Spalio 30–lapkričio 13 d., Samarkande vykstančios UNESCO 43-osios generalinės konferencijos metu, paskelbtas UNESCO ir valstybių narių minimų sukakčių sąrašas.
Jame – abi Lietuvos pateiktos sukaktys: 2026 m. – Lietuvos radijo 100-metis ir 2027 m. – poeto, diplomato, Lietuvos atstovo Tautų Lygoje Oskaro Milašiaus (1877–1939) 150-osios gimimo metinės.
UNESCO šalių narių sprendimu į sąrašą įtrauktos 55 pasaulio kultūrai, švietimui, mokslui, istorinei atminčiai svarbios datos, minimos 2026–2027 metais.
Be šių Lietuvai reikšmingų sukakčių į 2026–2027 m. UNESCO sąrašą taip pat įtrauktos kitos žinomų asmenybių sukaktys.
Šv. Pranciškaus Asyžiečio 800-osios mirties metinės (Italija), kompozitoriaus ir dirigento Mykolos Leontovičiaus 150-osios gimimo metinės (Ukraina), italų mados dizainerės Luizos Spagnoli 150-osios gimimo metinės (Italija), tapytojos Gabrielės Münter (1877–1962) 150-osios gimimo metinės (Vokietija).
Fiziko Jozefo von Fraunhoferio (1787–1826) 200-osios mirties metinės (Vokietija), teisininko, diplomato, Visuotinės Žmogaus teisių deklaracijos bendraautoriaus Reniaus Kasino (René Cassin) (1887–1976 m.) 50-osios mirties metinės (Prancūzija).
Įvykių ar institucijų įkūrimo datos
Tarptautinių Šopeno fortepijono varžytuvių Varšuvoje atidarymo 100-osios metinės (Lenkija), Liepojos centrinės mokslinės bibliotekos įkūrimo 250-osios metinės (Latvija), Nacionalinio istorinio ir kultūrinio rezervato „Kijivo-Pečiorų lauros“ įkūrimo 100-osios metinės (Ukraina) ir daugelis kt.
Lietuvos radijas – svarbiausių Lietuvos istorijos įvykių liudininkas
1926 m. birželio 12 d. Lietuvos radijas iš Kauno transliavo savo pirmąją programą. Ši data svarbi ne tik kaip visuomeninio transliuotojo gimimo Lietuvoje sukakties faktas, bet ir plačiąja prasme – kaip Lietuvos kelio į demokratiją, laisvę, žodžio laisvės liudijimas.
Savo misiją Lietuvos radijas atlieka ir toliau, skatindamas socialinę sanglaudą, veikdamas, kaip pilietinės visuomenės, žmogaus teisių, pliuralizmo garantas.
Lietuvos radijas 1926 m. pradėtas reguliariai transliuoti iš laikinosios sostinės Kaune, kaip nepriklausomos valstybės balsas, žymėjo naujoviškumo akimirką, skatindamas žiniasklaidos ir technologijų vystymąsi. Taip pat kurdamas ir stiprindamas Lietuvos ryšius su pasauliu. Jis buvo pagrindinių Lietuvos istorijos įvykių dalyvis, atsparumo ir tautos kovos už laisvę simbolis.
1989 m. vykusios taikios Estijos, Latvijos ir Lietuvos akcijos, Baltijos kelio – 650 km ilgio susikibusių rankomis žmonių grandinės,– metu Lietuvos radijas atliko pagrindinį vaidmenį suburiant ir koordinuojant mitingo dalyvius.
1991 m. sausio 13-osios naktį, Sovietų kariuomenei užpuolus Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, Lietuvos radijas tęsė transliacijas iki pat būstinės užėmimo. Lietuvos radijo transliacijos netrukus buvo atnaujintos iš Sitkūnų radijo stoties.
UNESCO misija – saugoti spaudos ir žodžio laisvę
Lietuvos radijo veiklą tęsianti Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) išlieka įsipareigojusi savo misijai pranešti, šviesti ir vienyti visuomenę, puoselėti demokratiją, kultūrinį ugdymą, profesionalią ir patikimą žurnalistiką, siekdama būti nepakeičiama Lietuvos žmonių gyvenimo dalimi.
1926 birželio 12 d. data tai „Lietuvos visuomenės modernizacijos liudijimas, skatinantis žiniasklaidos ir technologijų plėtrą ir išliekantis labai svarbus bei svarbus per pastaruosius 100 metų“ – rašoma Seimo nutarime dėl 2026 metų paskelbimo Lietuvos radijo metais.
Lietuvos radijo šimtmečio įtraukimas į UNESCO minimų datų sąrašą patvirtina svarbų UNESCO vaidmenį saugant ir skatinant žodžio ir spaudos laisvę, žiniasklaidos nepriklausomumą bei pliuralizmą, žinių prieinamumą. Lietuvis ir europietis, statęs tiltus kūryba ir diplomatija
Oskaras Milašius (1877–1939) – prancūzų poetas, dramaturgas, filosofas, mistikas ir diplomatas, didžiąją savo gyvenimo dalį praleidęs Prancūzijoje.
Savo iškalba ir diplomatiniu talentu atkreipęs prancūzų dėmesį, Milašius siekė juos sudominti Lietuva, jos papročiais ir folkloru.
Milašius vertė anglų, vokiečių, lenkų ir lietuvių poetų kūrinius, pats kūrė eilėraščius, prozą, dramas. Eidamas Lietuvos reikalų patikėtinio pareigas, Milašius 1919–1925 m. atstovavo Lietuvai Prancūzijoje.
Oskaras Milašius buvo lietuvis – pagal kilmę, tačiau tuo pat metu neabejotinai europietis – dėl savo plataus kultūrinio akiračio, daugelio kalbų mokėjimo, tarp jų ir hebrajų.
Kai kuriuose savo esė jis minėjo vieningos Europos būtinybę. Nekintamos demokratijos vertybės rašytojui buvo atskaitos taškas, dėl kurių Oskaras Milašius kovojo negailėdamas nei laiko, nei sveikatos. Oskaras Milašius statė tiltus ir jungė tautas ne tik savo kūryba, bet ir diplomatinėmis pastangomis.
Gamta ir jos išsaugojimas buvo dar viena svarbi Milašiui tema, jo kūryboje gamta – prieglobstis nuo visų gyvenimo audrų ir negandų. Santykis su Dievu, dieviškumo atpažinimas mažiausiose būtybėse rašytojui buvo kaip išgyvenimo šioje grėsmingoje planetoje galimybė.
Įžymaus Lietuvos ir Prancūzijos kūrėjo sukaktis ir paminėjimas 2027 m. bus puiki proga aktualizuoti išskirtinės asmenybės kultūrinį palikimą.
Pilnas minimų sukakčių sąrašas: čia
