Pastarąjį dešimtmetį šalyje didėja vaikų sergamumas. Vaikai vis dažniau lankosi pas gydytojus, jiems dažniau nustatomos naujos ligos, daugėja vaikams skirtų sveikatos priežiūros išteklių. Tokios išvados pateikiamos Higienos instituto parengtame leidinyje „Lietuvos vaikų visuomenės sveikatos būklės pokyčiai ir netolygumai“, kuriame išanalizuoti vaikų sveikatos ir jai įtaką darančių veiksnių rodiklių pokyčiai 2001―2013 metais.
Pastarąjį dešimtmetį šalyje didėjo vaikų sergamumas. Vaikai pas gydytojus lankėsi vis dažniau, taip pat didėjo vaikų profilaktinių apsilankymų pas gydytojus dalis. Padidėjo vaikų hospitalinis sergamumas ir skiriami sveikatos priežiūros ištekliai. Dažniausios vaikų hospitalinio sergamumo priežastys ― infekcinės ir parazitinės, kvėpavimo ir virškinimo sistemos ligos. Vaikų vidutinė gulėjimo ligoninėje trukmė per 13 metų sutrumpėjo apie 2 dienas.
Vaikai dažniausiai serga ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis bei gripu, akių, virškinimo sistemos, odos ir poodžio, infekcinėmis ir parazitinėmis, jungiamojo audinio ir skeleto―raumenų sistemos ligomis bei dažnai patiria traumas.
2013 m. 77,8 proc. visų vaikų apsilankymų pas gydytojus buvo dėl ligos. Profilaktinių apsilankymų dalis, palyginus su 2001 m., padidėjo 41 proc. Manoma, kad tokį pokytį galėjo lemti griežtesnė bendrojo ugdymo mokyklų tvarka, kuri įpareigojo mokinius kiekvienais metais profilaktiškai pasitikrinti sveikatą ir į mokyklą pristatyti Vaiko sveikatos pažymėjimą. Didžioji dalis vaikų apsilanko sveikatos priežiūros įstaigose bent kartą per metus, todėl asmens sveikatos priežiūros specialistas turi geras galimybes įgyvendinti ligų prevenciją tarp vaikų.
Vaikai nukenčia nuo įvairių kūno sužalojimų ir apsinuodijimų. Dažniausia traumų priežastis, dėl kurios vaikai guli ligoninėje, ― nukritimai. Mažiausi vaikai (0―4 m.) paprastai nudega, o 1―4 ir 15―17 m. amžiaus vaikai – apsinuodija. Dažniausiai traumas vaikai patiria namie.
Nuo 2001 m. iki 2013 m. vaikų mirtingumas mažėjo. Didžiausias vaikų mirtingumas 2001―2013 m. buvo dėl išorinių mirties priežasčių.
Pagrindinės kūdikių mirties priežastys ― įgimtos formavimosi ydos ir perinatalinio laikotarpio ligos. 1―6 m. amžiaus vaikų mirtingumo struktūroje pirmąsias vietas užima išorinės mirties priežastys, įgimtos formavimosi ydos bei mirtys dėl piktybinių navikų.
7―17 m. amžiaus vaikų dažniausia mirties priežastis 2001―2013 m. buvo išorinės mirties priežastys. Nuo 2001 m. iki 2013 m. Lietuvoje nusižudė 262 vaikai, iš jų 188 berniukai ir 74 mergaitės. Daugiausiai vaikų – 38 – nusižudė 2004 m. Savižudžių vaikų amžius jaunėja: iki 2013 m. nusižudžiusių 13-mečių nebuvo, o 2013 m. nusižudė 3 šio amžiaus vaikai.
„Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, daugelio vaikų ir jaunų žmonių sergamumo ir mirtingumo atvejų galima išvengti. Atlikti tyrimai rodo, kad vien tik nedaug ekonominių išteklių reikalaujančios priemonės, nukreiptos mažinti skurdą bei eismo įvykių skaičių, gali išgelbėti du trečdalius jaunų žmonių gyvybių“, – teigia Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Biostatistinės analizės skyriaus vadovė dr. Aušra Želvienė.
Per pastarąjį dešimtmetį šalyje sumažėjo socialinės rizikos šeimų skaičius ir tokiose šeimose augančių vaikų skaičius nuo 36,9 tūkst. 2004 m. iki 20,7 tūkst. 2014 m. Tačiau pernai apie ketvirtadalis vaikų gyveno žemiau skurdo ribos. Beje, skurdo riziką patyrė daugiau vaikų nei suaugusiųjų. Tokios socialinės sąlygos galėjo padaryti neigiamą įtaką vaikų sveikatai.
Tarptautinių tyrimų duomenimis, 2007 m. šalyje ėmė daugėti kasdien rūkančių 13 metų ir jaunesnių vaikų. Be to, beveik visi Lietuvos moksleiviai nurodė vartoję alkoholį bent 1―2 kartus gyvenime. Berniukai dažniau vartoja alų bei spiritinius gėrimus, o mergaitės dažniau renkasi vyną. Daugėja 15 m. vaikų, prisipažinusių, kad nors kartą yra vartoję narkotikų.
Didesnė Lietuvos penkiolikmečių dalis kasdien nevalgo pusryčių. Tik 26 porc. berniukų ir 36 proc. 11 metų mergaičių kasdien valgo vaisių ir daržovių, tačiau kuo jie darosi vyresni, tuo šis maistas rečiau patenka ant jų stalo. Apie dešimtadalis penkiolikmečių kasdien gėrė vaisvandenių.
Tarptautinių tyrimų duomenimis, nelaimingiausios ir labiausiai nepatenkintos savo gyvenimu šalyje yra 13 ir 15 metų mergaitės. net 32 proc. Lietuvos 11 m. berniukų teigė bent du kartus per pastaruosius porą mėnesių patyrę patyčias mokykloje. Iš jaunesnių tyčiojosi vyresni mokiniai.
Lietuvoje 2013 m. buvo 538 tūkst. vaikų, – 18,2 proc. visų gyventojų. Per 13 metų vaikų šalyje nuo 24,1 proc. sumažėjo iki 18,2 proc., visų pirma – dėl mažo gimstamumo: 2001―2013 m. kasmet gimdavo vidutiniškai 30 tūkst. gyvų naujagimių. Vaikų skaičius mažėjo ir dėl vaikų mirčių: 2001―2007 m. kasmet mirdavo 440―580 vaikų, 2008―2010 m. – apie 300―390, o 2011―2013 m. – 240―290. Visa tai lėmė neigiamą natūralų gyventojų prieaugį.
Prie vaikų skaičiaus mažėjimo prisidėjo ir migracija. Iš viso per 13 metų iš šalies išvyko 113,7 tūkst. asmenų iki 19 m. amžiaus, o atvyko ― vos 17,5 tūkst. Iš viso dėl migracijos asmenų iki 19 m. amžiaus sumažėjo 96,2 tūkst., o daugiau nei pusė jų – 52,4 tūkst. – buvo vaikai iki 14 m. amžiaus. Maždaug tiek gyventojų iš viso gyvena Kėdainių rajone.
