2014 m. rugsėjo 19 d. Panevėžyje vyko bendras Etninės kultūros globos tarybos (toliau – EKGT) ir regioninių etninės kultūros globos tarybų posėdis. Pasitarti buvo apie ką, nes 2015-ieji EKGT inicijuoti ir LR Seimo paskelbti Etnografinių regionų metais.
Visus atvykusiuosius į Panevėžį – 2014 metų Lietuvos kultūros sostinę ir Aukštaitijos sostinę – pasveikino Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė.
Posėdyje buvo pristatytas Etnografinių regionų metams skirtų renginių, leidinių, kitų veiklų planas. Ypač akcentuotas penkių Lietuvos etnografinių regionų – Aukštaitijos, Dzūkijos, Mažosios Lietuvos, Sūduvos, Žemaitijos – heraldikos sukūrimas ir heraldinių ženklų gamyba, etnografinių regionų tapatumą atspindintys renginiai, kurie pasauliui bylotų, kokia turtinga Lietuva savo skirtybėmis ir unikalia etnokultūrine raiška. EKGT pirmininkas Virginijus Jocys kreipėsi į posėdžio dalyvius prašydamas teikti siūlymus dėl Etnografinių regionų metų atidarymo iškilmių datos, vietos ir formos (rašyti el. paštu etnolangas@lrs.lt). Nutarta iki šių metų pabaigos sudaryti Etnografinių regionų metams skirtų renginių gidą, išskiriant didesnius, tradicinius kiekvieno etnografinio regiono renginius, kuriuose galėtų apsilankyti jų globėja LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kiti valstybės vadovai.
Posėdyje taip pat aptarta, kaip sekėsi įgyvendinti Etninės kultūros plėtros valstybinę 2010–2014 metų programą Aukštaitijos regione. Posėdyje kalbėjusi EKGT specialistė Aukštaitijos regionui Vitalija Vasiliauskaitė pastebėjo, kad nors valstybinė programa buvo gana idealistinė ir jos nepavyko įgyvendinti dėl nepakankamo valstybinio požiūrio į etninę kultūrą ir mažo finansavimo, tačiau per pastaruosius metus dvylikoje Aukštaitijos savivaldybių susikūrė etninės kultūros plėtros tarybos, kurios ypač suvienijo vietos etnokultūrininkų pajėgas.
Šiose tarybose aktyviai veikia savivaldybės administracijos atstovai, muziejininkai, kultūros centrų darbuotojai, folkloristai, bibliotekininkai, mokytojai ir ikimokyklinio ugdymo pedagogai, tautodailininkai, bendruomenių nariai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, verslininkai. Savivaldybių etninės kultūros plėtros tarybos kasmet sudarydavo priemonių planą, kuriam įgyvendinti būdavo skiriamos nedidelės, bet garantuotos lėšos. Jeigu nebus tęsiama Etninės kultūros plėtros valstybinė programa, gali nelikti paskatos gyvuoti tokioms taryboms ir savivaldybėse. Gerąja patirtimi, kaip veikia šios tarybos, dalijosi Kupiškio rajono Etninės kultūros plėtros tarybos pirmininkė Ramutė Kežienė ir Kauno rajono tokios tarybos įkūrimo iniciatorė Jolanta Balnytė.
Buvo svarstomas klausimas dėl Valstybinės paveldo ir etninės kultūros tarybos įstatymo projekto Nr. XIIP-2096 kuriuo siūloma panaikinti Valstybinę kultūros paveldo komisiją ir Etninės kultūros globos tarybą įsteigiant vieną mišria instituciją – Valstybinę kultūros paveldo ir etninės kultūros tarybą. Diskusijose aktyviai dalyvavo LR Seimo narys Povilas Urbšys. Jis pritarė minčiai, kad tautinio tapatumo išsaugojimas yra Lietuvos nacionalinio saugumo reikalas, tad nederėtų silpninti EKGT funkcijų jungiant ją su Valstybine kultūros paveldo komisija. Posėdžio dalyviai vienbalsiai nusprendė viešai kreiptis LR Seimą prašydami išsaugoti esamą EKGT teisinį statusą.
EKGT narė Emilija Bugailiškienė kalbėjo apie Etninės kultūros ugdymo galimybes ir perspektyvas švietimo ir kultūros įstaigose. Pranešėja akcentavo, kad Ugdymo plėtotės centras, pasitelkęs mokslininkus etnologus ir etninės kultūros praktikus, yra parengęs puikią metodinę medžiagą, sukūręs išplėstines etninės kultūros ugdymo programas, deja, šiandien ugdymo įstaigose mažai kas jomis naudojasi – vis mažėja norinčiųjų ugdyti jaunąją kartą remiantis prigimtine savo tautos kultūra. Į Ugdymo plėtotės centro rengiamus seminarus tesuvažiuoja vos 30–40 mokytojų.
Kupiškio lietuviško ritinio klubo „Aukštaičiai“ prezidentas Vidmantas Liubamirskas papasakojo, kaip sekasi įtraukti jaunimą į Lietuvos nacionalinį sporto žaidimą – ritinį (ripką). Prezidentas priminė lietuviško ritinio istoriją, supažindino su žaidimo taisyklėmis, pademonstravo vaizdo medžiagą ir kreipėsi į EKGT, kad ši padėtų ritiniui suteikti nacionalinės sporto šakos statusą, prisidėti prie jos populiarinimo.
EKGT kasmet rengia vieną išvažiuojamąjį bendrą visų regioninių tarybų posėdį kaskart kitame Lietuvos etnografiniame regione. Taip artimiau susipažįstama ne tik su kraštu (svečiai iš kitų Lietuvos etnografinių regionų posėdį užbaigė ekskursija po Panevėžį), bet ir konkrečiais pasiekimais ar problemomis etninės kultūros srityje.
Etninės kultūros globos taryba turėtų vertinti tai, jog Panevėžys yra jaunas miestas išdygęs Aukštaitijos ir Šiaulių kraštų paribyje, jog Aukštaitijos krašto etnografinė sostinė yra Utena.