Antradienis, 9 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

Č. Iškauskas. Mums – pripažinimas, jiems – kryžius…

Česlovas Iškauskas, www.delfi.lt
2015 05 02 17:30
0
Senasi Orhei, Moldova | flickr, wikimedia.org, D.Proferio nutr.

Senasi Orhei, Moldova | flickr, wikimedia.org, D.Proferio nutr.

800px-Orhei_Vechi,_Moldova_wikimedia.org-nuotr
Senasi Orhei, Moldova | flickr, wikimedia.org, D.Proferio nutr.

Posovietinės šalys ir jų lyderiai ėjo skirtingais keliais ir tempais į realią nepriklausomybę. Vienos iki šiol neišsiveržia iš Rusijos orbitos, kitos toli atsiplėšusios nuo jas gramzdinusios vienpartinės komandinės sistemos, o trečios tebėra sunkiame ieškojimo ir pasirinkimo tarp Muitų sąjungos ir ES kelyje.

Prieš gerą dešimtį ar penkiolika metų sakėme, kad vargingiausia valstybė Europoje yra Albanija. Tačiau po 2000-ųjų išvakarėse ir jų pradžioje kilusių kruvinų neramumų, susijusių su Kosovo siekiais atsikratyti Serbijos globos, ji padarė nemažą pažangą ir pernai birželį buvo įvardyta kaip kandidatė į ES. Be to, ji padavusi paraišką tapti NATO nare. Albanija buvo tarp pirmų pripažinusių 2008 m. vasario 17 d. paskelbtą Kosovo nepriklausomybės deklaraciją.

Ko gero, iš Albanijos labiausiai atsilikusios Europos šalies vardą dabar paveržusi Moldova. Pavyzdžiui, nors abi šios šalys turi maždaug po vienodai gyventojų, bet Moldovos BVP beveik dvigubai mažesnis už Albanijos, o vienam gyventojui – daugiau kaip dukart mažesnis.

Pastaruoju metu Moldova, kaip ir Ukraina bei Gruzija, yra pareiškusios sieksiančios pilnateisės narystės ES (prieš metus bendrija suteikė bevizio režimo statusą), tačiau bent jau Kišiniovas tokios galimybės neturės dar kokia 10 metų. Akivaizdu, kad šioms trims posovietinėms šalims kelią į euroatlantines struktūras pastojo agresyvi Rusijos politika, atgrasiusi Briuselį nuo tolesnės ES plėtros į Rytų Europą. Moldovai Padnestrė tapo lyg akmuo po kaklu.

Bet pripažinkime, kad, sunkiai skindamiesi kelią  vakarietiškų vertybių link (nebūtinai jie kaip mes jas supranta neigiamai), apie 3 mln. moldavų, tapatinančių save su rumunais, dar iki formalaus nepriklausomybės paskelbimo 1991-ųjų rugpjūčio 27 d. žengė žingsnį, kuris nustebino ne tik Maskvą, bet ir jau anksčiau nuo SSRS atsiplėšusias respublikas. Kažkodėl Lietuva šį tuomet dar komunistinės Moldovos poelgį reikiamai neįvertina…

1990 m. gegužės 31 d. tuometinės Moldavijos SSR Aukščiausioji Taryba (Moldova respublika pavadinta tik po metų – gegužės 23-ąją) specialiu aktu pripažino atkurtos Lietuvos nepriklausomybę, nors rezoliucija patvirtinta tik po trečio balsavimo. Tiesa, jau kitą dieną SSRS Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą, kad toks Kišiniovo sprendimas yra niekinis.

Per šio akto ir diplomatinių santykių užmezgimo jubiliejų buvęs Moldovos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas ir pirmasis Moldovos prezidentas Mirča Jon Snegur (Mircea Ion Snegur) pabrėžė, kad „Moldova pagrįstai didžiuojasi šiuo drąsiu ir toliaregišku žingsniu, atspindinčiu Moldovos žmonių istorinę kovą bei meilę laisvės idealams“. Gi po dvejų metų liepos 8 d. tarp šalių buvo užmegzti diplomatiniai santykiai.

Beje, kaip ir daugelis pokomunistinių šalių lyderių, agronomo išsilavinimą turįs M. Sneguras išėjo bolševikinę mokyklą. Dabar jau 75-rių sulaukęs partinis veikėjas nuo 1985 m. buvo Moldavijos SSR komunistų partijos sekretorius, bet jis, kaip, pavyzdžiui, ir A.M. Brazauskas, sugebėjo lanksčiai prisitaikyti prie Liaudies fronto įsiūbuotos nepriklausomybės bangos ir jau 1990 m. balandį buvo išrinktas Aukščiausiosios Tarybos pirmininku, gi birželį pasitraukė iš SSKP (Lietuvos partiniai bosai dar laviravo pervadindami LKP kitais vardais).

Kaip rašėme 2011 m. vasarį DELFI straipsnyje „Lietuvos tarptautinis pripažinimas: sunkiai pralaužti abejingumo ledai“, šis tada dar komunistinio Kišiniovo žingsnis pademonstravo, kad skirtingo politinio ir ekonominio potencialo šalys sugeba paremti viena kitą tegul ir simboliniais, bet tuo metu labai svarbiais sprendimais. Iki tų pačių metų rugpjūčio 19-ąją prasidėjusio pučo Maskvoje mūsų nepriklausomybę pripažino dar ir Danija, Slovėnija, Rusija bei Kroatija. Ir tik po nepavykusio perversmo šalys viena po kitos pripažino mūsų teisę būti nepriklausomais. Tai dar labiau pabrėžia Moldovos sprendimo svarbą.

Per diplomatinių santykių užmezgimo 20-metį susitikę buvę apie parlamentų vadovai pripažino, kad tai tikrai reikšmingas faktas, niekaip nenuvertinantis tikrojo, formalaus, oficialaus, tarptautine teise grįsto nepriklausomos valstybės Islandijos žingsnio – Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo beveik po metų – 1991-ųjų vasario 11 d. Buvęs Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis 2012 m. sakė: „Tiesiog ramiai užmezgėme tuos diplomatinius santykius, niekas negąsdino, neblokavo, nešantažavo, kad negalima Lietuvos pripažinti. Net ir tuo laikotarpiu, kada Sovietų Sąjunga gąsdino visą Europą, kad jokiu būdu nepripažintų Lietuvos, sovietinė respublika Moldavija išdrįso tai padaryti“.

Grįžtant prie tuometinio Moldovos vadovo, nereiktų spekuliuoti ankstesniais jo pasisakymais, kuriuos noriai platina Rusijos žiniasklaida. Antai 1984 m. spalį, dar būdamas partijos Edineco rajono komiteto pirmuoju sekretoriumi, laikraštyje „Leninec“ M. Sneguras pareiškė: „Okupuotoje Besarabijos teritorijoje nesiliauja kova prieš rumunų okupantus už susijungimą su tarybine tėvyne“.

Jeigu tęstume tas paraleles, tai ir Lietuvos kompartijos lyderiai kalbėjo liokajišku Maskvai tonu. Antai daug vėliau, per patį šaukimo į sovietinę armiją boikotą ir karinių bilietų grąžinimą, LKP vadovai šituo reiškė kategorišką nepasitenkinimą. Kaip rašė Arvydas Kšanavičius knygoje „Diletanto svarstymai“, LKP CK pirmasis sekretorius A. Brazauskas anuomet teigė: „Galime labai daug pasiekti Lietuvoje (…) atsisakę dviejų lozungų: šūkių išeiti iš Tarybų Sąjungos ir „Šalin okupantus!“ Tai buvo pasakyta tuo metu, kai pats Kremlius 1989 m. gruodžio pabaigoje prisipažino, jog dėl Molotovo – Ribbentropo pakto slaptųjų protokolų Baltijos valstybės neteko savo nepriklausomybės, kitaip sakant, buvo okupuotos, kai jau buvo nuošęs galingas mitingas Vingio parke, nusidriekęs Baltijos kelias…

Dar reikia pridurti, kad M. Sneguro, kuris vadovavo liberaliai Atgimimo ir santarvės partijai, filologijos studijas baigusi anglų ir vokiečių kalbų specialistė duktė Natalja German jau dveji metai yra šalies vicepremjerė, užsienio reikalų bei eurointegracijos ministrė. Jos pastangomis pernai rudenį Kišiniovas pasirašė asocijuotos narystės ES sutartį. Suprantama, Lietuva rėmė šį žingsnį.

O daugiau? Apsikeista nebent apdovanojimais. Neseniai, balandžio 22-ąją, aukščiausią Moldovos apdovanojimą „Respublikos Ordiną“ gavo mūsų šalies vadovė už tai, kad, kaip sakė Prezidentė, „mūsų šalis visada rėmė Moldovos siekį kurti europinę valstybę, o prieš dvejus metus, pirmininkaudama Europos Sąjungos Tarybai ir organizuodama Rytų partnerystės susitikimą Vilniuje, Lietuva svariai prisidėjo prie to, kad Moldovai būtų įvestas bevizis režimas su Europos Sąjunga“.

Prieš 8 metus ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi apdovanotas ir M. Sneguras. Turbūt Vilniaus sveikinimo jis sulaukė šį sausį – savo 75-mečio proga. Tačiau nedrąsūs Vilniaus pareiškimai dėl Rusijos trukdymo integruotis į ES, Maskvos pastangomis įšaldytas Padnestrės konfliktas, Gagaūzijos – vienintelės į istorinę Besarabijos teritoriją įeinančios autonomijos – separatinio judėjimo skatinimas, – visa tai atrodo kaip apsimestinio mandagumo gestai, o ne kaip nuoširdi Lietuvos pagalba laisvėjančiai Moldovai.

Juk nepakanka vien tik vesti istorines paraleles tarp Molotovo – Ribbentropo paktu atplėštos Lietuvos ir Besarabijos, įžvelgti daugiau lingvistinius tapatumus tarp Lietuvos totorių ir Moldovoje gyvenusių „lipanų“ – XVII a. išeivių iš Lietuvos, surengti bendrą tautinių audinių parodėlę ar nuvykti paragauti nuostabaus moldavų vyno iš 1990 m. vynuogių derliaus. Moldovos poelgis prieš 25 metus – tai kur kas daugiau negu apsikeitimas medaliais. Jis įpareigoja mus – toliau nužengusius lietuvius – padėti moldavams, kurie pastaruoju metu veržiasi iš Europos užkaborio į laisvą ir pasiturimą gyvenimą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Č. Iškauskas. Rusija nori atplėšti ir gabaliuką Kalifornijos?
  2. Č. Iškauskas. Michailas ir Raisa Gorbačiovai – neįveikę lietuviškos sienos
  3. Č. Iškauskas. Ar lietuviai – atsiprašinėtojų tauta?
  4. Č. Iškauskas. Kaip LKP Sąjūdį į pergalę vedė
  5. Č. Iškauskas. Politiniai gegužės žiedai (pirmadienio mintys)
  6. Č. Iškauskas. Apie asmenybes… (pirmadienio mintys)
  7. Č. Iškauskas. 1939-ųjų pasirinkimas: tarp kūjo ir priekalo
  8. Č. Iškauskas. O gal priešai tampa draugais? (pirmadienio mintys)
  9. Č.Iškauskas. Pokario pasipriešinimas: kaip elgtumės šiandien?
  10. Z. Vaišvilos spaudos konferencija: Kodėl norima keisti Atgimimo istoriją? (tiesioginė transliacija, video)
  11. Z.Vaišvila. Europos Sąjungos kelias nuo Vaclavo Havelo iki Dalios Grybauskaitės
  12. „Savaitės pjūvis“ apie iššūkius Lietuvai ir naujus partijų reitingus

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Pasirašyti du svarbūs susitarimai su Moldova

Pasirašyti du svarbūs susitarimai su Moldova

2022 08 04
Prezidentų vardinių stipendijų laimėtojai | jp.lt nuotr.

Prezidentų vardinių stipendijų laimėtojai

2022 08 03
Ukraina | Alkas.lt nuotr.

A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022-08-02 12:45

2022 08 02
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022-08-01 11:31

2022 08 01
Naisių vasaros teatras. Ukrainiečių ir lietuvių trupės kartu | R. Karbauskio FB puslapio nuotr.

R. Karbauskis. Atsakymas bandžiusiems sugriauti Naisių vasaros festivalį

2022 07 11
Stanislovas Buškevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

S. Buškevičius. Čečėnų karinės sėkmės paslaptis

2022 07 11
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Nuoseklumas: sprendimas ar problema?

2022 07 11
Lietuva rems Moldovos eurointegraciją

Lietuva rems Moldovos eurointegraciją

2022 07 06
Ostapas Benderis Kysai Vorobjaninovui: Kam jums valdžia, jūs juk neturit fantazijos | Alkas.lt koliažas

M. Kundrotas. Kam provincialams valdžia?

2022 07 02
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ parodys lietuvių bendrumą | lrv.lt nuotr.

„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ parodys lietuvių bendrumą

2022 07 01
Rodyti daugiau

Naujienos

Zaporožės AE | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 09 11:40

2022 08 09
„Logitech“ mechaninė klaviatūra ir pelė iš „Studio“ serijos | logitech.com nuotr.
Technika ir technologijos

Stilius ir forma, kurie jus nustebins – „Logitech“ mechaninė klaviatūra ir pelė iš „Studio“ serijos!

2022 08 09
Šiaulių savivaldybė prašo Didždvario rūmų
Lietuvoje

Šiaulių savivaldybė prašo Didždvario rūmų

2022 08 09
Vilnius kviečia prisidėti prie žaliojo miesto
Lietuvoje

Vilnius kviečia prisidėti prie žaliojo miesto

2022 08 09
Neringos savivaldybė perėmė Pervalkos švyturį
Lietuvoje

Neringos savivaldybė perėmė Pervalkos švyturį

2022 08 09
Suskaičiuota virš 9 tūkst. kormoramų porų
Gamta ir žmogus

Suskaičiuota virš 9 tūkst. kormoramų porų

2022 08 09
Neįgaliesiems sportininkas premijas siūloma didinti du kartus
Lietuvoje

Olimpinėms sporto šakoms – dar 4,4 mln.

2022 08 09
Ar saugu gerti vandenį iš čiaupo?
Lietuvoje

Vilniečių namus pasieks išmanieji skaitikliai

2022 08 09


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Global-Kapitalistas apie V. Zelenskis perspėjo apie branduolinės katastrofos grėsmę
  • visada malonu apie D. Kreivys žada ginti vartotojų interesus
  • tiesiog apie V. Zelenskis perspėjo apie branduolinės katastrofos grėsmę
  • Lol apie S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 09 11:40
  • Stilius ir forma, kurie jus nustebins – „Logitech“ mechaninė klaviatūra ir pelė iš „Studio“ serijos!
  • Šiaulių savivaldybė prašo Didždvario rūmų
  • Vilnius kviečia prisidėti prie žaliojo miesto

Skaitomiausi straipsniai

  • Sovietiniu ilgesiu serga tie, kurie buvo prisitaikę prie režimo peržiūrėta: Array; komentarų: 31
  • Sovietiniu ilgesiu serga tie, kurie buvo prisitaikę prie režimo peržiūrėta: Array; komentarų: 31
  • Kaip išsaugoti gerąsias voveraičių savybes? peržiūrėta: 487; komentarų: 1
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022-07-30 12:10 peržiūrėta: 486; komentarų: 21
  • Valstybės archyvas nuolat papildomas dokumentais peržiūrėta: 482; komentarų: 0
  • S. Buškevičius. Karas Ukrainoje gali stipriai užsitęsti, jei nebus imtąsi ekstraordinarių veiksmų peržiūrėta: 427; komentarų: 6

Artimiausi renginiai

  1. Punsko dienos Žolinės. Punsko parapijai – 425

    2022-08-13 17:00 - 2022-08-15 23:30

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Pasirašyti du svarbūs susitarimai su Moldova

by Ditė Česėkaitė
2022 08 04
0
Pasirašyti du svarbūs susitarimai su Moldova

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė Kišiniove susitiko su Moldovos vidaus reikalų ministre Ana Revenco. Ministrės pasirašė du strateginiam bendradarbiavimui svarbius...

Skaityti toliau

Prezidentų vardinių stipendijų laimėtojai

by Kristina Aleknaitė
2022 08 03
0
Prezidentų vardinių stipendijų laimėtojai | jp.lt nuotr.

Paaiškėjo 2022–2023 studijų metų Prezidentų vardinių stipendijų laimėtojai – 28 studentai, įvertinti už puikius akademinius pasiekimus įvairiose studijų kryptyse. Lietuvos...

Skaityti toliau

A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022-08-02 12:45

by Jonas Vaiškūnas
2022 08 02
2
Ukraina | Alkas.lt nuotr.

Politinis strateginis lygmuo Jei Rusijai pasiseks Ukrainos pietuose ir Donbase, driskių armija bus perdislokuota į Baltarusiją, pietinę Rusiją ir bus...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Global-Kapitalistas apie V. Zelenskis perspėjo apie branduolinės katastrofos grėsmę
  • visada malonu apie D. Kreivys žada ginti vartotojų interesus
  • tiesiog apie V. Zelenskis perspėjo apie branduolinės katastrofos grėsmę
  • Lol apie S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada?
  • Patriotas apie Kviečiama siūlyti nusipelniusius aukščiausio kultūros apdovanojimo

Kitas straipsnis
Saugomose teritorijose vyko pamokos mokytojams

Saugomose teritorijose vyko pamokos mokytojams

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai