Lietuvos mokslinę veiklą vertinę tarptautiniai ekspertai, aplankę visas Lietuvos mokslo institucijas ir išnagrinėję jų veiklos rezultatus, pateikė savo rekomendacijas, kokiu keliu toliau reikėtų eiti siekiant aukštesnės mokslo kokybės.
Nepriklausoma nuomonė apie Lietuvos mokslą
„Manau, mes visi suprantame, kad Lietuvai, kaip bet kuriai kitai mažai šaliai, labai sudėtinga išgirsti tikrai nepriklausomą nuomonę iš nacionalinių ekspertų, kur beveik visi dirbantys vienoje srityje vieni kitus pažįsta. Todėl mums labai svarbu išgirsti objektyvias ekspertų nuomones ir svarbiausia sugebėti jomis tinkamai pasinaudoti“, – renginyje „Mokslinės veiklos vertinimas: ką rekomenduoja tarptautiniai ekspertai“ sakė Švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis.
Tai didžiausias tokio pobūdžio tyrimas Lietuvoje, kuriame dalyvavo visos Lietuvos mokslo institucijos. Pasak Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) direktorės Jurgitos Petrauskienės, susidėjo daug įvairių priežasčių, kodėl toks tyrimas tapo reikalingu. „Mes įtraukėme į tyrimą net 46 tarptautinius ekspertus iš gerai visame pasaulyje žinomų aukštųjų mokyklų, kad pamatytume kaip iš tiesų atrodome iš šalies ir sužinotume savo stipriąsias ir silpnąsias vietas. Taip pat ieškojome būdų, kaip išspręsti problemą, kai vertinama mokslinių straipsnių kiekybė, o ne kokybė. Šio tyrimo metu ekspertai į tai atsižvelgė. Be to, ekspertai vertino tik tas sritis, kuriose dirba patys, tad buvo atsižvelgta į kiekvienos iš jų specifiką“, – kalbėjo MOSTA direktorė Jurgita Petrauskienė.
Daugiau dėmesio žmogiškiesiems ištekliams
Ekspertai pristatė rekomendacijas kiekvienai mokslo sričiai, tačiau kai kurios pastabos, jų nuomone, tiko visai Lietuvos mokslo sistemai. Viena vertus, ekspertus labai maloniai nustebino aukšto lygio laboratorijos, jų turima įranga, bet, kita vertus, atėjo metas žengti naują žingsnį ir daugiau dėmesio skirti žmogiškajam kapitalui. „Turite galvoti, kaip paskatinti žmones dirbti Lietuvos mokslo institucijose, kurti palankias sąlygas tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslininkams, kad jie norėtų atvykti čia dirbti“, – kalbėjo Delfto technologijos universiteto profesorius Laurensas Katgermanas.
Ekspertų nuomone, Lietuvai jau dabar būtina galvoti kaip apversti aukštyn kojomis situaciją, kai aukštosiose mokyklose dirba labai daug profesorių, bet jos turi labai mažai doktorantų. Nors ekspertus sužavėjo doktorantų entuziazmas, tačiau jų skaičių reikia didinti – kitaip Lietuva greitai pateks į akligatvį. Daugiau dėmesio reikia skirti ir pasaulyje įprastoms podoktorantūros studijoms – jos jaunam mokslininkui dažnai tampa karjeros tramplinu, tačiau Lietuvoje tokia praktika yra beveik nevystoma.
Net ir aukšto lygio tyrimams trūksta geros vadybos
Svarbiu iššūkiu Lietuvos mokslo sistemai ekspertai įvardina mokslinės veiklos fragmentaciją. „Dabartinės mokslo politikos problema yra fragmentacija, kai daug mažų tyrėjų grupių vykdo daug skirtingų tyrimų užuot ieškoję, kur galėtų sutelkti jėgas“, – pripažino Eksperimentinės medicinos instituto Vengrijoje profesorius Gaboras Makara.
„Jums reikia specializacijos, reikia žinoti savo stiprybes, kurias galėtumėte pabrėžti. Turite galvoti kaip tapti globaliais kurios nors, kad ir labai siauros srities, lyderiais“, – patarė Aberdyno universiteto profesorius emeritas Kenas Thomsonas.
Ekspertai pastebėjo, kad Lietuvai būtinai reikia stiprinti mokslinių tyrimų vadybą. Tai padėtų spręsti tokias problemas kaip fragmentacija, veiklų dubliavimas, be to, padėtų būti geriau matomiems tarptautiniu lygiu. „Lietuvoje yra labai daug stiprių mokslininkų, kurie atlieka labai aukšto lygio tyrimus, bet reikia galvoti, kaip juos tinkamai pristatyti“, – sakė prof. Laurensas Katgermanas.
Ragina didinti tarptautiškumą
Ekspertai primena, kad visų sričių mokslininkai šiais laikais turi konkuruoti ne tik savo šalyje, bet ir tarptautiniu lygiu – tik taip jie gali nuolat tobulėti ir išlikti konkurencingi pasaulyje. Viena svarbiausių užduočių – raginti mokslininkus savo darbus kuo dažniau skelbti anglų kalba bei orientuotis ne į nacionalinius, o į tarptautinius žurnalus.
„Tai tinkama visiems, net ir kalbant apie humanitarinius ar socialinius mokslus. Kartais jauniems mokslininkams atrodo, kad jų tyrimai bus niekam neįdomūs užsienyje. Bet jie gali tapti savo kultūros ambasadoriais svetur“, – patarė Tilburgo katalikų teologijos mokyklos profesorius Peteris Jonkersas. Be to, mokslo institucijos turi galvoti ir apie tai, kaip pačios galėtų pritraukti mokslininkų iš užsienio, kurie galėtų pasidalinti savo patirtimi. Tačiau tam, žinoma, pirmiausia reikia sukurti jiems palankias sąlygas.
