Spalio 29 d.,Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje (Šv. Jono g. 11 Vilnius) atidaryta Marko Palombio (Marco Palombi) (Italija) fotografijos paroda „Kirgizų klajokliai pasaulio pastogėje“. Paroda veiks spalio 29 d. – gruodžio 1 d.
Pamyras – „pasaulio stogas“ – tai viena aukščiausių pasaulio kalnų grandinių, siekiančių 4000 m. virš jūros lygio aukštį, menkai aprašytų nukariautojų ir tyrinėtojų tokių kaip Marco Polo. 2013 m. UNESCO įrašė Pamyrą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Marko Palombio fotografijų paroda atveria langą į nepažįstamą ir atšiaurų kirgizų klajoklių pasaulį, saugomą snieguotų Pamyro viršūnių ir liudijantį didįjį imperijų žaidimą.
Maža etninė 5000 žmonių grupė, gyvenanti Murgabo apskrityje Kalnų Badakšano autonominėje provincijoje sudaro 1/3 Tadžikistano gyventojų, o visos šalies 1,1 procento. Žodis „kirgizas“, kilęs iš turkiško žodžio „kyrk“, reiškia „keturiasdešimt“, o senovinė daugiskaitinė priesaga „iz“ – tai nuoroda apie 40 genčių sąjungą. Žodis „kirgizas“ taip pat reiškia „nesunaikinimas“, „nemirtingas“ ir „nenukariaujamas“. Tai siejama su istoriniu laikotarpiu, kai turkų gentys kovojo prieš khitanus (khitans ang.), klajoklių mongolų tautą. Senovės kirgizų tautos, minimos kinų metraščiuose 109-91 m. prieš Kristų, buvo žinomos kaip Jenisėjaus kirgizai, nes jie gyveno Sibiro Jenisėjaus upės slėnyje. Vėliau jie persikėlė į Jeyi-Su, Centrinės Azijos vidurį, pasiekė Tian Šanio kalnus ir Xinjiang, kur susidūrė su Tibeto tautelėmis. Į Pamyrą kirgizų etninės grupės nukeliavo XVI a., atsikovoję šią atšiaurią žemę iš iranėnų kilmės skitų tautų. Iki to laiko žmonės, vadinami „kirgizais“, gyveno ne tik Pamyro Altajaus regione ir Pietų Sibire, bet taip pat Xinjiang (dabartinės Kinijos vakarai), Centrinėje Azijoje ir dabartinės Rusijos Uralo kalnų regione. Įdomi detalė: manoma, kad Kirgizų, gyvenančių Tadžikistane ir Kirgizijoje, DNR skiriasi. Tadžikistano kirgizai, gyvendami 3500 m. aukštyje ir būdami izoliuoti, vis dar turi genų, liudijančių jų sibirietišką kilmę.
Rytų Pamyro kirgizai vis dar gyvena be elektros, kanalizacijos ir mobilaus telefono ryšio. Jų kaimai atkirsti nuo viso pasaulio 8 žiemos mėnesius. Atšiauri kalnų saulė, nuolat pučiantys vėjai, ekstremali temperatūra palieka ryškų pėdsaką jų veiduose, dėl to jų amžiaus svetimšaliui neįmanoma atspėti. Daugelį kartų vyriausybė bandė perkelti juos į kitas provincijas arba į kaimynystėje esančią Kirgiziją, bet tai nepavyko. Pamyro Kirgizai vis grįžta po Pasaulio stogu prie savo klajokliško gyvenimo būdo ir papročių…
