KTU „Santakos“ slėnyje šį penktadienį paskaitų ciklą “Zooetika: Tarprušinė ekologija — daugiadisciplininės perspektyvos mene, moksle ir technologijoje” atidarys pasaulinio lygio tarpdisciplininiai lektoriai – žurnalistas Kristianas Švagerlis ir Niujorko universiteto profesorė Natalija Jeremijenko.
Pirmą kartą mūsų šalyje
Gruodžio 5 d., 18 val. „Santakos“ slėnio KTU Mokslo ir technologijų centre bei Technologiniame verslo inkubatoriuje svečiai pristatys hibridines mokslines, technologines, architektūrines ir menines praktikas, kurios į šiandienos žmonijos problemas bando atsakyti nekonvenciniais inžineriniais išradimais, menine išmone ir dizaino sprendimais.
Pirmą kartą Lietuvoje, Kauno technologijos universitete (KTU), vyksiančią paskaitą “Zooetika: Tarprušinė ekologija — daugiadisciplininės perspektyvos mene, moksle ir technologijoje” pristatys Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Masačusetso technologijos instituto (MIT) profesorius Gediminas Urbonas. Diskusiją po paskaitų moderuos Oksfordo Brukso universiteto profesorė, istorinės fantastikos rašytoja Treisi Var.
Zooetika – terminas, apeliuojantis į žmogiško pažinimo ribų išplėtimą ir suartinimą su kitomis gyvybės formomis. Penktadienį zooetikos paskaitos prasidės nuo sąvokų „antropocenas“ ir „tarprūšinė komunikacija“ plėtotės.
Gyvename antropocene
KTU „Santakos“ slėnyje vyksiančioje pirmoje paskaitoje „Pojūtis, jutikliai ir jautrumas“ biologo išsilavinimą turintis žurnalistas K.Švagerlis kalbės apie „antropoceno“ idėjos ištakas ir šios sąvokos žymimas geosferos, biosferos ir pažinimo srities permainas.
„Antropocenas“ – tai Nobelio premijos laureato, olandų chemiko Paulo Krutzeno išpopuliarintas terminas, skirtas apibrėžti naują Žemės geologinę erą – mūsų gyvenamą laikotarpį. Juo vis dažniau siūloma apibendrinti gilų kolektyvinės žmonių veiklos poveikį Žemės paviršiui, klimatui ir aplinkai, įskaitant tokius padarinius kaip visuotinis atšilimas, atmosferos, vandenynų ir dirvožemio pokyčiai, invazinių rūšių plitimas ir esamų rūšių išnykimas.
Lektorius kels klausimus, kaip keičiasi mūsų požiūris į Žemę, gamtą ir pačius save, kokių kolektyvinių veiksmų imsis žmonija, toliau įsisąmonindama antropoceną filosofijos, technologijų ir pilietinio dalyvavimo priemonėmis, kaip dėl antropoceno keisis pasaulis ir kaip ši sąvoka galėtų padėti mums atsikratyti antropocentrinės pasaulėžiūros, labiau suprasti mus supantį pasaulį ir joje egzistuojančias gyvybės formas.
Įvertintas Georgo von Holtzbrinko apdovanojimu už mokslo žurnalistiką ir „Ecosense“ apdovanojimu už aplinkosaugos temų plėtotę žurnalistikoje, kuruoja Vokiečių muziejaus (Deutsches Museum) Miunchene rengiamą parodą „Sveiki atvykę į Antropoceną“ („Welcome to the Anthropocene“).
Jo knyga „Antropocenas. Žmogaus amžius ir jo poveikis mūsų planetai“ įkvėpė Pasaulio kultūrų namų (Haus der Kulturen der Welt) Berlyne „Antropoceno projektą“.
Žmonės išstumia gyvūnus
Antroje paskaitoje „Bioįvairovės miestas: organizmo idėja paremta urbanistika“ Niujorko universiteto profesorė, menų, filosofijos bei technologijų dalykų dėstytoja Natalie Jeremijenko, nagrinės tarprūšinės komunikacijos problemas.
Ji pristatys savo praktiką, peržengiančią tradicines skirtis tarp biologinių rūšių ir mokslo disciplinų, jos tvirtu įsitikinimu vedančią biologiškai įvairios ir sveikos miestų ateities link. Profesorė klaus, kaip atsižvelgti ir į kitas gyvybės formas, laukinius gyvūnus dėl mažėjančių jų gyvenamųjų teritorijų „atsikraustančius“ į miestus.
Mokslininkė, menininkė, inžinierė bei išradėja, tikinti, kad naujausios technologijos gali paskatinti teigiamus visuomeninius pokyčius yra „Aplinkos sveikatos klinikos“ (angl. Environmental Health Clinic, EHC) Niujorko universitete įkūrėja. Tai laboratorija, kurioje sveikata traktuojama ne kaip individuali, o kaip kolektyvinė atsakomybė.
EHC surinkta medžiaga, informacija bei išrašomi „receptai“ gali būti naudojami visuomeninių grupių, vietinių organizacijų ar vietos gyventojų bendruomenėms.
Kalifornijos San Diego, Jeilio universitetuose taip pat Karališkajame menų koledže Londone dirbusi Natalija Jeremijenko pernai įvertinta „Novatoriškiausio žmogaus“ apdovanojimu. Ji įvardijama ne tik kaip viena įtakingiausių moterų technologijų srityje, bet ir viena ryškiausių jaunųjų novatorių bei viena iš 40 įtakingiausių dizainerių.
Gerbiamieji, į Jus kreipiasi 1976-jų metų KPI absolventas, kuris yra atradęs Trečiąjį ir Ketvirtąjį Žemės fizinius judėjimus. Manau, kad mano būvusiai ALMA MATER bus įdomūs šie atradimai, kurie ne tiktai paaiškina -kodėl ir kaip Žemėje kinta klimatas, bet ir kada, kodėl ir kaip Žemėje įvyksta globaliniai tvanai bei Ledynmečiai.
Beje, šia tema, su vyksmo technologinėmis schemomis, yra parašytos ir išleistos keturios knygos, kurių bendra apimtis 1000 puslapių.
Mano telefonas Kaune 774675, mob. 8 647 38740