Z. Vaišvilos spaudos konferencija: Šventės baigėsi – Lietuvos pardavimas tęsiamas (video)

Kovo 17 d. 9 val. Seime įvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija „Šventės baigėsi – Lietuvos pardavimas tęsiamas“.

Z. Vaišvila pasisakė dėl šių metų kovo 12 d. prasidėjusioje Seimo pavasario sesijoje, pasak jo, tęsiamo Lietuvos išvalstybinimo ir tolimesnio valstybės sukarinimo. Z. Vaišvila taip pat  supažindino ir su teismų sprendimais dėl Sausio 13-osios bylos nutraukimo ir, kaip jis teigia, valdžios neveikimo, dangstant karo kurstytoją ambasadorių Ž. Pavilionį.

Signataras kalbėjo taip pat ir apie Generalinės prokuratūros siekį išvengti ikiteisminio tyrimo dėl kitų pareigūnų, pasak jo, drauge su D. Ulbinaite paviešinusių valstybės paslaptį ir  piktnaudžiavusių savo tarnybiniame padėtimi.

httpv://youtu.be/Sh_FWlQT3J4

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencijoje Seime 2015-03-17 d. perskaitytas pranešimas:

Z. Vaišvila. Šventės baigėsi – Lietuvos pardavimas tęsiamas

Tai – kvietimas susimąstyti. Kreipiuosi dėl mums valdžios primetamo siekio priversti mus nemąstyti, aklai gyventi pagal skelbiamus ura-patriotinius šūkius. Euro įvedimu pavadintas Lietuvos išvalstybinimas, ekonomikos valdymą perduodant viršvalstybinėms institucijoms tiesiogiai paveikė ir Lietuvos piliečių perkamąją galią. Prieš metus viešai klausiau Prezidentės, Seimo Pirmininkės ir Ministro Pirmininko, ar jie asmeniškai garantuoja mūsų žmonėms dėl santaupų nuvertėjimo, įvedus euro? Atsakymas buvo tyla, nors per 12 mėnesių ši valiuta nuvertėjo net 23% JAV dolerio atžvilgiu. Tik šiemet euro atpigo net 12% ir tai sparčiai tęsis, nes mūsų valdytojas ECB paskelbė 1,1 trilijardų nepadengtų euro emisiją po 60 mlrd. kas mėnesį superkant iš komercinių bankų euro zonos valstybių skolas. Atvirai paskelbta, kad dirbtinai didinama euro infliacija vartojimo skatinimui. Ir niekas mūsų nuomonės neklausė.

Lietuvos valdžia tai žinojo, tik mums melavo ir klusniai mus nuvedė į euro zoną, atidavė ECB sistemai net 107% litą dengiančias valstybės atsargas. Kodėl mes tokie dosnūs ne valdžios žmonių, o valstybės sąskaita? Gi galėjome pasinaudoti unikalia situacija atrišti litą nuo euro, ir visi būtume netrukę pamatyti lito stiprėjimą euro atžvilgiu. Suklestės mūsų eksportas į JAV? Nurimkime. Ne tik dėl šio eksporto apimties, bet ir dėl to, kad niekada pramonės lygiu nepavysime Vokietijos, kuriai trumpalaikėje perspektyvoje tai naudinga. Valdžia net neperspėjo mūsų žmonių, kad sparčiai nuvertės jų santaupos ir pajamos eurais.

Pagrindinė euro silpnėjimo priežastis – euro zonos skolų krizė. Tiek Graikija, neturinti vokiško pramonės potencialo, tiek Lietuva, nuolankiai imanti ES kompensacijas už pramonės ir žemės ūkio uždarymą, šio reiškinio nepakeis. Tik vis daugiau mokėsime į ESM už akivaizdžiai bankrutuojančią Graikiją ir iš paskos jai einančias Italiją, Airiją, Portugaliją, Kiprą, Ispaniją ir net Prancūziją, nors mokėti nėra iš ko. Lietuvos Seimas tik tęsią šią išvalstybinimo programą – kovo 12-ąją nutarė, kad tris didžiausius Lietuvos komercinius bankus tiesiogiai priežiūrės ECB, net ne jo sistemos dalis, vis dar vadinama Lietuvos banku, kurio Lietuva niekaip nebegali įtakoti. Netrukus Seimas apsispręs ir dėl euro zonos valstybių sutarties su Graikija ratifikavimo bei nuostolių nurašymo (anot, R. Šadžiaus ir V Vasiliausko, pelningos Lietuvos investicijos į ESM praradimo). Matant ženkliai padidėjusią Lietuvos skolą, norėtųsi žinoti, kiek jau sumokėjome į ESM nuo sausio 1 d. ir kiek jau nurašysime. Bet tai sužinoti, anot „Anties“ dainos – vėlgi ne mums, Martynams, šis mėlynas dangus.

Pabandykime per šių įvykių prizmę pažiūrėti į įvykius Ukrainoje. Be ura-patriotizmo kaukės. Dar 1992 m. pasirašytoje Mastrichto sutartyje dėl ES kūrimo visa tai numatyta – kova dėl rinkų iki valstybių likvidavimo. Todėl ES su p. D. Grybauskaite priešakyje 2013 m. lapkrityje forsuodama Ukrainos prispaudimą už simbolinius 65 mln. EUR pasirašyti sutartį dėl sienų atvėrimo ES kapitalui ir Ukrainos tapimo kitos muitų sąjungos nare, negalėjo neišprovokuoti konflikto su Rusija. Nes tuo pat metu Ukraina buvo ir tebėra kitos muitų sąjungos su Rusija, Baltarusija, Kazachstanu ir kt. nare. Civilizuotai taip nesielgiama. Teigti, kad ES nesuprato, ką daro, gali tik naivus ar labai patiklus žmogus.

Galimi tik du paaiškinimai – ES, veikdama drauge su JAV, sąmoningai provokavo situaciją (jau nekalbant apie 2010 m. Rusijos ir JAV sutarties dėl strateginės puolamosios ginkluotės bei Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties galimus pažeidimus), arba veikiama buvo pagal viešai dar nežinomą naują pasaulio ar bent jau Europos pasidalinimą. Rusija tokiu atveju, be abejo, yra viena tokio susitarimo šalis. Vienaip ar kitaip Ukrainai ir mums nuo to nesaldžiau. O susimąstyti vertė jau prieš metus įvykęs Ruhr-Gaz ir Gazprom išėjimas iš Lietuvos ir kitų Rytų Europos rinkų – rizikingų rinkų. Galėtų Lietuvos Prezidentė paaiškinti mums, kas buvo sutarta dėl Ukrainos ateities 2013 m. rugsėjo mėn. Jaltos pasitarime, kuriame ir ji dalyvavo. Tada ir mums būtų lengviau suprasti jos viešus pareiškimus, kuriuos, deja, tenka vertinti kaip avantiūrą.

Suprantu tuos, kurie vis dar mano, kad tik Rusija kalta dėl to, kas vyksta Ukrainoje. Taip paprasčiau. Bet ar iš tikrųjų taip geriau – aklai tikėti atvirai kasdien meluojančia mūsų Prezidente? Gal geriau pradėti mąstyti ir suvokti, kodėl Lietuvoje keliama karo isterija? „Mes patys Europos Sąjungoje prisidėjome prie Ukrainos konflikto“, – pareiškė Britanijos Nepriklausomybės partijos lyderis Naidželas Faradžas (Nigel Farage), Europos Parlamente komentuodamas Europos Komisijos vadovo Žano-Klodo Junkerio (Jean-Claude Juncker) pasiūlymą kurti ES armiją. Beje, skaičiuojant, kiek dar suvereniteto liko Lietuvos valstybėje, be valstybės simbolikos telieka kariuomenė, į kurią jau viešai gviešiasi ES. Tiesa, liko svarbiausias mūsų argumentas – nepakeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skyrius, kuriame įtvirtinta nuostata, jog Lietuva yra nepriklausoma demokratinė respublika ir kad suvereno teisės priklauso mūsų Tautai. Tik tiek mums beliko.

Tuos, kurie vis dar mano, kad Ukrainoje tik vienas blogis – Rusija, prašau atsakyti į klausimus. Kodėl Ukraina be šūvio atidavė Rusija Krymą, kuriame buvo 23000 Ukrainos kariuomenės? Kodėl Ukraina neskelbia karo padėties? Kodėl Ukraina nenutraukia su Rusija pasirašytos taikos ir bendradarbiavimo sutarties ir neatšaukia iš Rusijos savo ambasadoriaus ir nepaskelbia Rusijos ambasados Ukrainoje darbuotojų personomis non-grata? Kodėl Ukraina nepasitraukia iš vieningos muitų sąjungos su Rusija? Kodėl anglį perka ne iš Donbaso, o Rusijos? Kodėl Ukrainos Prezidentas P. Porošenko pernai rugsėjyje privertė paleistą Aukščiausiąją Radą per vieną dieną priimti įstatymą dėl Lugansko ir Donecko sričių savarankiškumo ir kodėl šiemet vasario 14 d. pateikė naujai Aukščiausiajai Radai įstatymą dėl dar didesnio šių sričių savarankiškumo? Kodėl ne paruošta kariuomenė, o savanoriai siunčiami į frontą ir naikinami jau net penkiuose „katiluose“ (Lietuvos žiniasklaida skelbė tik apie Ilovaisko ir Debalcevės „katilus“)? Kodėl į visus aukščiausius valdžios postus Ukrainoje susodinti oligarchai? Kodėl oligarchams leidžiama turėti savo armijas, o oligarchui ir Dnepropetrovsko gubernatoriui I. Kolomoiskiui leidžiama suburti alternatyvinį Ukrainos kariuomenės generalinį štabą, nepaklūstantį tikrajam generaliniam štabui? Kodėl Ukrainai leidžiama naikinti pačiai save pilietiniame kare, sukursčius pačius žemiausius instinktus ir remiant ginklais abi puses? Kodėl siekiama Ukrainos ekonominio kolapso? Kodėl tik dabar atsitokėjo Vokietija ir Prancūzija dėl taikos Ukrainoje siekio? Kodėl šios taikos nereikia Ukrainos oligarchams ir Ukrainos didvyrei p. D. Grybauskaitei? Todėl, kad Vokietija ir Prancūzija suprato, jog aklas JAV siekių kariauti geopolitinius karus su Rusija rėmimas pražūtingas visai ES. O oligarchai ir įvairūs statytiniai tik padeda galingiesiems dalintis Ukrainą, skaičiuoja savo „trupinius“ nuo šio dalybų stalo.

Bijau, kad pagrindinė priežastis yra ne tik Ukrainos kaip valstybės ir ekonominės galios sunaikinimo siekis, jos pasidalinimas, bet ir labai žemiškas tikslas – karas yra didžiausias ir greičiausias verslas, padedantis paslėpti visus galus. Ir Ukrainoje, deja, ir Lietuvoje. Nematome, kas vyksta Lietuvoje?

Aptarkime be emocijų kai kuriuos, manau, svarbius faktus. Joks sąžiningas Lietuvos pilietis neteigs, kad jam nusispjauti į Sausio 13-osios bylą. Tačiau viešai nepasigyrusi Generalinė prokuratūra su raštišku Prezidentės „nusiplovimu“ pernai lapkričio 3 d. tai padarė net 9-iuose šios bylos epizoduose, prieš tai panaikinusi įtarimus net 15-ai kolaborantų! Mat jie patys nešaudė. Prieššventinėmis dienomis rašiau skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria teismas atmetė mano skundą dėl šio ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Teismas nenagrinėjo nė vieno mano skundo dalykinio argumento dėl Generalinio prokuroro pavaduotojo D. Raulušaičio nutarimo šiuo klausimu! Tik pasakė, kad sutinka su prokurorų nuomone. Kur prokurorų ir teismo profesinė savigarba? Nebekalbu apie pareigą įstatymui ir valstybei, nukentėjusiesiems. Man, kaip byloje pripažintam nukentėjusiam, prokuroras leido susipažinti su byla, tačiau tik dalyje dėl mano sumušimo. Su kitomis bylos dalimis susipažinti neleido, nes aš teisme turėsiu liudyti. Atsiprašau, ponai prokurorai, tos bylos dalys, kurių tyrimas nutrauktas, nebekeliaus į teismą! Prokuroro argumentas ne tik nelogiškas, bet nepadorus – kodėl neleidžiate susipažinti su bylos dalimis, kurios nebekeliaus į teismą ir nebėra ikiteisminio tyrimo dalimis? Kodėl slepiate net nuo nukentėjusiojo tų laimingų 15-os kolaborantų, kurių atžvilgiu nutraukėte tyrimą, pavardes r bylos medžiagą?

Ukrainos didvyre, p. Dalia Grybauskaite, vyksite į Kijevą atsiimti didelio Ukrainos apdovanojimo – neužmirškite mums draugiškai Ukrainos valdžiai priminti, kad ne tik Rusija, Baltarusija, bet ir Ukraina mums neišduoda Sausio 13-osios „didvyrių“. Štai toks TSRS vidaus kariuomenės divizijos Vilniuje vadas A. Žitnikovas, kurio įsakymu jo pavaldiniai mus talžė Maironio gatvės spaustuvėje Vilniuje, taip pat prieglobstį rado Ukrainoje.

Vytautai Landsbergi, Didysis Ukrainos ir Lietuvos gynėjau, kokia Jūsų nuomonė dėl nutraukiamos Sausio 13-osios bylos? Šiemet sausio 12-ąją Seime susirinkę parlamento gynėjai į šį mano klausimą atsakė, kad ši byla yra Lietuvos garbė. Ar V. Landsbergiui ši byla jau nebėra Lietuvos garbė? Buvusio Aukščiausiosios Tarybos pirmininko tylėjimo neužteks. Jei p. D. Grybauskaitės „tylėjimą“ suprasti galiu – pagal šios bylos duomenis ji buvo viena 800 kolaboranto M. Burokevičiaus vadovaujamos LKP/TSKP samdomų darbuotojų, tai V. Landsbergis vis tik buvo šioje barikadų pusėje. Todėl V. Landsbergio tolimesnį tylėjimą dėl Sausio 13-osios bylos nutraukinėjimo teks vertinti, kaip jo perėjimą į kitą barikadų pusę – M. Gorbačiovo ir M. Golovatovo versijų rėmimą. Tai dar viena Lietuvos išdavystė ir veikimas Rusijos reakcingųjų jėgų naudai. Suprantu siekį bylą nutraukti dėl TSPK CK Vilniaus aukštosios partinės mokyklos ir įvykių Maironio gatvėje Vilniuje, kur buvo sumuštas ir Zigmas Vaišvila, tyrimo. Taip ir sakykite. Tačiau kodėl byla nutraukta kituose epizoduose, kuriuose nėra nei D. Grybauskaitės, nei Z. Vaišvilos? Maironio gatvėje nukentėjo ir kiti.

Generalinė prokuratūra nusprendė, kad netirs ir mano prašymo dėl ikiteisminio tyrimo dėl tikrųjų D. Ulbinaitės bylos „didvyrių“, kuriuos nustatė net teismas ir kurie Prezidento rūmuose bei pačios Prezidentės kabinete ruošė p. D. Grybauskaitės „skiepus“ nuo tariamo Rusijos antpuolio – VSD vadovo G. Grynos ir departamento vadovo, Prezidentės patarėjo J. Markevičiaus ir pačios Prezidentės. V. Landsbergis šioje skiepytojų kompanijoje teismo nepaminėtas. Tačiau matėme jo viešą benefisą ta tema LRT eteryje. Prokuratūra nei pradėjo ikiteisminį tyrimą, nei atsisakė tai daryti – atseit teismas tai nagrinėja. Nagrinėja, tačiau tik atpirkimo ožio – D. Ulbinaitės veikas. Teismas ją išteisino, nors D. Ulbinaitė Prezidento rūmuose vykusioje spaudos konferencijoje patvirtino, kad ji tai padarė.

Tad, p. D. Grybauskaite ir p. V. Landsbergi, paaiškinkite, kodėl garsiais žodžiais Jūs prieš Rusiją, o darbais ar savo neveikimu remiate pačias reakcingiausias Rusijos jėgas?

Kovo 10-ąją Vilniaus apygardos administracinis teismas iš dalies tenkino mano skundą ir įpareigojo Vyriausybę atsakyti į mano, signataro, prašymą pradėti karo provokatoriaus Lietuvos ambasadoriaus JAV Ž. Povilionio atleidimo procedūrą. Tačiau teismas netenkino šio skundo dalyje dėl Prezidentės, kuri nesiteikė net atsakyti į šį prašymą, įpareigojimo. Gyvename šalyje, kurioje įstatymai p. D. Grybauskaitei negalioja. Kur taip nueisime? Jau ne paslaptis, kad Ž. Povilioniui rikiuojamas Lietuvos „Medvedevo“ vaidmuo. Todėl jis neliečiamasis. Jį gi vasario 23-ąją Lietuvos ambasadoje JAV iškilmingai Gruzijos garbės ordinu apdovanojo jau pusantrų metų Gruzijos nebe Prezidentas M. Saakašvilis, kurio ieško Gruzijos teisėsauga. Svarbu, kad jis Ukrainos Prezidento patarėjas, drauge su mūsų A. Šemeta „išgyvendinantys“ kariaujančioje Ukrainoje korupciją. Jau nebejuokinga. Patyčias išgyvendinti būtina ne tik mokyklose.

Kodėl mes sutinkame gyventi Kreivų veidrodžių karalystėje? Tiems, kurie griežia dantimis dėl signatarų Kreipimosi vardan Lietuvos – ne dėl jo turinio, bet dėl pačio fakto, kurie tyliai šnypščia apie mano tariamą veikimą prieš Lietuvą (drąsinčiau kolegas signatarus viešai paremti R. Rastauskienės – Juknevičienės kryžiaus žygį prieš mane), smūgiuosiu tiesiai į kietą kaktą. Iškart po Krymo įvykių ne Prezidentė, ne V. Landsbergis, ne R. Rastauskienė – Juknevičienė, o „Rusijos naudai veikiantis“ signataras Z. Vaišvila 2014-03-25 raštu kreipėsi į Respublikos Prezidentę D. Grybauskaitę, Seimą ir Vyriausybę dėl šauktinių kariuomenės ir alternatyvios tarnybos atkūrimo. Pažeidžiant LR Konstitucijos 139 str. reikalavimus, 2008 m. nuspręsta sustabdyti šaukimą į privalomąją karo tarnybą, o alternatyvoji tarnyba tiesiog numarinta. Mat reikėjo rūpintis ne Tėvynės gynyba, o tarptautinėms misijomis.

Prezidentės vardu gavau G. Lukaševičienės atsakymą, kad Prezidentė susipažino su mano siūlymu. Seimo NSG komiteto primininkas A. Paulauskas paaiškino, kad formaliai privalomas šaukimas nepanaikintas – jis vykdomas, kai atitinkamiems kalendoriniams metams nustatomas didesnis negu nulis tokių karių ribinis skaičius. Gudru – formaliai nepanaikinta, tik skaičius – nulis. Pvz. 2014 m. nustatyta, kad privalomąją pradinę 9 mėn. karinę tarnybą turėjo atlikti nulis karių, 3 mėn. bazinius karinius mokymus – nuo 700 iki 1000, aukštųjų mokyklų studentų mokymuose jaunesniaisiais karininkais – nuo 350 iki 590. Krašto apsaugos ministerijos atsakyme primintas 2009-09-24 Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo paaiškinta, jog šaukimo atsisakymas neprieštarauja LR Konstitucijai, jei numatomos kitos priemonės, užtikrinančios kitas veiksmingas priemones piliečių rengimui ginti valstybę. Konstitucinio Teismo gebėjimus viską paaiškinti taip, kaip valdžiai reikia, žinome. Tačiau tie politikai, kurie yra tikri demagogai šiuo klausimu, turi atsistatydinti. Deja.

Po metų Prezidentė ir jai iš paskos visa valdžia „pabudo“. Loteriją organizuos, ką kviesti. Dar vienas visuomenės supriešinimas. Kodėl nepradedate taip, kaip Latvija, nusprendusi kviesti, visų pirma, jau patirtį turinčius savanorius. Estija šaukiamųjų neatsisakė, jai psichologiškai lengviau. Tačiau mūsų valdžia privalo paaiškinti tikslą. Labiausiai šitoje veidmainiškoje situacijoje man nepatinka dviejų NATO šalių – Lenkijos ir Lietuvos – bendro su ne NATO šalimi Ukraina bataliono steigimas. Koks to tikslas? Jei Lietuva nutartų siųsti Jungtinių Tautų mėlynuosius šalmus į Ukrainą atskirti kariaujančiųjų, nuoširdžiai tai sveikinčiau. Tačiau JT Saugumo Tarybos narė Lietuva nesiūlo taikos – kertasi su Vokietija ir strategine vadinama partnere Prancūzija (ar atsimenate Prezidentės D. Grybauskaitės Paryžiuje pasirašytą sutartį apverstos Lietuvos vėliavos fone?), kaitina karo atmosferą. Kodėl niekas nieko neaiškina?

Kreipiuosi į tuos, kurie išgirdę apie signatarų Kreipimąsi vardan Lietuvos užverda pykčiu. Įkvėpkite ramiai ir perskaitykite šį Kreipimąsi. Jei kas neaišku, tai dar kartą perskaitykite. Jei šių signatarų ar Zigmo Vaišvilos vardas jums yra kaip raudonas skuduras jaučiui, bus sunkiau. Tačiau vis tiek perskaitykite Kreipimąsi. Kad nenutiktų taip, kaip šiauliečiams – paminklą 1863 m. sukilėliams prieš carinę Rusiją išsiuntė į Grūto parką kaip „sovietinį“ paminklą. Beje, išmokite ir žodį „sovietinis“ versti iš rusų į lietuvių kalbą.

Jei valstybę atkūrėme tam, kad ją „savo noru“ negrįžtamai atiduotume abstrakčioms institucijoms, o mainais gautume „tinkamas vertybes“, tai su tuo nesutiksiu. Neturiu net teisės taip elgtis, net jei to norėčiau. Turiu teisę ir sakyti bei ginti savo nuomonę, o signataro vardas įpareigoja gerbti savo ir rinkėjų 1990 metų Kovo 11-osios sprendimą. Ir sąžine neprekiauju, ir kolaborantus į Respublikos Prezidentus nesiūlau. Tauta niekam nesuteikė teisės atidavinėti valstybės suverenitetą jos vardu. Kodėl bijoma referendumo? Todėl, kad valdžia meluoja Tautai ir slepia nuo jos tiesą, kur ją veda. Todėl, kad nepakeistas LR Konstitucijos I skyrius. Todėl, kad suvereniteto atidavimui reikia Tautos pritarimo – 75% visų Lietuvos Respublikos piliečių balsų. Kuo Prezidentė ir dabartinis Seimas skiriasi nuo 1940 metų Liaudies Seimo? Tik tuo, kad 1940 metais Liaudies Seimo nariai tai darė fizinio susidorojimo grėsmės akivaizdoje, o dabar tik už pinigus?

Kodėl, visų pirma, toks neviešas pyktis prieš mane? Todėl, kad visuose pagrindiniuose valstybės atkūrimo etapuose buvau ir žinau, kas yra tiesa ir kas melas. Jei V. Landsbergis ir D. Grybauskaitė KGB „kortą“ nuspręstų pamiršti ir nedaryti išimčių savųjų „ratui“, suprasčiau tai. Tačiau karo kurstymo isterija, kurią kasdien skelbia Respublikos Prezidentė, pati nenusivilkusi kolaboravimo munduro ir aršiai gynusi Liustracijos įstatymo reikalavimus pažeidusį Lietuvos kriminalinės policijos vadovą A. Matonį, iš KGB etatų peršokusį į mūsų policiją per keturias dienas po pučo Maskvoje žlugimo, patvirtino, kad atsitiktinumų nėra.

Jei V. Putino valdomam Kremliui, 2009 metais savo svetainėse raginusiam mus Respublikos Prezidentu rinkti p. Dalią Grybauskaitę, reikia preteksto susidorojimui su Lietuva, tai p. D. Grybauskaitė ir V. Landsbergis puikiai tam kuria sąlygas. Diskusijų vengiančio V. Landsbergio viešai klausiu, kodėl po Audriaus Butkevičiaus sulaikymo 1991 m. kovo 19-ąją vertėte mūsų VRM šturmuoti OMON bazę Vilniuje? Netikiu, kad nesupratote tada, ką darėte. Pasekmės būtų buvusios rimtesnės nei pernykščiai Maidano aikštės įvykiai.

Todėl tie, kurie mano darbą tarptautiniame Jungtinių branduolinių tyrimų institute Dubnoje nori palyginti su veikla KGB ar GRU, ir net darbu TSKP CK Visuomeninių mokslų akademijoje Maskvoje, mielai kviečiu į viešą diskusiją. Beje, apie mano linksmą studentišką nuotykį – atsiradimą Dubnoje pernai išsamiai papasakojau LNK televizijai, o dar anksčiau įrašą padarė VU TSPMI tyrimo „Sąjūdžio fenomenas: pilietinio judėjimo tinklaveikos studija“ (2009-2011 m., vadovė – Ainė Ramonaitė). Tačiau oponentams ši tiesa nenaudinga, todėl ir neskelbiama. Nebijojau ir nebijau viešų diskusijų. Mielai padiskutuočiau ir apie tai, ką p. D. Grybauskaitė 1991 m. veikė JAV, kodėl tai ji slepia. Visus bailius, apkalbančius mane, kviečiu išlįsti į viešumą.

Esmė yra ta, kad valdžia, bijanti Tautos, neturi jokios perspektyvos. Klausimas tik vienas – kokią kainą ir kada Tauta sumokės už tokios valdžios neteisėtus sprendimus?

Todėl nuoširdžiai kviečiu burtis ir pasirašyti taip valdžią sudirginusį Kreipimąsi vardan Lietuvos.