Sekmadienis, 3 liepos, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

G. Mažeikis. Lietuva dūsta be stiprios opozicijos

Gintautas Mažeikis, www.delfi.lt
2015 05 06 16:24
6
G. Mažeikis. Lietuva dūsta be stiprios opozicijos
gintautas-mazeikis-Delfi.lt_R. Achmedovo nuotr
Gintautas Mažeikis | R. Achmedovo nuotr., delfi.lt

Kelia nerimą tai, kad Lietuvoje vis sunkiau pamatyti viešas, stiprias politinių opozicijų veiklas. Priblėso ir parlamentinės alternatyvos, ir anapus sisteminės organizacijos, ir viešųjų intelektualų balsas, ir žurnalistų gebėjimas išviešinti Kitokius.

Galima pamanyti, kad virstame sutarimo, solidarumo, lojalumo prezidentei ir premjerui, Seimui ir Vyriausybei respublika, visuomene pakeliui į gerovę ir laimę. O gal linkstame į susitelkimą nuolatos vaizduojamo išorinio priešo akivaizdoje, demonstruojame bendrą ryžtą? O jei solidarumo ir laimės kraštu netampame, kodėl neprotestuojama, nekovojama? Ar nebėra dėl ko, ar nėra tinkamų lyderių, ar bijoma?

Visuomenėje nėra plačiai ir viešai, aktyviai diskutuojami galimi nauji lemtingi pasirinkimai, tarytum prieita prie galutinio sutarimo dėl vertybių, strateginių visuomenės ir valstybės tikslų. Tai sunkiai suvokiama, turint omenyje, kad visa kas: ir mūsų kūrybinis protas, ir daugybė išorinių skirtingų socialinių-politinių impulsų, ir tarptautinė aplinka, ir bestijiška žmogaus gimtis, ir utopiškas protas turėtų tiesiog plėšyti ramybę. Tačiau ne, be tarimosi sutariame, be raminimo nurimstame, tyliai … kaip ir išvažiuojame.

Galima pamanyti, kad virstame sutarimo, solidarumo, lojalumo prezidentei ir premjerui, Seimui ir Vyriausybei respublika, visuomene pakeliui į gerovę ir laimę. O gal linkstame į susitelkimą nuolatos vaizduojamo išorinio priešo akivaizdoje, demonstruojame bendrą ryžtą? O jei solidarumo ir laimės kraštu netampame, kodėl neprotestuojama, nekovojama? Ar nebėra dėl ko, ar nėra tinkamų lyderių, ar bijoma?

Visuomenėje nėra plačiai ir viešai, aktyviai diskutuojami galimi nauji lemtingi pasirinkimai, tarytum prieita prie galutinio sutarimo dėl vertybių, strateginių visuomenės ir valstybės tikslų. Tai sunkiai suvokiama, turint omenyje, kad visa kas: ir mūsų kūrybinis protas, ir daugybė išorinių skirtingų socialinių-politinių impulsų, ir tarptautinė aplinka, ir bestijiška žmogaus gimtis, ir utopiškas protas turėtų tiesiog plėšyti ramybę. Tačiau ne, be tarimosi sutariame, be raminimo nurimstame, tyliai … kaip ir išvažiuojame.

Atrodo daugumai tapo aišku: priešas Kremliuje, Ukraina – draugas, ES ir euras mūsų vertybės, Graikija – iššūkis, kurį kartu su ES įveiksime, stiprinsime ryšius su NATO ir didinsime kariuomenę, skatinsime ekonomikos nusigręžimą nuo Rusijos, lėtai liberalizuosime visuomenę … Šiame aiškumo paveiksle grėsmingai nėra vietos nei stiprių alternatyvų suvokimui, nei jų funkcijų vertinimui, nei konfliktams, kuriuos sukelia stiprios opozicijos. Tyliai pasirenkamas gyvenimo kaip-ūkyje, kaip-šeimoje būdas: viešą gyvenimą sulieti su privačiu ir gamybiniu, visur susitarti, susitvarkyti problemas, netriukšmauti be reikalo, sąmoningai paklusti autoritetams. Kartu su valstybės-kaip- ūkio, kaip-šeimos raida išblėso vidinės ir išorinės diplomatijos poreikis, diplomatus paverčiant ne subtiliais derybininkais, o šeimininko valios vykdytojais.

Žinoma, mūsų kaimynai kuria įvairiausius planus apie mus ir remiasi „rusų pasaulio“, daugiapoliškumo, gyvybinių interesų ar net „pasaulio dvasios“ raidos vizijomis. Augantis dėmesys mums sako, kad „pasaulio dvasios“ šachmatų partija jau prasidėjo ir stovėti laukiant, kol tavo figūros bus mušamos – naivu. Tačiau nekritiška yra ir tikėti, kad iš tikrųjų yra pasaulio ar regiono dvasių procesai, o ne kaimyninių šalių autoritarinių politikų planai. Alternatyvas galima mąstyti ne simetriškai, ne kaip tiesmuką atsaką į propagandinę provokaciją, o kaip savų idealų plėtrą.

Kai verslininkams sakoma ieškoti „alternatyvių rinkų“, nekviečiama kurti kitokios piliečio statuso, švietimo, darbo ir sveikatos apsaugos … politikos ir teisės. Tačiau, kai atsigreži į naujus užsienio partnerius, keičiasi ir tavo paties gyvenimo būdas ir sąlygos. Todėl susijusių su ekonomika alternatyvų reikalavimas turėtų būti didžiulis, bet jo nėra.

Tas pats kiekvienoje sferoje. Keliaujantys lietuviai mato, kad lietuviškos mokyklos iš dalies prasilenkia su šiuolaikiniu pasauliu ir pagal mokymosi trukmę ir pagal turinį. Jos neatliepia šalies saugumo, migracijos, ekonominių ryšių iššūkių … Turėtų būti protestai ne tik vien dėl atlyginimų ir krepšelių, ir ne vienos mokytojų profesinės sąjungos. Universitetai, paklūstantys uždaroms, miglotoms taryboms, niekam neatsakingoms ir viešumos nepaveikiamoms, virto prekybiniais ir uždarais UABais … Studentai galėtų tiesiog užimti universitetus, okupuoti juos, prašant radikalių aukštojo mokslo pertvarkų. Tačiau tyla ir ramybė pribloškia, nes alternatyvos netapo nei mokinių, nei studentų, nei jaunų darbuotojų gyvenimo dalimi.

Lojalių balsuotojų ugdymas atitinka gyvenimo be stiprių opozicijų logiką. Užsienio lietuviai galėtų kaupti jėgas ir rengti antros pilietybės referendumą (atrodo, liberalai šį šauksmą išgirs) savo politinėms teisėms užtikrinti. Geros tarptautinės kaimynystės politika – svarbus iššūkis gyvenantiems Baltarusijos ir Rusijos pasieniuose. Jų gyvenimo sėkmė tiesiogiai priklauso nuo judėjimą įgalinančių susitarimų ir šioje vietoje galimas pats įvairiausias kaimynystės bendradarbiavimas, išvengiant sienų ir penktų kolonų vardo. Smulkių verslininkų priklausomybė nuo bankų, – ar tai ne iššūkis finansinei sistemai, ar ne prielaida protestams ir alternatyvoms?

Daugelis politikos praktikų ir tyrinėtojų yra pastebėję, kad ūkinis ir viešas politinis mąstymas yra sunkiai suderinami. Viešuma nėra namų dvaro ar šeimos santykių tęsinys, o politika yra veikiau nuolatinės rungtynės, kai sutariama tik dėl pertraukų ir kai kurių taisyklių. Be stiprių alternatyvų, jų iššūkių perkėlimo į politinį lauką ir santykių areną netampa matomos ir didžiosios šalies ydos. Vietinės miglos ir tvirto vedlio laukimas – štai kas seka politinių alternatyvų griovimą. Praktines opozicines veiklas keičia vidiniai, naminiai partijų reikalų sprendimai: vadovų rinkimai, reklama apie atsinaujinimą, viešas kadrų „valymas“ – tolimos priešrinkiminės rokiruotės.

Reklaminiai veiksmai ir įvaizdžio gamyba yra būdai, kuriuo ūkis užvaldo politiką ir sumažina viešumos ir visuomenės aktyvumo vertę. Ten, kur viešosios politikos, t.y. alternatyvių grupių lenktyniavimo nėra, klesti vieno ar kelių politinių lyderių reklama: įvaizdžio gamyba ir diskusija dėl projektų eigos, taip pakeičiant nuomonių įvairovę. Žmonės net nustoja suvokti, ko iš jų norima, kai kviečiama būti visuomeniškai–politiškai aktyviais. Tai yra politinio proto užsklendimas, jį pakeičiant įstatymais ir ekonominiais susitarimais.

Mūsų šalies kaimynai yra puikiausi politiškumo naikinimo specialistai, tačiau ir be jų pagalbos mes patys tyliai mariname įvairovės diskusiją. Stiprių opozicijų nebuvimą vertinu kaip grėsmės demokratijai simptomą. Paskutiniai rimtesni pranešimai apie organizuotą Seimo opozicijos veiklą spaudoje pasirodė 2012 metais, kai buvo paskelbta, kad konservatoriai, liberalai ir „Drąsos kelias“ tampa opozicija, o A. Kubilius jos vadovu. Vėliau, po „Drąsos kelio“ subyrėjimo, po derybų su dauguma, konservatoriams aktyviai bendradarbiaunat su prezidente, pozicijos ir opozicijos veiksmai supanašėjo iki vieno ūkio reikšmės. Pareiškimai,kad vienas komitetas ar kitas prastai veikia, ar kad biudžetas – grubus, primena įmonės kontrolierių pastabas ir visuomenės neaudrina.

Neparlamentinė opozicija dar kurį laiką bandė būti aktyvi, ypač 2014 metų birželį rengiant „referendumą dėl žemės draudimo pardavimo užsieniečiams … “, kuris nesudomino tautos. Organizatoriai aiškiai labiau mylėjo savo idealus, nei suprato, kokios naujos vertybės jaudina Lietuvos žmones. Vėliau radikalūs nacionalistai, socialistai, ekologai … nustėro, bijodamos būti kaltinami penktąja kolona, nesąmoningais ar sąmoningais Kremliaus valios vykdytojais.

Apie opozicijų vaidmens smarkų sumenkimą aiškiai liudijo 2013 metų LR prezidento rinkimai, kur nei viena partija nesugebėjo iškelti bent kiek verto diskutuoti oponento prezidentei D. Grybauskaitei. Stiprių opozicijų beveik nebuvo ir 2015 metų miestų ir rajonų merų ir savivaldos tarybų rinkimų metu. Išskyrus kelis reikšmingus atvejus: Vilniaus ir Kauno merų rinkimų atveju, kur matėme tikrai aštrią diskusiją, kietus opozicijų susidūrimus. Taip pat spaudoje pasirodė vienas kitas pastebėjimas, kad vietos savivaldybių rinkimuose iškilo nauja tendencija – visuomeniniai komitetai, kurie sugebėjo mesti itin rimtą iššūkį partijų skyriams (Kaunas, Šiauliai, Panevėžys, Alytus). Tai buvo signalas, kad partijos nebevykdo aštrios veiklos. Vis dėlto vietos savivalda ir komitetų susiskaidymas nėra prielaida, o tik užuomina, kad stiprios opozicijos ir susijusios alternatyvios raidos programos demokratijos gyvenimui yra būtinos ir laukiamos.

Trečioji opozicija yra vieši intelektualai ir kūrybiški sistemos disidentai, kurie daugiausiai veikia elitus. Nemanau, kad jų vaidmuo sumažėjo, tačiau efektyvumas audrinti elitus – taip. Viešų ir disidentiškų intelektualų, pavyzdžiui, poeto T. Venclovos, istoriko D. Kuolio, filosofo V. Radžvilo ar A. Jokubaičio aštrūs žodžiai mažai beaudrina elitus, jų ir į juos panašių asmenų įtaka tapo menka, publicistinė. Itin radikalią, opozicinę valstybės institucijų kritiką yra išsakę amžinatilsi R. Ozolas ir A. Patackas. Kiti, švelnesni visuomenės kritikai, tokie kaip L. Donskis, L. Bielinis ar R. Lopata privengia pilti žibalą į ugnį. Tačiau retas kuris iš viešųjų intelektualų ar tiesiog kritikų ryžtasi kurti opozicinę organizaciją, užsiimti visuomenine mobilizacine veikla.

O kiti komentatoriai, ginantys „valstybinę“ nuomonę, kalba apie demokratiją kaip apie monolitą, vienybę, dažniausiai kritikuodami į juos nepanašią įvairovę ir politinių idealų skirtumus. Pagaliau pamirštama, kad gali kilti natūralus, jokių išorinių jėgų neskatinami protestai: valstiečių, darbininkų, smulkių ir vidutinių verslininkų, tautinių ir religinių mažumų, įvairių žmogaus teisių gynėjų, ekologų … kurie ir atsisuka į įvairius, dar miglotus visuomeninius komitetus.

Ketvirtas opozicijos ir alternatyvų šaltinis yra žiniasklaida, žurnalistai, kurios funkcija ne tik atspindėti, tirti, bet ir keisti, formuoti. Kai kurie žurnalistai, kaip antai R. Valatka, nesibodi griežtų ir itin opozicinių vertinimų. Tačiau dauguma žurnalistų, mūsų, t.y. visuomenės intereso “sarginiai šunys“ susilieja su valdančiu valstybės choru. Antikos tragedijos choro esmė buvo pasakoti pagrindinę istoriją, kurią ir sekė žiūrovai, o scenos veikėjai tik iliustravo didžiuosius aiškinimus. Šiandien daugelis žurnalistų ir yra choro dalyviai, kurie pasakoja valdančius spektaklius visuomenei.

Priešingai, žurnalisto – visuomenės įvairovės ir alternatyvų sergėtojo – pašaukimas yra matyti tai, ko valdančiųjų pasakojimai nerodo. Tačiau kartais visuomenės saugotojai virsta valdančių dviejų partijų ir laikraščių ar televizijų šeimininkų sargais. Tada iš tiesų lengva užsipulti Lietuvos marginalijas – dešiniuosius nacionalistus, kairiuosius socialistus, anarchistus, žaliuosius ar subkultūras – pankus, gotus, baikerius. Smerkti ir juoktis iš jų – pusvalandžio darbas ir garantuotos liaupsės iš Seimo partijų narių lūpų. Tačiau suteikti marginalijų balsams – feminiščių, žaliųjų, alternatyvių sistemai visuomenininkų, girdimumą – jau yra laisvas žurnalisto poelgis.

Tačiau visados galima apsimesti opozicija. Būti tariama alternatyva, feiku – yra apmokamo juokdario, provokatoriaus, inscenizatoriaus vaidmenys. Jie reikalingi ir propagandiniams, ir hibridiniams karams, ir diskredituojant realius politinius sąjūdžius, visuomeninius komitetus ir marginalius judėjimus. Lengviausiai yra tam pakviesti pavienius jaunus asmenis, paversti juos tariamos alternatyvos kaliausėmis ar net nuodėmių atpirkimo ožiais.

Štai kodėl priblėsusioms opozicijoms, alternatyvų frakcijoms, revizionistams taip svarbu yra sekti, kontroliuoti popsinius provokatorius ir nesubalansuotus charakterius. Rezistencija viešpataujančiam požiūriui yra gyva entuziazmu ir kūryba, tačiau tuščia valia dažniausiai suėda, sunaikina save pačią.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Radžvilas. Politinių partijų negalia smukdo Lietuvą
  2. S. Sokolovas. Kaip sistemos technologai žlugdo koaliciją „Už Lietuvą Lietuvoje“
  3. P. Gylys. Autoritarinė Lietuva – „demokratijos eksportuotoja“
  4. Nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“ prabilo apie rinkimų demokratijos pažeidimus (video)
  5. Žiniasklaidos laisvės indekse Lietuva – 31, Latvija – 28, o Estija – net 10
  6. Š. Navickis. Priešpriešos (I)
  7. L.V. Medelis. Prieikite arčiau, banderlogai!
  8. E. Drungytė. Patriotizmas – didžiausia grėsmė
  9. A.Akstinavičius. Išsivaduokime iš sovietijos
  10. T. Bakučionis. „Rinkimų“ farsas ant politinės santvarkos puvėsių
  11. K. Stoškus. Valstybės moralinė krizė
  12. P. Gylys. Pedofilijos byla, antipolitika ir 80 seimūnų iš Juodojo Lietuvos sąrašo
  13. A. Akstinavičius. Darom?
  14. D.Paukštė. Savęs griovimas: ištirpsime ar išliksime?
  15. A. Guogis. Apie formalią, bet ne realią demokratiją Lietuvoje
  16. J. Jasaitis. Kam jie parduos Žemės planetą?
  17. D. Stancikas. Paskutinis Tautos referendumas
  18. R. Juknevičienė: Kremliaus informacinis karas yra ginklas
  19. M. Kundrotas. Mirties vardas – islamas? Ne – liberalizmas
  20. M. Kundrotas. Ar įmanomas trečias kelias?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. Giedrius says:
    7 metai ago

    deja, vėl ir vėl “smaugiamės’ be kabučių

    ?Štai kodėl priblėsusioms opozicijoms, alternatyvų frakcijoms, revizionistams taip svarbu yra sekti, kontroliuoti popsinius provokatorius ir nesubalansuotus charakterius. Rezistencija viešpataujančiam požiūriui yra gyva entuziazmu ir…”

    pasigaminus (ar sukūrus) sau – ŽODĮ lietuvišką, nebūtų užimta ir išlaisvinta temos obalsio”
    …..”tačiau tuščia valia dažniausiai suėda, sunaikina save pačią.”””
    u ž ba i g a.

    Tiesiai sakant, kai viso straipsnio tik paskutiniojo sakinio trečdalio dalis į
    apie d u s u l į aiški, suprantama ir lietuviška, tai ką čia bedurstysi…

    Atsakyti
    • tara says:
      7 metai ago

      Kaip gali būti tuščia valia? Kaip vanduo – sausas?

      Atsakyti
  2. Pikc says:
    7 metai ago

    Hmm… veikėjo,aktyviai bendradarbiaujančio su kairiaisiais radikalais (NX95), anarchistais (jis buvo net raudono anarchisto, savo agresyviais patologiniais pasisklaidymais pagarsėjusio Povilo Senūtos, dar žinomo kaip Vilis Normanas, marksistinio darbo vadovas) poziciją siūlyčiau vertinti atsargiai. Ne kiekvienas, kritikuojantis valdžią ar konformizmą, yra “savas”. Bolševikiniai “riavoliucionieriai” irgi prieš valdžią buvo – bet ar dėl to jie “savi”?

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      7 metai ago

      Apie Mažeikį pritariu, bet V.Normanas yra nuveikęs šį tą daugiau:
      Rusija turi dingti iš politinio žemėlapio ir jokių „bet“
      http://www.kaunozinios.lt/svarbu/rusija-turi-dingti-is-politinio-zemelapio-ir-jokiu-bet_77036.html
      Netikėta?

      Atsakyti
      • Pikc says:
        7 metai ago

        Kažkiek (atsižvelgiant į tai, kad jis buvo anarchomarksistas), nors ne visai. Libkonai irgi demonstruoja neapykantą kacapstanui (nežinau, kiek tikrą, o kiek dėl to, kad dabar madoj, tai apsimoka, nes reitingams naudinga), bet dėl to jie netampa “savi”. O tas Normanas tautinės Lietuvos lygiai taip pat nekentė – ir “naciū-fašiū” vis ieškojo.

        Atsakyti
  3. Kažin says:
    7 metai ago

    Kad pagrindinės – visą laiką Seime esančios 3-4 partijos, pakaitomis besikeičiančios tai pozicijų, tai opozicijų vietomis jame, yra tik formaliai atskiros grupės, – seniai aišku. Gal laikas baigti su tuo naivumu dėl partijų vaidmens, kaip iš tikrųjų esančių demokratinio politinio valdymosi būdo užtikrintojų. Šiuolaikinėje politikoje tas partinis demokratijos užtikrinimo būdas tegali būti tik vaidinamas. Jokių tikrų vadovėlinių (teorinių) pozicijų-opozijų Lietuvoje, kaip, beje, ir daugelyje demokratinių šalių būti jau negali. Dėl visuotinio komunikacinio ryšio šalių visuomenėse išplitimo laipsnio realaus opozicijos buvimo galimybė yra tik utopija. Iš tikrųjų tarp valdžios partijų vyksta tik dalinimasis pakaitomis valdžia, viešumoje vaidinant, kad tai vaidinimas žino tik režisieriai, susipliekimą tarpusavyje – opozicijos su pozicija – kirvio su akmeniu… Žinoma, tokiu atveju yra būtinas susitarimas dėl rinkimų kontroliavimo. O tai, suprantama, yra juokums darbs… Taigi, jeigu Lietuvoje ar pasaulyje demokratijai trūksta ko, tai tik to tinkamai suvaidinamo susipliekimo “kirvio su akmeniu”. Ar ne tų opozicijos suvaidinimų autorius ir pasigenda čia…

    Atsakyti

Komentuoti: Kažin Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Istorijos mokytojas Martynas Maniušis

Ar būtent tai – jau Trečiasis pasaulinis karas?

2022 06 30
Kultūros ministerija. | rkm.lt nuotr.

Didės valstybės parama žiniasklaidai

2022 06 22
Algirdas Butkevičius | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Valdantieji atmetė opozicijos siūlymus

2022 06 21
Pristatyta paramos žiniasklaidai pertvarka | lrv.lt nuotr.

Pristatyta paramos žiniasklaidai pertvarka

2022 06 21
Prezidentas ragino Seimą tęsti sklandų darbą

Prezidentas ragino Seimą tęsti sklandų darbą

2022 06 20
Ramūnas Karbauskis | LVŽS nuotr.

R. Karbauskis. Valdžia desperacijoje – apsimestinis patriotizmas nepadeda

2022 06 19
Klimato kaita | am.lt nuotr.

Klimatologas E. Rimkus: oro kaitos atnešamos bėdos

2022 06 16
Kultūros ministerija | KM nuotr.

Žinių erdvės stiprinimui skiriama 500 tūkst. eurų

2022 06 15
Ramūnas Karbauskis | LVŽS nuotr.

Prie derybų stalo kviečiami opozicijos vadovai

2022 06 13
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. „Paprasto žmogaus“ problema

2022 06 12
Rodyti daugiau

Naujienos

Neteisėtiems prekiautojams šunimis – pareigūnų „staigmena“
Įvairenybės

Ruošiamės keliauti su augintiniu

2022 07 03
Triušiena – viena vertingiausių mėsos rūšių
Įvairenybės

Triušiena – viena vertingiausių mėsos rūšių

2022 07 03
Būstus niokojo vanduo, automobilius – važiavimas atbuline eiga
Įvairenybės

Lietus Vilniuje. Kur geriau nevažiuoti?

2022 07 03
Priešmokyklinis ugdymas | SMM nuotr.
Gamta ir žmogus

Mano vaikas būsimas priešmokyklinukas

2022 07 03
Rusijos invazija Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 02 14:30

2022 07 03
Atsakingai kūrenkime laužus gamtoje | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Atsakingai kūrenkime laužus gamtoje

2022 07 03
Būsimi studentai teikia prašymus studijuoti | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Būsimi studentai teikia prašymus studijuoti

2022 07 03
Brownscleaners.com nuotr.
Lietuvoje

Daugiausia žalos pridaro ugnis ir vanduo

2022 07 03


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Petras apie M. Kundrotas. Kam provincialams valdžia?
  • Būtiniausi „namų darbai“ apie S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas – uždelsto veikimo bomba
  • 112 ar 113? apie Lietuviai nelinkę tikrintis sveikatos
  • Peticija EP apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kas sustabdys ordą?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ruošiamės keliauti su augintiniu
  • Triušiena – viena vertingiausių mėsos rūšių
  • Lietus Vilniuje. Kur geriau nevažiuoti?
  • E. Grakauskas. Tiesos ir moralės amnezija

Skaitomiausi straipsniai

  • T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą? peržiūrėta: 2063; komentarų: 51
  • Mirė žymus Lietuvos istorikas Algis Povilas Kasperavičius peržiūrėta: 626; komentarų: 0
  • D. Rastenienė. Apie tautiškus Simonos Rainienės aksesuarus kasdienai ir šventėms peržiūrėta: 596; komentarų: 1
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 23 12:02 peržiūrėta: 557; komentarų: 0
  • S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas – uždelsto veikimo bomba peržiūrėta: 523; komentarų: 20
  • J. Skirius. Kaip JAV pripažino Lietuvą 1922 metais peržiūrėta: 488; komentarų: 6

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Ar būtent tai – jau Trečiasis pasaulinis karas?

by daiva
2022 06 30
0
Istorijos mokytojas Martynas Maniušis

COVID-19 pandemiją kai kurie istorikai prilygino Trečiajam pasauliniam karui, nes ji paveikė absoliučiai visas visuomenės gyvenimo sritis – tam įtakos...

Skaityti toliau

Didės valstybės parama žiniasklaidai

by Ditė Česėkaitė
2022 06 22
3
Kultūros ministerija. | rkm.lt nuotr.

Kultūros ministerijos teikimu Vyriausybė padidino leistiną valstybės pagalbos viešosios informacijos rengėjų konkursams per Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą ribą...

Skaityti toliau

Valdantieji atmetė opozicijos siūlymus

by Ditė Česėkaitė
2022 06 21
0
Algirdas Butkevičius | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seimas antradienį po pateikimo nepritarė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario Algirdo Butkevičiaus inicijuotoms įstatymo pataisoms, kuriomis siūlyta Lietuvoje mažinti akcizus...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Petras apie M. Kundrotas. Kam provincialams valdžia?
  • Būtiniausi „namų darbai“ apie S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas – uždelsto veikimo bomba
  • 112 ar 113? apie Lietuviai nelinkę tikrintis sveikatos
  • Peticija EP apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kas sustabdys ordą?
  • Žemyna apie S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas – uždelsto veikimo bomba

Kitas straipsnis
Renginyje „Karakumų asilėlis“ – lėlių atgimimo stebuklas

Renginyje „Karakumų asilėlis“ – lėlių atgimimo stebuklas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai