Lietuvos jaunimo ramuva išsakė nuomonę kas turėtų būti naujuoju Lietuvos Kriviu

Lapkričio 23 d. Vilniuje, vyks Senosios baltų religinės bendrijos Romuvos – Didžioji Krivulė, kurioje bus aptarta tolesnė Lietuvos Romuvos veikla ir bus išrinktas Lietuvos Romuvos vadovas – Krivis.

Nuo pat pirmos dienos po to, kai šių metų sausio 20 d. Lietuvos Romuvos Krivis Jaunius Jonas Trinkūnas iškeliavo į Dausas,  ne tik Romuvos narių tarpe, bet ir daugelio mūsų tautos tradicijų ir dvasinių vertybių puoselėjimu ir perdava susirūpinusių žmonių lūpose vis garsiau skamba klausimas: „Kas bus naujuoju Lietuvos Kriviu?“

Būtent į šį klausimą ieškoti atsakymo lapkričio 23 d. į Didžiąją Romuvos Krivūlę rinksis protėvių tikėjimo puoselėtojai, Lietuvos Romuvos vaidilos ir jų bendraminčiai bei bendražygiai – veikliausi romuviai.

Lapkričio 20 d. Lietuvos jaunimo ramuva (LJR) savo samprotavimus ir nuomonę – kas turėtų būti Lietuvos Romuvos Kriviu – išdėstė kreipimesi, skirtame Lietuvos Romuvos Vaidilų ratui. Manydami, kad ši jaunimo nuomonė daugeliui gali būti įdomi, skelbiame visą šio kreipimosi turinį.

Lietuvos Jaunimo Ramuvos kreipimasis į vaidilų ratą

Gerbiami vaidilos,

Lietuvos jaunimo ramuva, kaip organizacija ir judėjimas vienijantis baltų kultūra besidominčius ir baltų tradicinį tikėjimą išpažystančius jaunuolius, jaunimo vardu kreipiasi į vaidilų ratą dėl Krivio rinkimų. Šiuo kreipimusi yra išsakyta bendra oficiali Lietuvos jaunimo ramuvos narių ir organizacijai prijaučiančių jaunuolių nuomonė dėl būsimo Romuvos vadovo ir koks vadovas, mūsų nuomone, padėtų augti ne tik jaunimo bendruomenei, bet ir visai Romuvai.

Jaunimas yra Romuvos bendruomenės dalis, aktyviausiai dalyvaujanti Romuvos veikloje – Lietuvos jaunimo ramuva organizuoja stovyklas, kalendorines ir šeimos šventes, rengia įvairias programas, padedančias visuomenei pažinti baltų kultūrą, mokyklose ir vaikų darželiuose, o taip pat ir visur, kur mus kviečia. Lietuvos jaunimo ramuva organizuoja amatų būrelius, įvairias paskaitas baltų kultūros temomis ir atstovauja Romuvos judėjimą oficialiuose ir neoficialiuose renginuose užsienyje. Tai padeda mums veikti ne tik siauroje, uždaroje grupėje, bet mūsų idėjas ir vertybes skleisti platesniam ratui, todėl esame įsitikinę, kad jaunimo nuomonė renkant naują Krivį yra ypač svarbi, nes nuo to priklauso ir Lietuvos jaunimo ramuvos tolesnės galimybės veikti – puoselėti ir platinti baltiškąją pasaulėžiūrą ir baltų tradicinį tikėjimą.

Koks turėtų būti jaunimo Krivis?

• Dvasingas ir išmanantis tikėjimą

Bendruomenės pagrindinis vadovas turi gebėti vesti žmones dvasiniu keliu. Tai ypač reikalinga jaunimui, juk dauguma ateina į LJR dar nesidomėję baltų tikėjimu, todėl reikalingas žmogus, kuris gerai išmanytų mitologiją, folklorą, gebėtų aiškinti dainų ir pasakų prasmę. Mes ieškome žmogaus, kurio žinios prilygtų Jono Trinkūno žinioms, kuris turėtų aukštąjį išsilavinimą, būtų apsiskaitęs, pats apmąstęs tikėjimo dalykus ir parašęs su tuo susijusių tekstų. Ypač svarbu, kad paklaustas Krivis galėtų supažindinti su protėvių papročiais, gebėtų vesti paskaitas šia tema, dalintis žiniomis. Ieškome Krivio, kuris išmanytų mitologiją, etnologiją kiek įmanoma geriau.

• Diplomatiškas ir mokąs bendrauti

Jaunimui reikalingas Krivis, kuris suprastų jaunatvišką užsidegimą, gebėtų priimti kitų idėjas ir pastūmėti veikti kitus žmones. Norėtume diplomatiško Krivio, kuris trauktų prie savęs jaunimą, mokėtų priimti kitų nuomonę, gebėtų dirbti komandoje ir savo mintimis bei idėjomis vienytų žmones bendram tikslui, o ne sėtų nesantaiką ir nesutarimus. Dr. Dainius Razauskas nuolat pabrėžia: „Jonas Trinkūnas įkūnijo vieną retą, nuostabų, nepaprastai reikalingą, tiesiog būtiną mums visiems dalyką: jis sugebėjo suburti ir palaikyti žmones neprievartaudamas sielų – nereikalaudamas išpažinti jokių iš anksto nustatytų įsitikinimų, kartą sugalvotų ir šiukštu nepermąstomų (todėl nebegyvų) minčių. Tai aš ne kartą patyriau asmeniškai, savo kailiu. Jis turėjo savo nuomonę, jos neslėpė, bet ir nebruko jos kaip vienintelio galutinio atsakymo. Jis sukūrė erdvę, kurioje galima tuo pat metu draugauti ir mąstyti, mąstyti ir draugauti. O tai išties didis dvasinis pasiekimas!“ Naujasis Krivis turi būti nepaprastai mandagus, mokėti rasti kompromisus, neprimesti savo nuomonės visiems ir nelaikyti jos vienintele galima ir teisinga. Naujasis Krivis turėtų domėtis jaunimo reikalais, kaip jais domėjosi J. Trinkūnas, suprasti įvairaus amžiaus bendruomenės narių problemas, gebėti jas spręsti ir atsižvelgti į jaunimo poreikius ir norus.

Krivis turėtų gebėti palaikyti tarptautinius ryšius, gebėtų bendrauti bent keliomis užsienio kalbomis, taip atstovaudamas Romuvą Europos Etninių Religijų Kongrese bei kituose užsienyje vykstančiuose renginiuose.

• Krivis turi turėti autoritetą

Autoritetas kuriamas ilgai ir sunkiai – tai viso gyvenimo darbų pripažinimas ir dar daugiau – tai pripažinimas, kad tos charakterio savybės, kuriomis pasižymi žmogus, yra vertos pagarbos. Kitaip tariant, jau dabar būsimasis Krivis turi būti gerbiamas ne tik savo bendruomenėje, bet ir toli nuo jos, tarp kitų miestų romuvių, tarp įvairaus amžiaus žmonių. Jei tas žmogus dabar dar nelabai pažįstamas, jam atviras kelias užsitarnauti pagarbą, bet jei jis jau dabar neturi autoriteto – Kriviu tapti jam negalima.

Kas turėtų tapti naujuoju Kriviu?

Naujojo Krivio būtinų savybių sąrašą galima būtų plėsti ir pildyti. Vis dėlto iškėlę svarbiausius kriterijus – diplomatiškumą, gebėjimą dirbti su jaunimu, tikėjimo išmanymą – mes galime tik įvardyti žmones, tinkančius Krivio darbui ir paraginti atiduoti balsą už jaunimui, t.y. Romuvos ateičiai, palankų Krivį.

Mes, Lietuvos jaunimo ramuva, viso Romuvos aktyvaus jaunimo vardu raginame į vyriausio dvasininko pareigas rinkti Iniją Trinkūnienę. Inija ilgą laiką buvo greta Jono Trinkūno, todėl žino jo mintis ir svajones ir gali jas pratęsti. Inija nuolat bendrauja su jaunimu, kartu su LJR organizuoja įvairius renginius. Mes, jaunimas, esame įpratę dirbti kartu su Inija ir mums sekasi šis darbas, nuolat sulaukiame iš jos palaikymo ir pagalbos, todėl norėtume matyti ją kaip Romuvos vadovę artimiausius trejus metus.

Ar gali kriviu būti moteris?

Daugeliui galbūt kyla klausimas, ar teisinga, kad Kriviu taptų moteris. Istoriškai žvelgiant, laikų buvo visokių. Tiesa ta, kad istoriniai šaltiniai mini vaidilutes ir vaidiles, tačiau nemini Krivės moters. Ir vis dėlto mūsų tikėjimas, vienijantis patriarachalines indoeuropiečių tradicijas ir priešindoeuropinius moteriškuosius pradus, leistų šiandieninėje romuvoje priimti sprendimą dėl moteriškosios dvasinės vadovės.

Tuos, kuriems atrodo, kad moteris neturėtų teisės užimti šio posto ar yra mažiau dvasinga už vyrus, ragintume pasigilinti į savo mintis ir atsakyti į klausimą, kodėl jūs taip manote? Galbūt jūsų motyvai visai nesusiję su senuoju baltų tikėjimu ir kyla iš krikščionybės kanonų?

Moteris – tai deivė Motina, gimdanti kiekvieną iš jūsų, sauganti šeimos židinį, Amžinosios Ugnies globėja ir sergėtoja. Ji, kaip deivės Žemynos įsikūnijimas, gali vesti mus į naujos kokybės dvasinį suvokimą. Dar Viktoras Hugo „Paryžiaus katedroje“ rašė: „Kur moterys gerbiamos, ten dievybės džiaugiasi; kur jos niekinamos, ten bergždžias darbas melstis Dievui.“ Ir iš tiesų, ko verta visuomenė, kurioje būtų negerbiama ta, kuri visam kam suteikia gyvybę?

Turėdama vyriausiąją vaidilę moterį, Romuvos bendruomenė užtikrintai praturtės ir sustiprės. Romuvos bendruomenės tėviška Jono Trinkūno globa Inijos bus pratęsta su moteriška stiprybe ir meile, kuri garantuos tolimesnį mūsų bendruomenės tarpusavio supratimo ugdymą ir klestėjimą.