Sekmadienis, 26 birželio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

Švenčionių krašto knygnešiai ir didieji lietuvintojai XIX-XX amžių sandūroje

www.voruta.lt
2015 03 16 14:35
11
Švenčionių krašto knygnešys Mykolas Vaiškūnas „Kraštotyra“,– 1969, nuotr.

Švenčionių krašto knygnešys Mykolas Vaiškūnas „Kraštotyra“,– 1969, nuotr.

knygnesys-mykolas-vaiskunas-K100
Švenčionių krašto knygnešys Mykolas Vaiškūnas „Kraštotyra“,– 1969, nuotr.

Istorija Lietuvai ir lietuvių tautai dažnai buvo rūsti ir negailestinga, tačiau visais laikais lietuviai stengėsi išsaugoti savo moralines vertybes.

Per Pilėnų laužus, kunigaikščių Mindaugo, Gedimino, Algirdo, Vytauto, Jogailaičių dinastijos karalių kovas su godžiais kaimynais Lietuvos piliečio sąvoka vis glaudžiau siejosi su pareigos ir meilės Tėvynei sąvokomis. Deja, 1795 metais valstybingumas buvo ilgam prarastas. Vis dėlto pilietinė sąmonė teberuseno ir plykstelėjo 1831 ir 1863 metų sukilimų liepsnomis.

Po 1863 metų sukilimo caro valdžia ėmėsi priemonių dar labiau išplėsti savo įtaką Lietuvoje.

Vilniaus generalgubernatorius Muravjovas, kaip ir Jekaterina II, buvo nuomonės, jog Lietuva yra „iznačalno russkij krai“, tik laikui bėgant aplenkinta, todėl visomis priemonėmis reikia ją vėl „atrusinti“. Buvo stengiamasi surusinti mokyklas, įstaigas, net bažnyčią.

Mokiniams viešoje vietoje uždrausta lietuviškai kalbėti, už tai buvo statoma į kampą, klupdoma ant grindų. Imta naudoti specialią bausmę – metelingą – taip vadindavo lentelę, kabinamą mokiniui ant kaklo ir nešiojamą tam tikrą dienų skaičių, tai yra tol, kol išgirsdavo kitą mokinį lietuviškai prakalbusį.

Siekdamas įtvirtinti raštiją rusų raidėmis, Muravjovas sumanė uždrausti lietuviškas knygas. 1864 metų birželio 5 dieną įsakė Vilniaus cenzūros komitetui neleisti spausdinti knygų lietuvišku šriftu. Galutinai uždrausta 1866 metais. Tai buvo civilizuotame pasaulyje neregėto masto priemonė prieš lietuvių tautą.

Uždraudus lotyniškomis raidėmis lietuvišką spaudą, Švenčionių parapijos tikintieji pristigo maldaknygių ir giesmynų (kantičkų). Kai kurie kunigai savo „avelėms“ pasiūlė lenkiškas maldaknyges. Tie, kurie savo kunigų patarimui pakluso, bemaž bažnyčiose ėmė giedoti ir melstis lenkiškai. Todėl jau 188 metais Švenčionių bažnyčioje buvo panaikinti lietuviški giedojimai. Liaudis, aplenkėjusių kunigų ir dvarininkų mulkinama, sparčiai lenkėjo. Patriotiškai nusiteikę lietuviai kunigai suprato, jog nutautimo procesas paspartėjo todėl, kad į tikinčiųjų rankas įbruktos lenkiškos maldaknygės, katekizmai, kantyčkos. Kai valstiečiai pradėjo melstis iš lenkiškų maldaknygių, savo vaikus pirmai komunijai ruošė iš lenkiško katekizmo, ėmė vadintis lenkais. Gelbstint žmones nuo nutautimo reikėjo aprūpinti juos lietuviškomis maldaknygėmis.

Nepasisekus gauti valdžios leidimo legaliai spausdinti bent reikalingiausias religines knygas lietuvių kalba imta jas leisti užsienyje ir slapta gabenti į Lietuvą.

Prasidėjo knygnešių epocha – unikalus reiškinys to meto Europoje.

Švenčionių apylinkėje atsirado keli drąsuoliai, kurie pasiryžo atgabenti savo kraštiečiams lietuviškų knygų. Beveik visi jie iš pradžių ėmė bendradarbiauti su Tauragnuose gyvenančiu knygnešiu Matu Balčiūnu, Taurapilio kaime – su Juozu Balčiūnu, Užpalių valsčiuje Armališkių kaime – su Juozu Baranausku, o tik vėliau kai kurie patys keliavo į Rytprūsius.

Adutiškių valsčiuje, Jakelių kaime buvo drąsūs knygnešiai Jonas ir Motiejus Rakauskai, Tverečiaus valsčiuje kampininko sūnus siuvėjas Aleksandras Telyčėnas, pravardžiuojamas Lazinka iš Pošiūnų kaimo (paskui gyveno Tverečiuje), Augustinas Janutėnas iš Guntauninkų, Pranas Valdemaras ir Mykolas Gylys iš Dysnos, Adomas Čekutis – Tverečiaus bažnyčios varpininkas.

Daugėliškio valsčiuje buvo žinomas knygnešys Stasys Kaukėnas ir Adomas Rastenis nuo Paringio, Juozas Milašius iš Vaišniūnų ir kiti.

Švenčionių mieste, parapijos name, buvo parduotuvėlė, kurioje prekiauta škaplieriais, rožančiais, žvakėmis, kryželiais, šventais paveikslėliais ir taip toliau. Jos savininkė Šakalienė slapta pardavinėdavo knygnešių atgabentas draudžiamas lietuviškas knygas. Vėliau į Šakalių šeimą atėjo užkuriomis apsukrus vyrukas iš Tverečiaus valsčiaus Guntautininkų kaimo Stasiūnas. Jis šioje parduotuvėje platino ne tik maldaknyges, bet ir kitą literatūrą.

Švenčionių apylinkėse geriausiai veikė trys knygnešiai: tai Kurpių kaimo valstietis siuvėjas Mykolas Vaiškūnas ir jo brolis Stanislovas Vaiškūnas, Želabų kaimo gyventojas Adomas Padleckas.

Draudžiamą spaudą gabenti per sieną ir platinti buvo labai pavojinga. Knygnešiai griebdavosi visokių gudrybių: įsitaisydavo vežimus su dvigubais dugnais, knygas slėpdavo šiene, pelų maišuose. Keliaudavo per kraštą, apsimetę siuvėjais, mūrininkais, lentų pjovėjais net elgetomis. Ypač populiari priedanga buvo smulki prekyba turgaus dienomis, mugėse, bažnytinėse šventėse. Knygnešiai turėjo įsitaisę patikimas knygų slėptuves: specialias kiaurymes namų sienose, krosnyse, bičių aviliuose ir kt. naudodavosi ir pašto paslaugomis: siųsdavo knygas siuntiniuose kaip namų apyvokos daiktus, vaisius, daržoves.

Stengdamiesi išvengti persekiojimų knygų autoriai pasirašydavo slapyvardžiais, nes jie, kaip ir knygnešiai, caro valdžios buvo persekiojami ir baudžiami.

Nepaisydama persekiojimų, lietuviška spauda augo. Nuo 1883 iki 1903 metų išspausdintos 1372 knygos.

Net atokiausiose Lietuvos vietose buvo galima rasti lietuviškų knygų ir laikraščių. Ypač svarbų vaidmenį spaudos draudimo laikotarpiu atliko kunigai. Švenčionių apskrityje su knygnešiais bendradarbiavo Tverčiaus ir Daugėliškio klebonas Jonas Burba, Vidiškėse – Silvestras Gimžauskas, Linkmenyse – Antanas Nanevskis, Kaltanėnuose – Kazys Meštikis.

Apie 1894 metus Švenčionyse vikaru dirbo Placidas Šarkauskas – didis knygnešių organizatorius. Žurnalas „Mūsų Vilnius“ 1933 metais rašė, jog jis organizavo lietuviškų knygų gabenimą į Švenčionis. Sunku buvo slėptis nuo „savųjų“. Švenčionių dekanas tuo metu (1868–1903) buvo sulenkėjęs kunigas Jusys, pakeitęs savo pavardę į „Jusievič“, caro ordinais apdovanotas ir gaunantis iš iždo specialias algas. Jis kenkė tautiniam atgimimui. Kenkė taip pat sulenkėjęs jo zakristijonas Vaclov Gulievič ir Jan Baltrun, nes lenkomanams buvo aišku, kad valstiečiai, apsirūpinę lietuviškomis maldaknygėmis, savo prarastas lietuviškas pamaldas bažnyčioje vėl atkovos. Caro žandarams kaip tik padėjo tie, kurie ne taip seniai sulenkėjo, kurių seneliai dar mokėjo lietuviškai. Tokiems rūpėjo, kad lietuvių kalba nesugrįžtų į bažnyčią.

Tokie uolūs katalikai ir skundė knygnešius. Laimei, visi knygnešių kaimynai paslaptis saugojo ir neišdavė. O kai knygnešius areštuodavo, kaimynai juos teisindavo, lengvindavo jų kaltę. Tik tų patriotiškai nusiteikusių tardomų valstiečių dėka knygnešiai išvengė mirties, Sibiro katorgos.

1890 metais Švenčionių bažnyčioje vėl pradėta lietuviškai giedoti. O tais laikais tai buvo itin reikšminga. Per dešimt metų sulenkėję žmonės jau buvo įpratę prie lenkiškų poterių ir jokiu būdu nesutiko, kad „pagoniškoji“ kalba sugrįžtų į bažnyčią. Pamaldų metu vykdavo muštynės tarp lietuvių ir sulenkėjusiųjų. Atsirado ir tokių, kurie ėjo pas žandarus ir skundė lietuvius.

1902 metais sausio 10 diena Vilniaus gubernijos žandarų valdybos viršininko pavaduotojas rotmistras su Švenčionių apskrities ispravniko pavaduotoju  ir patikėtiniu darė kratas, konfiskavo šimtus egzempliorių spaudinių, draudžiamos literatūros, rado užrašus, kuriuose buvo pažymėtas platinamų knygų skaičius, kaina ir užsakovų adresai.

Tardymo metu knygnešiai buvo kaltinami, mušami, surakinami pančiais. Buvo reikalaujama, kad jie pripažintų kaltę ir papasakotų, iš kur gavo literatūrą. Tardoma buvo Rozalija Labagaitė iš Miežionėlių, Marijona Vaiciukaitė iš Varakalių, Justinas Vinciūnas iš Bielūsų kaimo ir daug kitų. Mat jie buvo pažymėti Adomo Padlecko užrašų knygelėje. Visi tardomi prisipažino, net piemenukas Jonukas Strakšys iš Magūnų kaimo neišdavė knygnešių.

Žandarai norėjo surasti kaltinamosios medžiagos ir prieš Švenčionių vikarą Placidą Šarkauską, todėl suimtuosius kankino, šantažavo, sakydami, kad kunigas pats prisipažino, jog platinęs knygas ir dirbęs su knygnešiais. Bet ši klasta nepasisekė. Nei pažadai išleisti iš kalėjimo, nei giminių terorizavimas neišgąsdino tardomųjų. Knygnešiai ir giminės nepatvirtino, kad Placidas Šarkauskas organizavo draudžiamos lietuviškos literatūros platinimą.
Tačiau knygnešiai buvo nuteisti, pasodinti į kalėjimą. Ne visi sulaukė lemtingo permainų vėjų, bet gyveno pasiaukoję nešti lietuvišką žodį, tikėdami, kad Lietuva kada nors atgaus laisvę.

Carizmo politoka uždrausti lietuvišką žodį pralaimėjo. 1904 metų gegužės 7 dieną draudimas panaikintas. Švenčionių kraštas dar ilgai kovojo už lietuviško žodžio ir rašto legalizavimą. Todėl negalime pamiršti skaudžių pamokų ir tautiečių išgyvenimų. Jų kilnūs tikslai ir žygdarbiai neturi nueiti užmarštin. Manyčiau, kad vertėtų bent savo krašto istoriją nagrinėti ne vien per pamokas, bet ir keliaujant po rajono apylinkes, susitinkant su dar gyvais, tuo metus menančiais žmonėmis.

Šios mintys išsakytos ir Regioninėje konferencijoje, skirtoje „Kalbos ir knygos metams Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-čiui paminėti“.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Dementiška. Knygnešiai Bružai iš Zaltriškių
  2. V.P. Balandis. Knygnešiai – permąstant Lietuvos mitus
  3. Seinų ir Punsko krašto bibliotekos XX amžiaus pradžioje
  4. Kovo 16-ąją minime Knygnešio dieną
  5. Kovo 16-ąją Lietuvoje minima Knygnešio diena
  6. Birutė Verkelytė-Fedaravičienė: Patriarchą užpylėm rankom
  7. Profesoriui Zigmui Zinkevičiui – 86
  8. E. Merkytė. Keturi sūnūs išėjo į mišką…
  9. V.V.Landsbergis: Partizanai – asmenybės, kuriomis galima remtis ne mažiau kaip Basanavičiumi ar Kudirka
  10. J. Trinkūnas. Vydūno „Amžinos Ugnies“ šimtmetis
  11. B.Ma­laš­ke­vi­čiū­tė. Lie­tu­viš­ko žo­džio kon­tra­ban­da
  12. Iš Lenkijos okupaciją patyrusios mokytojos rankų – 1282 gyventojų parašai dėl valstybinės kalbos ir teritorinio vientisumo gynimo
  13. Lietuvių tautinio sąjūdžio ir nepriklausomybės kovų dalyviui Petrui Ruseckui –130
  14. Vytautas V. Landsbergis: Yra pasakojimų ir apie gražią Lietuvą
  15. Lietuvos centriniame valstybės archyve atidaroma paroda „Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui – 70 metų“
  16. A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo
  17. Knygos apie Lietuvos istoriją padovanotos Airijoje ir Anglijoje besimokantiems lietuviams
  18. Anykščiuose bus pagerbta viena iš nedaugelio Lietuvos moterų, kandidatavusių į Lietuvos Respublikos Prezidentus
  19. Prieš 25 m. amerikietis Dž.Holsoplas fotografijose įamžino Baltijos kelią
  20. LRT Kultūra gilinsis į Lietuvių kalbos istoriją

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 11

  1. Kemblys says:
    7 metai ago

    Mykolo Vaiškūno žvilgsnis viską sako apie jį – stiprus Žmogus.

    Atsakyti
    • Virginija says:
      1 metai ago

      Mano prosenelis

      Atsakyti
  2. suomis says:
    6 metai ago

    Kažin kur tas Kurpių kaimas buvo. Mano bobutė Vaiškūnaitė ir kaip tik pasakojo, kad kažkas iš jos giminių buvo knygnešiu. Nenustebčiau, kad čia minimas asmuo ir yra.

    Atsakyti
    • knygų mylėtoja says:
      6 metai ago

      Kurpių kaimas netoli Zadvarninkų prie Švenčionių.

      Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      6 metai ago

      Kurpių kaimę gyvenę knygnešiai Mykolas ir Stanislovas Vaiškūnai buvo broliai. Stanislovas – mano senelis. O kaip Jūsų bobutės vardas, kada ir kur ji gimusi?

      Atsakyti
      • suomis says:
        6 metai ago

        Zofija

        Atsakyti
        • suomis says:
          6 metai ago

          Zofija Vaiškūnaitė – Jasiulionienė

          Atsakyti
          • suomis says:
            6 metai ago

            Gimusi 1904 m.

          • Jonas Vaiškūnas says:
            6 metai ago

            Įdomu, o iš kur kilusi močiutė gal dar galite pasakyti?

          • suomis says:
            6 metai ago

            Matusonių kaimas. Švenčionių raj.

          • suomis says:
            6 metai ago

            Buvo dar vienas brolis Adomas, kuris knygnešiu nebuvo, bet matyt slėpė brolių knygas, už ką buvo caro policijos sumuštas ir sėdėjo kalėjime.

Komentuoti: Jonas Vaiškūnas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Nepriekaištingos vejos paslaptis – dažnas pjovimas

Svajonių būstas – ramybė ir žaluma

2022 06 23
Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose diskriminuojami lietuviškų gimnazijų mokiniai

K. Garšva. Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose diskriminuojami lietuviškų gimnazijų mokiniai

2022 06 19
Norvegijoje vyks Europos lietuvių kultūros dienos | Rengėjų nuotr.

Europos lietuvių kultūros dienos suburs lietuvius net iš vienuolikos Europos šalių!

2022 06 03
Kuriama lietuvių kalbos testavimo sistema užsienio lituanistinių mokyklų mokiniams

Norintiems išmokti lietuvių kalbos neužtenka vietų

2022 06 02
Sugrįžta skaitymo iššūkis „Vasara su knyga“

Sugrįžta skaitymo iššūkis „Vasara su knyga“

2022 06 01
Darius Kuolys | alkas.lt nuotr.

D. Kuolys. Apie lituanizacijos numitinimą

2022 05 31
sveikata.lt nuotr.

Kodėl vertėtų apsidrausti nuo vėžinių susirgimų?

2022 05 31
Vydūnas | Alkas.lt koliažas

Vydūnas. Senovė ir mes

2022 05 28
Punsko krašto vaidmuo partizaninio judėjimo laikotarpyje | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Punsko krašto vaidmuo partizaninio judėjimo laikotarpyje

2022 05 25
S. Birgelis. 1905 metų lietuvių tautinis sukilimas. Neramumai Punsko krašte (II)

S. Birgelis. 1905 metų lietuvių tautinis sukilimas. Neramumai Punsko krašte (II)

2022 05 19
Rodyti daugiau

Naujienos

Oro tarša | am.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Siūloma keisti oro taršos reikalavimus

2022 06 26
Ką daryti, jei telefonas įkrito į sniegą?
Įvairenybės

Pirmoji pagalba ištikus nelaimei… telefonui

2022 06 26
J. Skirius. Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškaryje: trumpa apžvalga
Lietuvoje

Bus ribojamas atsiskaitymas grynaisiais

2022 06 26
Gyvūnai ant kelio: ypatingas budrumas ryte ir vakare
Lietuvoje

Gyvūnai ant kelio: ypatingas budrumas ryte ir vakare

2022 06 26
Pėstiesiems ir dviratininkams – atnaujinti takai Šiauliuose, Ukmergėje ir Druskininkuose
Įvairenybės

Klaipėdoje atsirado pirmoji dviračių gatvė

2022 06 25
Rusijos invazija | Alkas.lt nuotr.
Naujienos

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 25 12:38

2022 06 25
SAM: naujovės dėl tyrimų ir vaistų įsigijimo
Lietuvoje

Išplėstas nedarbingumo gavėjų ratas

2022 06 25
Žuvies paruošimas turi savas taisykles
Gamta ir žmogus

Pajūris ir rūkyta žuvis neatsiejami. Tačiau…

2022 06 25


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Antanas (1) apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Žemyna apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Tomas Baranauskas apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Blokada? apie Stiprinamas Kaliningrado tranzito saugumas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Siūloma keisti oro taršos reikalavimus
  • Pirmoji pagalba ištikus nelaimei… telefonui
  • Bus ribojamas atsiskaitymas grynaisiais
  • Gyvūnai ant kelio: ypatingas budrumas ryte ir vakare

Skaitomiausi straipsniai

  • T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą? peržiūrėta: 1156; komentarų: 20
  • Klaipėdoje lauks išskirtinės Lauksnos ir Joninės peržiūrėta: 921; komentarų: 0
  • Mirė Lietuviško kino ir teatro legenda, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys – Regimantas Adomaitis Papildyta

    peržiūrėta: 835; komentarų: 1
  • A. Stabrauskas. Išėję Vilniaus Žvėryno namai, 6: Latvių g. 3 peržiūrėta: 699; komentarų: 4
  • M. Kundrotas. A. Rudomanskis įrodinėja Z. Šličytės teisumą? peržiūrėta: 673; komentarų: 5
  • K. Garšva. Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose diskriminuojami lietuviškų gimnazijų mokiniai peržiūrėta: 561; komentarų: 8

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Svajonių būstas – ramybė ir žaluma

by Ditė Česėkaitė
2022 06 23
0
Nepriekaištingos vejos paslaptis – dažnas pjovimas

Nenuostabu, kad Lietuvos didmiesčių gyventojams vis dar trūksta automobilių stovėjimo vietų tiek miestuose, tiek prie namų. Tačiau apklausa parodė, kad...

Skaityti toliau

K. Garšva. Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose diskriminuojami lietuviškų gimnazijų mokiniai

by Jonas Vaiškūnas
2022 06 19
8
Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose diskriminuojami lietuviškų gimnazijų mokiniai

Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose diskriminuojami lietuviškų gimnazijų mokiniai

Skaityti toliau

Europos lietuvių kultūros dienos suburs lietuvius net iš vienuolikos Europos šalių!

by Kristina Aleknaitė
2022 06 03
4
Norvegijoje vyks Europos lietuvių kultūros dienos | Rengėjų nuotr.

Jau šį savaitgalį Norvegijoje, Rugalande, vyksiančios Europos lietuvių kultūros dienos suburs lietuvius net iš vienuolikos Europos šalių. Tris dienas truksiančiame...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Antanas (1) apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Žemyna apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Tomas Baranauskas apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Blokada? apie Stiprinamas Kaliningrado tranzito saugumas
  • APIE ... apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 25 12:38

Kitas straipsnis
Polas Kengoras | kiroradio.com nuotr.

P. Kengoras. Progresas! Pirmoji pasaulyje trijų gėjų „santuoka“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai