Gruodžio 8 d. 18 val. Neringos Liudviko Rėzos kultūros centro parodų salėje (L. Rėzos g. 8 Neringa) bus pristatyta Ernesto Žvaigždino tapybos paroda „Mūsų krašto motyvai“. Paroda veiks nuo 2014 m. gruodžio 8 iki 2015 m. sausio 15 d.
Dailininkas E. Žvaigždinas prismena: „Vienas iš įsimintinų jaunystės etapų – darbas su to meto archeologais Klaipėdoje. Kai formavosi „stuburas“, kūrybišką priėjimą prie darbo įskiepijo tuo metu buvęs archeologas vyresnysis mokslo darbuotojas, dabar Klaipėdos universiteto rektorius, akademikas Vladas Žulkus.Tada kasinėjamoje duobėje mums laikas buvo lyg sustojęs, mąstymas paniręs į istoriją, pirštais prisilietę prie paties laiko – buvome paslaptingame pasaulyje, atrasdavome ne tik praeitį, bet ir fantazuodavome apie ateitį, mes tuo gyvenome. Piešdamas surastus, nuostabius senovinius daiktus, kurie kvėpėjo mistika, jausdavau atsakomybę ir pakylėjimą, tai buvo gera mokykla.“
Per kelis dešimtmečius menininko kūrybinis braižas susikristalizavo į savitą, gerai atpažįstamą braižą, stilių, paremtą gamtos, architektūros ir figūros laisva, kiek abstrahuota, improvizacija ar grynai spalvingomis abstrakcijomis. Kaip abstrakcijos ar architektūriniai motyvai, taip ir jo sukurti aktai bei figūrinės kompozicijos remiasi intuityvia tapybine improvizacija. Tai tik menamas vaizdas į tikrovę, nutapytas impulsyviai, kiek impresionistiškai ekspresyvia tapybine forma. Reikšminga, turbūt, yra tai, kad tapytojas savo paveikslų niekuomet netapo iš natūros, kaip daro daugelis meistrų. Jis savo kūryboje tiek vaizdu, tiek spalvomis, faktūromis ar piešiniu – improvizuoja. Daugiau ar mažiau realiais, lyg ir atpažįstamais, spalvingais motyvais užpildo paveikslo erdvę, stipriais, ilgais, grynos spalvos deriniais ar pustoniais sukuria žaismingai plastišką ir emocionaliai veikiantį kūrinio lauką. E. Žvaigždino tapybos braižas gana spontaniškas, ekspresyvus, spalvingas ir savitas, kompoziciškai bei spalviniai gerai subalansuotas, dekoratyvus.
Ieškoti jo paveiksluose socialinių, politinių ar kitų panašių siužetų – beprasmiška. Tapytojui rūpi spalva, paveikslo koloritas, kuris gali būti tiek šiltas, tiek šaltas, svarbiausia, kad būtų išlaikyta harmonija. Tapo dailininkas sodriai, pasinaudodamas platesniu teptuku ar špachteliu, dažų srautais sukurdamas reljefinį, faktūrinį paveikslo paviršių, pasižymintį impulsyvumu ir veikiantį žiūrovą romantiška nuotaika.
„E. Žvaigždinas tapybos nesimokė meno akademijoje, tačiau žvelgiant į jo sukurtus paveikslus – to nepasakysi. Ką davė žmogui Dievas – neatimsi. Tai lyg stebuklas, lyg tas nešlifuotas deimantas, kurį patrynus – žiba ir pelenuose. Jis savo nuoseklia tradicine tapyba tvirtai įsiliejo į tapytojų gretas. Ernestas yra laisvas kūrėjas,“ – sako menotyrininkas Petras Šmitas.
Menininkas yra surengęs tapybos parodų: gimtojoje Klaipėdoje, kituose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje, Danijoje, Rusijoje.
