Gruodžio 10 d., 14 val. Vilniuje, Seimo bibliotekoje (III r., 108 kab.) vyks Lietuvos Respublikos Seimo nario, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Algirdo Patacko knygos „Litua“ ir pogrindžio leidinių „Lietuvos ateitis“, „Pastogė“, „ETHOS“ pristatymas.
Seimo bibliotekoje veiks ir A. Patacko knygų paroda, kurioje bus galima susipažinti ir su pogrindžio leidinių už kuriuos 1986–1987 m. A. Patackui buvo iškelta baudžiamoji byla, originalais.
Dėl leidimo įeiti į Seimą kreiptis pas Nijolę Balčiūnienę tel. 8-616 19417, el. p. nijole.balciuniene@lrs.lt
Lietuvos pogrindžio spauda buvo viena gausiausių ir stipriausių sovietinėje erdvėje, tačiau jai trūko kultūrinio-literatūrinio sando. Šią spragą ėmėsi užpildyti būrelis jaunimo, susibūrusio daugiausia Mokslų Akademijos aspirantų bendrabutyje.
„Pastogę“ , tęstinį kultūrinį leidinį, 1978 m. pradėjo leisti Algirdas Patackas, Juozas Prapiestis (1947-2013) ir Gema Vosyliūtė (1936-1998), įkvėpti 1975 m. neišaiškintomis aplinkybėmis žuvusio Mindaugo Tomonio testamento. „Pastogėje“, vėliau (1984 m.) ją pakeitusiame „Ethos“ leidinyje buvo spausdinami Prutenio Janulio (1944-2010), Mečio „Romo“ Laurinkaus, Algirdo ir Gintaro Patackų, Juozo Prapiesčio, Algirdo Saudargo, kraštotyrininko Juozo Šliavo (1930-1979) kūryba, taip pat Oskaro Milašiaus, Vydūno, Antano Maceinos, Jono Meko kūryba, Vaclovo Šiugždinio vertimai, lingvisto Vladimiro Toporovo straipsniai, rusų disisdento Igorio Kalužino eilėraščiai – daugiausia tie šių autorių kūriniai, kurie nebūtų praleisti cenzūros. Pavyzdžiui, „Pastogės“ žmonės ypač džiaugėsi Mokslų Akademijos bibliotekos „šiukšlyne“ (t.y. „neaktualiame sisteminiame kataloge“, kur buvo sukišta cenzūrai įtartina, bet galutinai neuždrausta atsitiktinė lektūra) radę labai svarbų Antano Maceinos straipsnį „Liaudies daina kaip tautos sielos išraiška“, nežinotą ne tik čia, bet ir Vakaruose, nes buvo rašytas vokiškai, – o jame buvo spausdintos Lietuvos partizanų dainos! Leidinio meniniu apipavidalinimu rūpinosi Gytis Ramoška (iliustracijoms buvo panaudoti lietuviško popieriaus vandens ženklai, perpiešti iš tuo metu pasirodžiusios Edmundo Laucevičiaus knygos „Popierius Lietuvoje XV-XVIII a.“ (Šią išmonę KGB tardytojai laikė ypač klastinga, nes kiekvienas pasidauginęs leidinį galėjo nesunkiai juos persipiešti). „Pastogės“ būreliui priklausė ir dailininkė Gražina Didelytė (1938-2007), iliustravusi Oskaro Milašiaus raštų tritomį, kurį pogrindžio sąlygomis paruošė ir išleido, daugiausia Petro Kimbrio pastangų dėka, tas pats būrelis pogrindžio kultūrininkų (iš prancūzų kalbos vertė Vaclovas Žiugždinis ir Petras Kimbrys, redagavo Algirdas Patackas). Leidinį redagavo Algirdas Patackas. Patį pavojingiausią techninį darbą – spausdinimą – dirbo kaunietės Liucija Kulvietytė ir Vitalija Žvikaitė.
Kai kurių „Pastogės“ ir „Ethos“ autorių slapyvardžiai: Mindaugas Tomonis (Tomas Kuršys), Juozas Prapiestis (Mykolas Šilaitis, A. K.), Algirdas Patackas (Algis Galinis, Julius Guoba, Algis Rudamina, Vincas Rimša, Liudas Stankus), Gintaras Patackas (Erazmas Antakalnietis, N. N.), Mečys „Romas“ Laurinkus (Antanas Uvainis). Vėliau slapyvardžių buvo atsisakyta dėl konspiracijos, o ir remiantis „Pastogės“ nuostata, kad „svarbiau kūrinys nei autorius“. Pluoštas „Pastogės“ poetų eilėraščių kažkokiu būdu (turbūt per Rasą Mažeikaitę, lietuvaitę iš Kanados, istorikę) nukeliavo į Vakarus ir buvo išspausdintas „Aiduose“ (1982 m. gegužės-birželio numeryje), taip pat emigracijoj buvo išleistas fotografuotinis „Pastogės“ Nr. 1-2 leidimas dvigubai sumažintu formatu.
„Lietuvos ateitis“ (1981-1983, Nr. 1-7) buvo skirtas jaunimui. Pirmųjų numerių redaktorė buvo vienuolė Birutė Briliūtė (Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacija) iš kun. Sigito Tamkevičiaus aplinkos, prie redagavimo prisidėjo ir žymus disidentas Povilas Butkevičius (1913-1975), talkino Saulius Kelpša. Kaip tik tuo metu suaktyvėjo katalikų persekiojimas, pradėta areštuoti kunigai – Alfonso Svarinsko teismo proceso metu buvo suimtas ir kunigas, būsimasis arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.
Buvo būtina reaguoti į represijas – išleistas specialus „Lietuvos ateities“ numeris, kurį pogrindžio vadovybės paprašytas suredagavo ir išleido Algirdas Patackas; netrukus leidinį citavo Vakarų radijo stotys bei spauda, o tai labai siutino KGB. Tekstus jam rašė Jūratė Banevičiūtė, Povilas Butkevičius, Ramunė Butkevičiūtė, Algirdas Patackas, Juozas Prapiestis, Arūnas Rekašius. Leidinys, tiksliau, jo juodraštinis variantas su visais redaktoriniais taisymais per saugumo užverbuotą asmenį pakliuvo į KGB rankas ir buvo pagrindinis įkaltis keliant bylą redaktoriui 1986 m. pagal LTSR BK 199(1) straipsnį.
„Atskirtoji Lietuva“ ir „Seinų-Suvalkų kraštas“ leidiniuose rašė apie lietuviškųjų salų, atsidūrusių už LTSR ribų, problemas – tiek praeities, tiek esant sovietų valdžiai. Studijos autorius – LŽŪA docentas Antanas Patackas (1911-1999), jam talkino sūnus Algirdas. Antanas Patackas už šią veiklą buvo pašalintas iš Žemės Ūkio Akademijos, jam irgi grėsė baudžiamoji byla.
Drąsūs buvo paminėti vyrai ir moterys, nebijojo sovietų sistemos gniaužtų, kovojo už laisvą žodį, už Lietuvos laisvę.