Sekmadienis, 8 vasario, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

S. Spurga. Ukraina

Saulius Spurga, www.satenai.lt
2015-03-30 08:10:40
43
PERŽIŪROS
1
youtube.com nuotr.

youtube.com nuotr.

youtube.com nuotr.
youtube.com nuotr.

Adomas Mickevičius kažkada skelbė, kad Lenkija esanti Europos tautų Kristus. Sunkų kryžių, ar bent jo aštrią nuolaužą, dabar tenka nešti Ukrainai. Jos kraujas srūva už visą Europą. Jei Ukraina laimės, pasaulio istorija klostysis pagal vieną scenarijų, jei pralaimės – pagal kitą. Šis „drugelio sparno mostelėjimas“ sukels į vieną ar į kitą pusę pučiančius politinius vėjus, viesulus, taifūnus, cunamius. Vienos teritorijos bus apsemtos, o kitos iškils it aukšti kalnai.

Taip padėtį matome mes – tačiau tai nerūpi pačiai Ukrainai. Šalis žūtbūtinai kaunasi ne už tolimus ateities tikslus, o visų pirma su pačia savimi, ir realūs koviniai veiksmai tėra nedidelė šios kovos dalis.

Mūšis kol kas vyksta net ne už pokyčius, o viso labo už norą, ketinimą būti kitokiems, už tai, kad būtų leidžiama patikėti, pradžioje nors mažumą patikėti, jog vertybės ir idėjos šioje žemėje turi bent kokią vertę, už tai, kad būtų leista bent pakelti sunkią galvą ir į pasaulį pažvelgti iš kitos perspektyvos. Šiame kare savi dažnai yra didesni priešai nei svetimieji, o net ir už savuosius – kas labiau gali pakenkti? Tu pats.

Nežinia iš kur išdygę žalieji žmogeliukai pradeda užiminėti tavo atminties objektus. Iš rūsių, iš senų sandėlių, iš požeminių slėptuvių prisikelia tūkstančiai baugių girgždančių statulų, kurios nori apkabinti tave sustingusiomis rankomis. Iš rūko išnyra rankomis mostaguojantis ir tuščiavidurius žodžius spjaudantis pranašas, pasisavinęs Solženicyno povyzą, – vilkolakis skysta barzda. Spalvingų kirkorovų karoliukai žyra barbendami tavo viršugalvį it putojantys pavasario lietaus lašai… O jei leistumėmės žemyn, vis žemiau ir žemiau, ten, pačioje pasąmonės gelmėje, neįžengiamuose brūzgynuose, pasiektume jį, visagalį Vijų, slavų demoną, saldaus pavergimo karalių akių vokais iki žemės, ir taip norisi, kad valstiečiai šakėmis pakeltų tuos vokus, ir Jo Putiniškoji Didenybė galų gale pažvelgtų į tave ledinėmis akimis, žudančia šviesa nutvieksdama tavo šakniavaisinę egzistenciją…

Pirmykščiai miškai – neaprėpiami. Asiūkliai, pataisai, žiemos miegu įmigę gubernatoriai. Teritoriją pasidalijo girių kunigaikščiai, kalbantys žvėrių kalba ir turtingi it karalius Krezas. Prie kiekvieno girios takelio tupi lokys ir renka bakšišą. Girios glūdumoje dantis šiepia seniai išnykę žvėrys iš Raudonosios knygos. Įsiklausęs ne kobzarių, o Kobzoną girdėsi dainuojant. Ir tik maža grupelė svetimšalių medkirčių, vadovaujamų kažkokio Abromavičiaus, įnirtingai darbuojasi kirviais, tvatindami suakmenėjusias kerplėšas…

Ukraina, žinia, reiškia „pakraščio žemė“. Kieno tai pakraštys? Tai limbas, pragaro pakraštys, skirtas nekaltiesiems – tiems, kurie gimė nežinodami, kas jie tokie, kurion pusėn – dar giliau pragaran ar į dangų – jiems pleventi, mojuojant eteriniais sparnais. Šiems kūdikiams yra skirta laimė – nors kartu tai ir prakeiksmas – apsispręsti, kas jie tokie, atrasti savo tapatybę.

Per šimtmečius ukrainiečių, vadintų rusėnais, žemės, garsėjančios derlingumu, kentė ne vienos valstybės priespaudą ir regėjo daug smurto, neteisybių. Iš čia kilo daug spalvingų, prieštaringų asmenybių. Nesutramdomas polėkis, ryškus temperamentas, maištinga prigimtis sieja Ivaną Mazepą, Petro I apdovanotą Judo medaliu, o lordo Byrono poemoje tapusį sadomazochizmo simboliu, narsios anarchistinės Juodosios armijos vadą bei garsiosios tačankos išradėją Nestorą Machno ir Stepaną Banderą, teroristinių polinkių nacionalistą, kuriam praėjus daug metų po mirties suteiktas, o vėliau atimtas Ukrainos didvyrio vardas. Lemiamais 1917–1920 metais pernelyg daug ukrainiečių lyderių prijautė komunistams, tad tokiomis sąlygomis nepriklausoma Ukraina išsilaikyti negalėjo.

Štai kas yra svarbiausia – Ukrainos raida, jos istorija kitados buvo visiškai integruota į Sovietų Sąjungos istoriją. Ukraina nebuvo koks nors imperijos pakraštys kaip vadinamasis Pabaltijys, Užkaukazė ar Vidurinė Azija. Ji sudarė Sovietų Sąjungos stuburą. Na, gerai, buvo žinoma apie pasišiaušusius vakarų ukrainiečius, ir Stalinas vis paburbėdavo, kad juos reikia ištremti pas baltąsias meškas, tačiau socializmui „bręstant“ vakarų ukrainiečiai pasimetė didžiuliuose Ukrainos plotuose. Mažąją Rusiją būtų sunku pavadinti jaunesniąja Didžiosios Rusijos seserimi, nes abiejų sovietinių respublikų kūnai buvo tiesiog neatskiriami. Niekam nerūpėjo Donbaso angliakasio, partijos propagandistų nulipdyto tariamai antžmogiškų galių spartuolio Stachanovo tautybė ar tai, kad linksmomis legendomis apipinta Odesa yra Ukrainos teritorijoje. Būsimasis SSRS lyderis Nikita Chruščiovas apie dešimtmetį vadovavo Ukrainos komunistų partijai, jį nuvertęs Leonidas Brežnevas buvo gimęs Dniepropetrovsko srityje, o dar vienas gensekas, Brežnevo klonas Konstantinas Černenka, buvo ukrainiečių kilmės.

Niekas pernelyg nepasikeitė ir po to, kai Ukraina, beje, nerodydama jokio entuziazmo, tapo nepriklausoma valstybe. Ukraina buvo tarytum lašas, kuriame atsispindėjo visos Rusijos „grožybės“: galingi oligarchų baobabai, nevaldomi putojantys naftos ir dujų kriokliai, vokeliai be adreso ir be pašto ženklų, brandaus socializmo stiliaus administravimas, mažo žmogaus mažumas ir didelio žmogaus didumas. Atspindys buvo dar labiau iškraipytas ir apgailėtinas nei originalas. Sunku būtų rasti kitą šalį, kurioje politikai, mėgindami žaisti demokratiją, atrodytų labiau odioziški ir apgailėtini. Prezidentai pjaustė žurnalistų galvas, premjerus gaudė Interpolas, deputatai kumščiavosi. Virš šviesių Ukrainos lygumų draikėsi voratinkliai, savo draiskanomis nuklodami ir tarsi palaidodami nuliūdusį Taraso Ševčenkos kazokėlį.

Dėl Sovietų Sąjungos žlugimo Rusijoje daug kas griežė dantimis, tačiau tiesa yra ta, kad formaliai įsikūrus nepriklausomoms valstybėms imperijos branduolys visus šiuos 25 metus išliko. Susigūžusią Ukrainą kaip ir anksčiau tūkstančiai gijų siejo su didžiąja kaimyne. Šalis liko viso labo Rusijos karinės pramonės priedėlis. Rusų kalba šalyje vartojama ne mažiau nei ukrainiečių. Tačiau net ne tai svarbiausia. Valstybes į visetą labiausiai sulydė bendras mentalitetas, galingas ir iš pažiūros nesutraukomas likiminis genetinis ryšys, įkūnytas bendroje informacinėje erdvėje. Populiariosios kultūros vilionės yra narkotikas, gal net stipresnis už pagarsėjusias naftos ir dujų infuzijas, o juk Ukrainos masių sąmonė buvo sinchronizuota su Rusijos populiariosios kultūros virpesiais.

Štai kodėl Ukrainos siekis pasukti link Vakarų buvo tarytum žaibas iš giedro dangaus. Sovietų Sąjungos nostalgijos užvaldytiems asmenims, kuriems Putino televizijos kanalai yra atlikę distancinę lobotomiją, tai yra blogiausių nuojautų, košmariškiausių sapnų išsipildymas. Ukrainos posūkis reiškia ne ką kita, o antrąjį ir šįsyk jau galutinį Sovietų Sąjungos, jos idėjos žlugimą, ir tai yra tarsi antroji apokalipsė, galbūt netgi baisesnė už pirmąją, vykusią 1991 metais. Tuo metu atsiskyrimas vyko staiga, nespėjus net gerai suvokti, kas gi vyksta, ir buvo panašus į greitai atliktą operaciją su narkoze, o iš jos atsibudus teko tiesiog susitaikyti su mintimi, kad senoji sistema sugriuvo ir susikūrė naujos valstybės. Dabartinis atsidalijimas Rusijai, pradėjusiai kurti naują nostalgija, šovinizmu ir paranoja užmaišytą mitą apie savąjį neatremiamą žavesį bei didybę, prilygsta operacijai be narkozės, nepakeliamai skaudžiam gyvų audinių pjaustymui. Gal net dar daugiau – Ukrainos mėginimas ištrūkti griauna ne tik formą, bet ir bazines mentalines struktūras, ant kurių tas mitas lipdomas, suskaldo stebuklingą veidrodėlį, kuris nykią bei nuodingą sovietinę praeitį atspindi kaip idilę, aukso amžių, vienybės ir galybės laikus. Iš čia – nevaldomos agresijos pliūpsniai. Realybės suvokimą keičia isterija, psichozė, vyniojasi nepabaigiamos sąmokslo teorijos.

Pradedami karo veiksmai, kurie per trumpą laiką kiekvieną Ukrainos pilietį priverčia stoti vienon iš dviejų pusių, o kartu pasirinkti savo istoriją, savo vertybes, savo tapatybę. Sugrįžti atgal jau nebebus įmanoma. Jei Rusija kada atsipeikės (nors dabar tai sunku įsivaizduoti), ji supras, kad laimėjusi Krymą ir pradėjusi karą ji prarado kur kas daugiau, nei užgrobė, – neteko visos Ukrainos, kuri, nors dalis visuomenės puoselėjo gražius norus ir viltis, natūraliai plūduriuodama niekada nebūtų pajėgusi išsiveržti iš politinių, ekonominių, energetinių, kultūrinių ir visokių kitokių savo kaimynės gniaužtų. Todėl išgarbintasis caras paauksuotais reitingais siuvinėtu imtynininko kimono bus pripažintas ne šalies didvyriu, prikėlusiu Sovietų Sąjungos didybę, o tikruoju minėtos imperijos griovėju, kartu atnešusiu savo šaliai priespaudą, nepriteklius ir tarptautinę izoliaciją.

Tiesa, lieka vienas įdomus klausimas, į kurį geriausi žmonijos protai iki šiol nesugebėjo rasti atsakymo. Kaip galėjo rastis tokia šalis, Rusija? Kaip ji sugebėjo įveikti natūralų žmogaus instinktą veržtis ten, kur geriau bei šviesiau, ir pakeisti tai nežabotu kenkimo ir savigriovos, nykių sutemų, smurto siekiu? Kokiu būdu radosi toji alcheminė formulė, pakrikimą, išsigimimą, juodžiausią nihilizmą, bet kokių moralinių skrupulų stoką, rodos, natūraliai sulydanti su jėgos kultu ir mesianizmu, kai viskas apvirsta aukštyn kojomis ir pateikiama taip, tarytum šios šalies švenčiausia ir garbingiausia pareiga būtų pasauliui nešti sumaištį, neviltį, šiurkščios agresijos užkratą? Kokių – fizinių ar astralinių – laukų anomalijos Rusijos teritorijoje lėmė, kad žmonės, rodos, laisva valia renkasi ir kaip aukščiausią siektiną tikslą paskelbia saviizoliaciją, bukaprotiškumą, skurdą, nuodingą šovinizmą, baimę, paranoją? Niekur kitur pasaulyje niekada nebuvo valstybės, kurioje būtų klestėjusi institucionalizuota degradacija, vėberiškais principais sutvarkyta korupcija ir universitetinio lygmens nuprotinimas, kaip yra Rusijoje.

Sunki kelionė per girią, mėginant atgauti, kas prarasta, siekiant prisiminti, kas, kaip, kodėl ir už kiek tave kitados pardavė, siekiant suprasti, kodėl tavo silpnybės nuolat pasirodydavo pajėgingesnės už stiprybes, kodėl pamiršdavai daugiau, nei prisimindavai, ir kodėl su tokiu džiaugsmingu įkarščiu guldei galvą už svetimą reikalą, paniekinamai nusisukdamas nuo savojo.

Ženk, kazokėli, iš to pragaištingo pakraščio, iš pragaro prieangio, eik pasitikti savo lemties…

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. L. Nastopka. Šis tas apie Ukrainą
  2. A. Archangelskis: Noriu, kad Ukraina žinotų, jog yra ir kitokių rusų
  3. Ukraina po Ženevos derybų: V. Putinas gavo daugiau nei tikėjosi
  4. L.V. Medelis. Naudingos pamokos Lietuvai: kaip Lenkija prarado Ukrainą
  5. Ukraina išslydo iš Europos Sąjungos rankų
  6. Rusijos „humanitarinės pagalbos“ vilsktinė vėl įsibrovė į Ukrainą
  7. Vakarams stebint Rusija toliau drasko Ukrainą (video)
  8. Ukraina ruošiasi statyti savo „Mannerheimo liniją“ nuo Rusijos
  9. D. Grybauskaitė: Saugi ir demokratinė Ukraina – visos Europos interesas
  10. ES vicepirmininkas R. Černeckis: Merkel ir Olandas paaukojo Ukrainą (video)
  11. D. Grybauskaitė: Rusijos invazija į Ukrainą – grėsmė visai Europai (video)
  12. Ukraina šią žiemą nešals – susitarta dėl Rusijos dujų tiekomo atnaujinimo
  13. Vakarams stebint Rusija toliau okupuoja Ukrainą (tiesioginė transliacija, video)
  14. O. Turčynovas: Rusija pradėjo atvirą agresiją prieš Ukrainą (video, tiesioginė transliacija)
  15. Ukraina skelbia, kad Boeing 777 numušusį zenitinį kompleksą valdė 3 rusų kariškiai (video, nuotraukos)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. neziniukas says:
    11 metų ago

    Gal Ukraina buvo Bizantijos pakrastys, kuria Riuriko vikingai pereme is jos ir Kijevas buvo didziausias prekybos centras su savu maidanu – turgaus aikste, tarp vakaru ir rytu? Juk tada rusijos nebuvo, nebuvo net maskvos kunigaikstystes?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Filmų gamyba Lietuvoje 2025 m. pritraukė daugiau nei 25 mln. eurų neatlygintinų investicijų
Kultūra

Filmų gamyba Lietuvoje 2025 m. pritraukė daugiau nei 25 mln. eurų neatlygintinų investicijų

2026 02 08
Prasideda 11-osios Lietuvių kalbos dienos
Kalba

Prasideda 11-osios Lietuvių kalbos dienos. Šių metų sostinės – Rokiškis ir Osioiras

2026 02 08
Laukių ąžuolas
Gamta ir ekologija

Istorinis šansas Lietuvai: nauja tvarka gali atnešti pergalę Laukių ąžuolui

2026 02 08
Sraunaus, gaivaus upelio būta. Akademiko prof. habil. dr. R. Grigo (1936–2025) – 90 metų sukakties paminėjimas
Istorija

Sraunaus, gaivaus upelio būta. Akademiko prof. habil. dr. R. Grigo (1936–2025) – 90 metų sukakties paminėjimas

2026 02 08
Paryžiuje antrą kartą vyks Baltijos šalių kino šventė „CinéBaltique“
Kultūra

Paryžiuje antrą kartą vyks Baltijos šalių kino šventė „CinéBaltique“

2026 02 08
Keptas viščiukas
Lietuvoje

Sotiems savaitgalio pietums – kaip skaniai iškepti viščiuką?

2026 02 07
Itin maži, bet keliantys didelę grėsmę: kuo žmonijai pavojingas nanoplastikas?
Gamta ir ekologija

Itin maži, bet keliantys didelę grėsmę: kuo žmonijai pavojingas nanoplastikas?

2026 02 07
Vasario 16-oji Kaune
Istorija

Vasario 16-oji Kaune: sukaktuvių apdovanojimų iškilmės „Aš – dalis tavęs“ ir renginiai mieste

2026 02 07

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • >>> apie D. Kuolys. Laikas Vilniui iškelti Tadą Kosciušką: tautos laisvės simbolį
  • Mikabalis apie D. Kuolys. Laikas Vilniui iškelti Tadą Kosciušką: tautos laisvės simbolį
  • +++ apie D. Kuolys. Laikas Vilniui iškelti Tadą Kosciušką: tautos laisvės simbolį
  • Rotšildų balius apie Adomas Mickevičius apie „šiandieninę“ geopolitiką

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Nematomas pavojus keliuose – nuo sunkvežimių stogų slystantis ledas
  • Pirmieji lietuviško derliaus pomidorai lentynose: ką gardaus pasigaminti?
  • Filmų gamyba Lietuvoje 2025 m. pritraukė daugiau nei 25 mln. eurų neatlygintinų investicijų
  • Prasideda 11-osios Lietuvių kalbos dienos. Šių metų sostinės – Rokiškis ir Osioiras

Kiti Straipsniai

GRU generolas Vladimiras Aleksejevas ir pasikėsinimo vieta Maskvoje

Maskvoje įvykdytas pasikėsinimas į Rusijos karinės žvalgybos generolą

2026 02 06
Karo simuliacija Baltijos regione – analizuojami galimi agresijos scenarijai prieš Lietuvą

R. Armaitis. Simuliacija, kuri kelia nerimą: kaip greitai Lietuva galėtų tapti karo zona

2026 02 06
Alvydas Medalinskas karo Ukrainoje fone

A. Medalinskas. Istorija apie Starlink ir paniką Rusijoje

2026 02 05
Parama Ukrainai

Finansų ministerija Ukrainai skyrė daugiau nei 33 mln. eurų

2026 02 04
D. Trampo „Taikos taryba“

K. K. Urba. D. Trampo „Taikos taryba“ – geopolitinės galios testas

2026 01 29
Kauno technologijos universiteto (KTU) studentas Rustamas Sejidovas (Rustam Seyidov)

KTU studentas iš Ukrainos: noriu rašyti apie tai, kas svarbu

2026 01 28
Gitanas ir Diana Nausėdos pasitinka Lenkijos prezidentą Karolį Navrockį | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

J. Vaiškūnas. Lenkijos prezidento apsilankymas Vilniuje: tarp saugumo ir istorinių patirčių, kurios verčia būti budriems

2026 01 26
Ukrainos, Lenkijos ir Lietuvos prezidentai 1863-ųjų sukilimo metinių proga: Europa turi būti stipri ir laisva

Ukrainos, Lenkijos ir Lietuvos prezidentai 1863-ųjų sukilimo metinių proga: Europa turi būti stipri ir laisva

2026 01 25
Į Lietuvą atvyko Ukrainos prezidentas V. Zelenskis su žmona

Ukrainos ir Lenkijos prezidentai Vilniuje: mini sukilimą ir tariasi dėl šiandienos saugumo iššūkių

2026 01 25
Parama Ukrainai

Lietuva Ukrainai skubiai perduoda elektros generatorių

2026 01 23

Skaitytojų nuomonės:

  • >>> apie D. Kuolys. Laikas Vilniui iškelti Tadą Kosciušką: tautos laisvės simbolį
  • Mikabalis apie D. Kuolys. Laikas Vilniui iškelti Tadą Kosciušką: tautos laisvės simbolį
  • +++ apie D. Kuolys. Laikas Vilniui iškelti Tadą Kosciušką: tautos laisvės simbolį
  • Rotšildų balius apie Adomas Mickevičius apie „šiandieninę“ geopolitiką
  • Mikabalis apie D. Kuolys. Laikas Vilniui iškelti Tadą Kosciušką: tautos laisvės simbolį
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Nuo kitų metų veiklą pradės Nacionalinis kibernetinio saugumo centras | kam.lt, V. Liutkaus nuotr.

Paskelbta kas gresia Lietuvos nacionaliniam saugumui (tiesioginė transliacija, video)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai