Berno konvencijos komitetas nagrinės elektros linijos statybos aplinkybes

Praėjusią savaitę Berno konvencijos nuolatinis komitetas savo susirinkime Strasbūre nutarė pratęsti Lazdijų rajono Rudaminos miestelio bendruomenės pateikto skundo dėl Lietuvos–Lenkijos elektros energijos jungties LitPol Link keliamos grėsmės pietvakarių Lietuvos gamtai tyrimą. Nepaisant Lietuvos valdžios pastangų skundą atmesti, į Lietuvą bus siunčiamas komiteto tarpininkas, kuris aiškinsis, kaip mūsų šalyje atliekamas tokio masto projektų poveikio aplinkai vertinimas.

Europos laukinės gamtos ir natūralių buveinių apsaugos konvencijos (kitaip – Berno konvencijos) nuolatinis komitetas, kuris yra atsakingas už šios juridiškai įpareigojančios sutarties nuostatų laikymosi priežiūrą, gruodžio 2–5 d. vykusiame metiniame susirinkime sprendė dėl bylos prieš Lietuvos Respubliką iškėlimo. Ginti elektros jungties LitPol Link projekto teisėtumo neužteko Aplinkos ministerijos pajėgų: atvyko Lietuvos Respublikos nuolatinis atstovas prie Europos Tarybos Vytautas Leškevičius, energetikos atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES Žygimantas Vaičiūnas, energetikos ministro vyriausioji patarėja Daiva Rimašauskaitė, „LitPol Link“ įmonės generalinis direktorius Artūras Vilimas, AB LITGRID valdybos narys Karolis Sankovski, VšĮ Lietuvos gamtos fondo direktorius Edmundas Greimas.

Rudaminos bendruomenės atstovo dr. Ramūno Valioko nuomone, tai, kad mažo miestelio bendruomenės skundui „užgesinti“ buvo mestos tokios gausios pajėgos, yra susiję su tyrimo eigos įtaka galimybėms Lietuvai gauti Europos Sąjungos paramą jau vykstančiai 400 kV elektros energijos oro linijos statybai. Pasirašiusi šimtamilijonines sutartis su rangovais, bendrovė LITGRID šias statybas dabar vykdo imdama tarptautinių finansinių institucijų paskolas.

Nors Berno konvencijos nuolatinis komitetas šiame posėdyje sprendimo dėl bylos prieš Lietuvą iškėlimo nepriėmė, išklausęs bendruomenės atstovo papildymus bei Lietuvos ministerijų ir energetikų delegacijos atsakymus į skundo medžiagą, komitetas paliko jį toliau nagrinėti kaip galimą bylai iškelti, o LitPol Link projekto aplinkybėms aiškintis į Lietuvą atsiųs savo tarpininką. Penktadienį paskelbtame savo sprendime komitetas pripažino, kad vykdomas projektas yra strateginės svarbos. Tačiau atkreipė dėmesį į būtinybę laikytis aukštų standartų vertinant tokių infrastruktūrų poveikį apinkai, o siekiant išsaugoti Europos gamtinį paveldą visada svarstyti ir alternatyvius sprendimus, nors šie ir būtų brangesni.

Priminsime, kad Rudaminos bendruomenė netiki LitPol Link projekto skaidrumu ir atitikimu aplinką saugančioms Berno bei Orhuso (Aarhus Convention) konvencijomis. Jos nuomone, elektros jungtis atveria naują infrastruktūros koridorių prie pat UNESCO saugomo Žuvinto biosferos rezervato ir kitų Europos gamtai svarbių teritorijų, kurioms bus padaryta nepataisoma žala. Remdamasi iš įvairių ekspertų surinkta medžiaga, bendruomenė pateikė siūlymus elektros linijos atkarpose naudoti Danijoje jau išbandytą požeminio kabelio technologiją, o maršrutą parinkti taip, kad jis sutrumpėtų ir sugretintų elektros liniją su jau esamomis infrastruktūromis, galutinai nesunaikinant sovietmečio neįveiktų gamtos buveinių ir unikalaus kraštovaizdžio.

Užuot tai padariusios, Lietuvos atsakingos institucijos priėmė energetikams parankesnius sprendimus, kurių pagįstumą dabar ir tiria minėtų tarptautinių konvencijų institucijos.