Pasauliui nepajėgiant išspręsti bado problemos, statistika, bylojanti apie veltui išmetamo maisto kiekį, gali pasirodyti kontraversiška – apskaičiuota, jog vien europiečiai iššvaisto beveik 90 mln. tonų maisto per metus. Tuo metu Lietuvoje šis skaičius siekia beveik 600 tūkst. tonų. Šį opų klausimą galima spręsti įvairias būdais – imtis naujų mitybos, pirkimo ar gaminimo įpročių, taip pat labiau pasitikėti naujausių technologijų buities įranga, leidžiančia dvigubai ilgiau išsaugoti maisto skonį, naudingąsias savybes ir išvaizdą..
Lietuvos namų ūkio iššvaistomos sumos dėl išmetamų maisto gaminių siekia apie 1200 Lt per metus,
todėl stebina nepagrįstai didelis žmonių vartojimas – perkant gaminius, kurie vėliau nebus panaudojami.
Anot psichologės Astos Petrulienės, maisto švaistymą galima sieti su vartotojo prioritetais ir įpročiais: „Kai kuriems įprasta kasdien iš prekybos centrų grįžti su didžiausiais pirkinių maišais, net nesusimąstant, ar toks maisto kiekis iš tiesų reikalingas“.
Specialistės teigimu, racionaliai pirkti gali padėti keletas paprastų, bet itin naudingų taisyklių:
Prieš apsiperkant prekybos centre privalu iš anksto susiplanuoti, ką gaminsite, ir pagal tai sudaryti reikiamų maisto gaminių sąrašą. Vadovaudamiesi juo, neklaidžiosite po parduotuvės skyrius, aiškiai žinosite, ko jums reikia, todėl jūsų krepšyje spontaniškai neatsidurs nereikalingų maisto gaminių. Neapsigaukite akcijų pasiūlymais, dėl kurių nesąmoningai gausiai pripildomi pirkinių krepšeliai. Pirmiau atsakykite sau į klausimą, ar šie gaminiai tikrai yra reikalingi. Neikite apsipirkti alkani – išalkę įsigyjame gerokai daugiau maisto ir atitinkamai išleidžiame daugiau pinigų.
„50 kg per metus – tiek maisto išmeta statistinis lietuvis. Atrodytų, pats tinkamiausias būdas išvengti didelio maisto iššvaistymo būtų nuoseklus vartojimo mažinimas. Vis dėlto, daugumai yra pernelyg sunku pakeisti savo maisto pirkimo ar valgymo įpročius – kaip žinia, įpročiai labai sunkiai keičiami. Vienas iš galimų problemos sprendimo būdų – atsigręžti į naujausias technologijas, ypač verta atsižvelgti į naujausius šaldytuvus, turinčius didelės talpos stalčius ir tinkamas sąlygas maisto šviežumui palaikyti suteikiančią temperatūros reguliavimo sistemą“,– teigia „Bosch“ pardavimų vadovas Lietuvai ir Latvijai Martynas Plyčiuraitis Plyčius.
Naujos kartos šaldytuvai taip pat gali padėti sumažinti išmetamo maisto kiekį, kuris susidaro netaisyklingai laikant gaminius šaldymo įrenginiuose. Žmonės dažnai daro klaidą pamiršdami nuplauti paruoštus šaldyti vaisius ir daržoves, nesudėdami jų į sandarius maišelius ar dėžutes. Dar viena dažna klaida – skirtingų rūšių maisto gaminių laikymas vienoje šaldytuvo zonoje. Tokiu atveju toje pačioje lentynoje esanti žalia mėsa ar daržovės dėl savo skleidžiamų kvapų padidina šaldytuvo užterštumą. „Šių klaidų būtų lengviau išvengti turint šaldytuvus, kuriuose palaikoma kiekvienam gaminiui, atsižvelgiant į jo specifiką, tinkama kokybei išlaikyti temperatūra. Pavyzdžiui, mūsų kompanijos gaminamuose šaldytuvuose galima rasti automatinę temperatūros kontrolę. Tokia sistema reaguoja jutikliais ir prisitaiko prie šilumos pokyčių, esančių šaldytuvo aplinkoje, todėl nekyla grėsmė, kad maisto gaminiai bus laikomi svyruojančios temperatūros sąlygomis“, – pasakoja M. Plyčiuraitis Plyčius. Jis priduria, kad išmanusis šaldymo įrenginys taip pat turėtų pasižymėti ir specialiai mėsai laikyti skirtais stalčiais, kuriuose būtų nuolat palaikoma nulinė temperatūra. Tuo metu vaisių zonoje turėtų būti įdiegtas reikiamo drėgmės kiekio reguliavimas. Naujuose šaldytuvuose pirkėjai gali rasti ir šaldymo zonas, kuriose šaldyti gaminiai atitirpsta palaipsniui („CrisperBox“ arba „HydroFresh“ zonos), taip neprarasdami savo skonio bei struktūros.
Taigi, nešvaistyti maisto ir pinigų bei gyventi aplinkai draugiškai padės paprasta dviejų žingsnių programa – išmokite planuoti savo maisto gaminių krepšelio turinį ir išnaudokite technologijų galimybes.
Šlykšti reklama, mažai ką bendro turinti su realybe. Pirkit naujausius šaldytuvus ir mažiau vartosite?! Panašu, kad kažkas mus laiko kvailiais, nes pirkimas ir yra vartojimas. Nei dideli šaldytuvai, nei jų superduper funkcijos maisto išmetimo nesumažins nei per šuns plauką. Pvz., pas mus namie stovi vienas mažiausių šaldytuvų modelių, beveik be jokių išskirtinių funkcijų, ir maisto mes išmetame 0kg per metus. Net lupenos, kiaušinių lukštai ir kitos maisto ruošimo atliekos keliauja į kompostą, ar sliekų dėžę ir pavirsta į vertingą humusą.
Yra netgi priešingai. Amerikiečiai su savo spintos dydžio uber šaldytuvais išmeta daugiau nei 50% įsigyjamo maisto. Todėl galima visai pagrįstai teigti, kad kuo didesnis, kuo krūtesnis šaldytuvas, tuo daugiau maisto keliaus į konteinerius.