindos“ atliekamos giesmės, joms pritars multiinstrumentalistas Artūras Sinkevičius. Deivei Laimai savo autorinę kanklių kompoziciją skirs Žemyna Trinkūnaitė . Koncerte taip pat skambės Vetros Trinkūnaitės atliekamos giesmės.
„Ėjimas slaptu protėvių keliu – šventuoju apeigų keliu – kūlgrinda – yra prasmingas ir duoda vaisius. Jis įkvepia mus gyvenimui ir kūrybai. Sekmadienį mes pristatysime jau aštuntąją plokštelę iš mūsų dievams pašvęsto Baltų giesmių ciklo, skirtą Deivei Laimai. Kompaktinėje plokštelėje įrašytose giesmėse vyrauja mūsų tradicinei kultūrai būdingas laimingo, tobulo gyvenimo paveikslas, kuris gana plačiai atspindėtas mūsų liaudies dainose. Tai giesmės, kuriose apdainuojama graži šeima – tėvelis, motinėlė, brolelis, seselė. Jie lyginami su dangaus šviesuliais, su medžiais”, – sako grupės „Kūlgrinda“ vadovė Inija Trinkūnienė.
Apeigų grupė „Kūlgrinda“ yra ypatingas reiškinys šiuolaikiniame Lietuvos kultūriniame gyvenime. Jau dvidešimt septyneris metus gyvuojanti grupė nuosekliai dirba siekdama prikelti ir pritaikyti protėvių kultūrą mūsų šiuolaikinio gyvenimo reikmėms. „Kūlgrinda“ ieško ir atranda būdus kaip nenutolstant nuo mūsų protėvių papročių galima tenkinti šiuolaikinio XXI-ojo amžiaus žmogaus dvasinius poreikius. „Kūlgrinda“ nėra paprastas folkloro ansamblis pasirodantis scenoje su kultūrine programa. Tai tikra senovės baltų religinių apeigų atlikimo brolija, galinti atlikti jungtuvių, palaiminimo (krikštynų) apeigas, į amžinąją kelionę palydėti mirusiuosius…
Be „Laimos Giesmių“ „Kūlgrinda“ yra įrašiusi ir išleidusi dar 7 kompaktines plokšteles „Ugnies apeigos“, „Perkūno giesmės“, „Sotvaras“ („Kūlgrinda“ ir „Donis“), „Prūsų giesmės“, „Giesmės Saulei“, „Giesmės valdovui Gediminui“, „Giesmės Žemynai“ („Kūlgrinda“ ir „Donis“).
Kodėl Dievai “prikeliami”? Kelintais metais jie buvo mirę?
Kauno Pilies dviejų Upių santakos Aukure ketvirtadieniais 18 val. uždegama Ugnelė.
Vieną kartą, kai per apeigas ten ratu siuntė Gintaro dulkių indelį, sakiau tokį palinkėjimą – “kad į Lietuvą sugrįžtų Dievai !”.
Tai mane tuoj kažkas su šypsena pataisė, kad Jie niekur nebuvo išėję !
CHA
Kai visiška šūduva ir liūdnatis, sakoma-dievai mus apleido. Matyt kažką apleido?
Lietuviška prasmė lyg aiški visais atvejais, tik žodžiai skirtingi apibūdinant.
Nieko čia tokio, tad neverta ginčytis ties išraiškomis ?
———-
Vieną kartą, pamenu, siuntė ratu indelį su Medžio gabalėliais (galbūt Ąžuolo). Reikėjo paimti vieną ir įmesti Ugnin. Paklausiau, kuria, dešine ar kaire reikia paimti? Tai atsakė, kad kuria tik nori.
Man patiko tas nevaržymas, nedogminis santykis su Dievais.